Karas Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats nesustos Ukrainoje, jei nebus sustabdytas, trečiadienį pareiškė Moldovos prezidentė Maia Sandu, Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi „Point.md“. M. Sandu buvo paklausta, ar Ukraina galėtų išgyventi be Vakarų šalių paramos ir kokios galėtų būti šios paramos nutraukimo ar sumažinimo pasekmės Ukrainai ir Moldovai. „Visi turėtų suprasti, kad Putinas nesustos, jei nebus sustabdytas.

Okupacinė Zaporižios srities administracija pradėjo „prievarta rinkti parašus“, remiančius Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Nacionalinio pasipriešinimo centro spaudos tarnyba. Tarnybos duomenimis, šiuo metu renkami parašai, neva remiantys V. Putino iškėlimą kandidatu į prezidentus. Teigiama, kad okupuotose Ukrainos teritorijose parašai renkami jėga. Mat dauguma atvirų „balsavimo“ punktų yra be eilės.

Kilus problemoms dėl Vakarų pagalbos Ukrainai, JAV prezidento Joe Bideno administracija ir Europos pareigūnai tyliai keičia savo paramos Ukrainai strategiją, dėmesį sutelkdami ne į visišką pergalę prieš Rusiją, o į Kyjivo pozicijos gerinimą galimose derybose dėl karo pabaigos, leidinį „Politico“ cituoja „UNIAN“. Pasak Baltųjų rūmų pareigūno ir Vašingtone įsikūrusio Europos diplomato, kalbėjusių su anonimiškumo sąlyga, tokios taikos derybos greičiausiai reikštų tam tikros Ukrainos teritorijos pe...

Laikinai okupuotame Kryme sunaikintas rusų desantinis laivas „Novočerkassk“ įsiutino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, todėl į pusiasalį masiškai siunčiami operatyvininkai, kad ištirtų, kas nutiko, skelbia partizanų judėjimas „ATESH“. Kaip praneša „ATESH“ partizanai, iš Rusijos Federacijos saugumo tarnybų, trečiadienį į Feodosiją išvyko didelė operatyvininkų grupė, kuri tirs „Novočerkassk“ ir mokomojo laivo „UTS-150“ sunaikinimą, rašo „UNIAN“. Teigiama, kad atvyks...

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (GRU) vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas pagrindine klaida kare su Rusija įvardijo nepakankamą Maskvos galimų aukų įvertinimą. „Manėme, kad toks skaičius nuostolių, kokį mes padarėme, ką nors sustabdys. Bet tik ne Rusijos Federaciją“, – gruodžio 26 d. spaudos konferencijoje sakė V. Zalužnas, praneša „The Moscow Times“. Savo ruožtu GRU prioritetu išlieka veiksmų efektyvumas, leidžiantis išsaugoti karių gyvybes, pažymėjo vadas.

Ukrainai būtų tikslinga „laikinai“ atsisakyti kai kurių savo teritorijų, kad būtų pasiektos karo paliaubos, pareiškė Vokietijos Saksonijos žemių ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris, skelbia „Spiegel“. „Galbūt paliaubų atveju Ukraina pirmiausia turės pripažinti, kad tam tikros teritorijos yra laikinai neprieinamos Ukrainai“, – sakė jis. „Nė vienas kvadratinis metras Ukrainos teritorijos netapo Rusijos.

Rusijos Federacijoje esama retorinių paralelių naratyvuose apie Ukrainą ir Suomiją, o tai rodo, kad Kremliaus ateities ideologiniai ir teritoriniai tikslai neapsiriboja vien Ukraina.

Ukraina imasi griežtesnių priemonių prieš mobilizacijos vengiančius asmenis. Gruodžio 25 d. Ukrainos ministrų kabinetas Aukščiausiojoje Radoje įregistravo įstatymų projektus, kuriuose numatyti esminiai pakeitimai, turėsiantys įtakos piliečių mobilizacijai ir karinei registracijai.

Po ukrainiečių smūgio Rusijos Juodosios jūros laivynui, reikšmingai mažėja rusų koviniai pajėgumai jūroje. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad apskritai rusai jau neteko 20 proc. savo flotilės. Pasak O. Danilovo, Ukrainos gynėjams pavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų Juodojoje jūroje, jei atsižvelgsime į Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų netektis.

Europos Sąjunga rengia atsarginį planą skirti Ukrainai 20 mlrd. eurų, nepaisydama Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano prieštaravimų, skelbia „Financial Times“. Kaip skelbia leidinys, siūlomas mechanizmas galėtų būti panaudotas, jei vasario 1 d. numatytame aukščiausiojo lygio susitikime nepavyktų atmesti V. Orbano veto. Ketina apeiti veto Pagal šią schemą valstybės narės teiks garantijas ES biudžetui, o tai leis Europos Komisijai Kyjivo naudai rinkose pasiskolinti iki 20 mlrd. eurų.

Kyjivo Sofijos sobore – kalėdinės giesmės ir būrys tikinčiųjų. Ukrainos stačiatikiai pirmą kartą Kalėdas švenčia gruodžio 25-ąją. Anksčiau jie Kristaus gimimo iškilmes minėdavo sausio 7-ąją. To priežastis – ukrainiečių noras atsiriboti nuo visko, kas juos dar sieja su Rusija, tad Volodymyras Zelenskis dar liepą pasirašė įstatymą Kalėdas perkelti į šią dieną. Mišiose dalyvavę ukrainiečiai šį sprendimą palaiko ir sako, kad jo reikšmė – simbolinė.

Jungtinės Amerikos Valstijos trečiadienį paskelbė apie naują karinės pagalbos paketą Ukrainai. Jo suma – 250 mln. dolerių (225 mln. eurų). Svarbiausi įvykiai: 23:34 | Zaporižioje „prievarta“ renkami parašai už Putiną Okupacinė Zaporižios srities administracija pradėjo „prievarta rinkti parašus“, remiančius Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Nacionalinio pasipriešinimo centro spaudos tarnyba.

Baltarusijos autokratinis vadovas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad Rusija baigė į jo šalį gabenti taktinius branduolinius ginklus.  Ši iniciatyva sukėlė didelį susirūpinimą kaimyninėje Lenkijoje ir kitose regiono šalyse. A. Lukašenka Sankt Peterburge vykusiame Maskvos vadovaujamo ekonominio bloko susitikime sakė, kad siuntos buvo baigtos gabenti spalį, tačiau nepateikė išsamios informacijos, kiek ginklų buvo išsiųsta ir kur jie buvo dislokuoti.

Antrą Kalėdų dieną – įspūdinga Ukrainos oro pajėgų dovana. Ukrainiečiai šią naktį sparnuotosiomis raketomis sunaikino didelį rusų desantinį laivą okupuotame Kryme. O laivas buvo ne tuščias – jame dar ilgai sproginėjo veikiausiai iranietiškų dronų krovinys ir galimai žuvo visa laivo įgula. Savo ruožtu Rusija taip pat bando pasigirti – sako po 9 karo metų užėmusi Marjinką – nedidelę gyvenvietę prie Donecko. Iš esmės rusai tiesiog nušlavė miestą nuo žemės paviršiaus.

Ukrainos kariuomenės vadas antradienį pareiškė, kad jo pajėgos atsitraukė į Marjinkos miesto pakraščius, praėjus dienai po to, kai Maskva pareiškė visiškai perėmusi jo kontrolę. „Dabar mes persikėlėme į Marjinkos pakraščius, o kai kur jau peržengėme gyvenvietės ribas“, – žurnalistams Kyjive sakė Valerijus Zalužnas. Marjinka yra netoli Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto.

Internete jau pasirodė nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota ukrainiečių smūgio rusų desantiniam laivui „Novočerkassk“ akimirka ir rezultatas, rašo UNIAN. Anot leidinio, smūgio vaizdo įrašą nufilmavo netoliese buvę liudininkai. Kiek vėliau analitikas Oliveris Aleksandras socialiniame tinkle „X“ pasidalijo nuotrauka, kaip laivas atrodo po smūgio.

Prieš Rusijos agresiją Ukrainoje kovojančio Rusijos savanorių korpuso (RDK) gretas papildė „Wagner“ veteranai bei iš kalinių sudaryto „Štorm-Z“ dalinio kariai. Kaip pasakoja patys, į Ukrainos pusę jie perėjo po „ideologinės transformacijos“, kurią patyrė patekę į nelaisvę per kovas Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį padėkojo Ukrainos oro pajėgoms už smūgį Rusijos kariniam laivui.  „Esu dėkingas mūsų karinėms oro pajėgoms už įspūdingą Rusijos povandeninio Juodosios jūros laivyno papildymą dar vienu laivu. Okupantai neturės nė vienos taikios vietos Ukrainoje“, – teigė V. Zelenskis.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pranešė prezidentui Vladimirui Putinui, kad ukrainiečiai aneksuotame Krymo uoste surengė ataką ir smogė desantiniam laivui, valstybinėms naujienų agentūroms pranešė Kremliaus atstovas spaudai.

Pirmą kartą derėtis dėl taikos Ukraina ir Rusija susėdo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Rusija įsiveržė į nepriklausomą Ukrainą. Per ateinančią savaitę įvyko dar trys bevaisiai derybų etapai. Ukraina neketina derėtis sau nepalankiomis sąlygomis, o kai kurie Ukrainos sąjungininkai, įskaitant ir Baltijos šalis, įspėja, kad bet kokios derybos būtų pavojingos. Tačiau diplomatiniuose užkulisiuose girdėti vis daugiau paraginimų derėtis.

Ukrainos pajėgos sunaikino didelį desantinį Rusijos laivą ir 13 dronų, rašo UNIAN. Apie tai patvirtino Ukrainos karinės oro pajėgos. „Gruodžio 26 d. apie 02:30 karinių oro pajėgų taktinė aviacija sparnuotosiomis raketomis atakavo didelį Rusijos Juodosios jūros laivyno desantinį laivą „Novočerkassk“ netoli Feodosijos. Rezultatas – akivaizdus!“ – cituojamas pranešimas. Taip pat priduriama, kad nuo gruodžio 25 d. 18:30 iki gruodžio 26 d. 03:00 rusai iš pietryčių krypties atakavo dronais.

Ukraina gali didžiuotis pasaulio rekordu. Lapkritį Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė apie fronto linijoje pasiektą pasaulio rekordą, kuomet ukrainiečių snaiperis pataikė į rusų karį iš 3 800 metrų atstumo. Taiklusis šaulys – 58-erių Viačeslavas Kovalskis. V. Kovalskis – SBU karinės kontržvalgybos departamento 13-osios pagrindinės valdybos snaiperis. Rekordinį šūvį jis atliko iš „Volodar Obriju“ šautuvo, kurį sukūrė pats departamentas.

Rusija pirmadienį paskelbė, kad jos pajėgos dabar visiškai kontroliuoja Marjinką Rytų Ukrainoje, o prezidentas Vladimiras Putinas tai pavadino sėkme, reiškiančia, kad bus mažiau apšaudomas netoliese esantis rusų kontroliuojamas Donecko miestas. „Mūsų [...] junginiai šiandien visiškai išvadavo Marjinkos gyvenvietę“, – V. Putinui per valstybinės televizijos transliuotą susitikimą sakė gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį apsilankė Gazos Ruože ir pažadėjo intensyvinti kariuomenės puolimą šioje palestiniečių teritorijoje, paskelbė jo partija. „Ką tik sugrįžau iš Gazos [...] Mes nesiliaujame, kovojame toliau ir artimiausiomis dienomis intensyvinsime kovas. Tai bus ilgas karas“, – sakė premjeras. Jo žodžiai cituojami partijos „Likud“ pareiškime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pasirašė įsakus dėl naujų sankcijų 185 asmenims ir bendrovėms, kenkiančioms Ukrainos interesams. Naujos sankcijos skirtos 51 fiziniam asmeniui. Tarp jų, be Rusijos, yra ir pačios Ukrainos, taip pat Latvijos, Kipro ir Jungtinės Karalystės piliečių. Sankcijos pritaikytos 134 bendrovėms Tuo pat metu sankcijos buvo pritaikytos 134 bendrovėms, kurių didžioji dalis veikia Rusijos teritorijoje, tačiau kai kurios – ir Rusijos okupuotame Kryme.

Rusija steigia vadinamuosius „neįgaliųjų“ dalinius – į savo ginkluotąsias pajėgas priima sunkiai sužeistus ir sergančius karius. Tai kelia didžiulį neįgaliųjų artimųjų pasipiktinimą.  Pasak leidinio „Važnyje Istoriji“, lapkričio pabaigoje Rusijos Gynybos ministerija pasiūlė pakeisti medicininio patikrinimo tvarką, taikomą šaukiant į kariuomenę.

Ukrainos generalinis štabas pirmadienį rytiniame pranešime patvirtino, kad priešlėktuvinės gynybos pajėgos sunaikino iš karto du naikintuvus-bombonešius – Su-34 ir Su-30. Per pastarąją parą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aviacija sudavė smūgius 12 teritorijų, kuriose sutelktas rusų personalas, ginkluotė ir karinė įranga, šaudmenų sandėliui ir Rusijos okupantų priešlėktuvinei raketų sistemai.

Ukrainos stačiatikiai pirmą kartą ruošiasi švęsti Kalėdas gruodžio 25 dieną, vyriausybei atkėlus jų datą iš sausio 7-osios, kai dauguma stačiatikių švenčia Kalėdas, Kyjivui taip siekiant atsiriboti nuo Rusijos. Sekmadienio vakarą paskelbtame kalėdiniame kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad „visi ukrainiečiai yra kartu. Mes visi kartu švenčiame Kalėdas.

Per Rusijos pajėgų bombardavimą Pietų Ukrainoje esančiame Chersone per 24 valandas žuvo keturi žmonės ir dar devyni buvo sužeisti, sekmadienį pranešė srities gubernatorius. Nuo šeštadienio iki sekmadienio ryto Rusijos pajėgos paleido 71 sviedinį į Chersoną, pataikydamos į miesto centrą, gyvenamuosius rajonus, medicinos ir švietimo įstaigas bei svarbiausius infrastruktūros objektus, platformoje „Telegram“ rašė Chersono srities administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„The New York Times“, remdamiesi dviem Kremliui artimais aukšto rango Rusijos pareigūnais, taip JAV bei kitų šalių pareigūnais, praneša, kad neva Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įvairiais diplomatiniais kanalais signalizuoja, kad yra pasirengęs pradėti derybas dėl paliaubų Ukrainoje. Šaltinių teigimu, V. Putinas per tarpininkus perdavė, kad yra pasirengęs stabdyti karo veiksmus, tačiau tik tuo atveju, jei Rusija išsaugos dabar okupuotas teritorijas.

Ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio planas mobilizuoti dar pusę milijono žmonių gali paveikti ir ukrainiečius, gyvenančius Estijoje: šios šalies vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas sakė, kad prireikus Talinas būtų pasirengęs padėti Ukrainai mobilizuoti savo piliečius, pranešė estų dienraštis „Postimees“. Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas ketvirtadienį paragino visus piliečius, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, prisidėti prie šalies ginkluotųjų pajėgų.

Ukrainos Kropyvnyckio ir Kryvyj Riho miestuose šeštadienio rytą griaudėjo sprogimai, pranešė įvairūs šaltiniai. Tinklapio alerts.in.ua duomenimis, oro pavojus buvo paskelbtas Odesos, Mykolajivo, Kirovohrado ir Dipropetrovsko srityse. Ukrainos oro pajėgos įspėjo dėl raketų pavojaus šiuose regionuose. Kaip pranešė interneto leidinys „Svoji“, Kryvyj Rihe sprogimas nugriaudėjo prieš pasigirstant oro pavojaus signalui. Vietos šaltinių teigimu, sprogimų buvo ir daugiau.

Ukrainos policija sulaikė Gynybos ministerijos aukšto rango pareigūną, įtariamą išgrobsčius 36 mln. eurų, skirtų artilerijos sviediniams pirkti, penktadienį sakė prokurorai. Pasak jų, sulaikytas pareigūnas, kurio vardas neskelbiamas, sukūrė sistemą išpūstomis kainomis pirkti artilerijos sviedinius. „Gynybos ministerijos vienos pagrindinių tarnybų direktorius sulaikytas“, – sakoma prokuratūros pareiškime.

JAV apsigėdins prieš visą pasaulį, jei apleis Kyjivą, pareiškė buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma. Jo teigimu, būtent Vakarų klaidos prisidėjo prie to, kad 2022-aisiais Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Pirmajame Vakarų leidiniui nuo 2015 metų duotame interviu L. Kučma V. Putiną apibūdino, kaip kagėbistą karjeristą. „Tai jo profesija su viskuo, ką ji reiškia, – „The Guardian“ sakė jis.

Ukrainos oro pajėgos šeštadienį pranešė, kad nuo penktadienio 18 val. iki vidurnakčio buvo numušti visi devyni rusų paleisti dronai „Shahed“. Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai dronus leido iš okupuoto Krymo ir Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko. Nurodoma, kad visi devyni dronai buvo numušti Odesos ir Chmelnyckio srityse.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis penktadienį paragino Kyjivo sąjungininkes mobilizuoti savo ekonomiką, kad paremtų Ukrainos kariuomenę, kuri kovoja su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis. „Negalime leisti, kad Rusija, turėdama daug mažesnę ekonomiką, gamintų daugiau. Nes karai laimimi ne taktiniais mūšiais, o gamyba. Jei Vakarai mobilizuosis, neabejoju, kas laimės, bet jie turi pagaliau pradėti mobilizuotis“, – sakė R. Sikorskis vizito Kyjive metu.

Per Ukrainos drono ataką rytinėje Donecko srityje, kurią nuo 2014 metų iš dalies kontroliuoja Rusijos pajėgos arba jų įgaliotiniai, penktadienį buvo sužeista dvylika žmonių, pranešė vietos pareigūnai. „Šiandien Kirovo rajone drono numestas sviedinys sužeidė 12 žmonių“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos paskirtas Donecko lyderis Denisas Pušilinas.  Tarp sužeistųjų buvo gelbėtojų ir savivaldybių tarnybų pareigūnų, pridūrė jis.

Nyderlandai penktadienį paskelbė, kad ruošiasi pristatyti Ukrainai 18 JAV pagamintų karinių lėktuvų F-16. JAV pritarus, Danija ir Nyderlandai rugpjūtį paskelbė, kad perduos 61 naikintuvą po to, kai ukrainiečių pilotai bus apmokyti. Atsižvelgdama į tai, kai reeksportuojant karinę įrangą reikia gauti patvirtinimą, vyriausybė penktadienį pareiškė, kad prieš pristatant lėktuvus reikės atlikti papildomus bandymus.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį, kalbėdamasis su Lenkijos kolega, išreiškė viltį, kad daugiau nei mėnesį trunkanti Lenkijos sunkvežimių vairuotojų surengta krovinių blokada prie bendros šalių sienos netrukus baigsis. Vilkikų vairuotojai nuo lapkričio pradžios blokuoja sieną, reikalaudami, kad Ukrainos sunkvežimiams vėl būtų taikoma leidimų įvažiuoti į Europos Sąjunga sistema.

Jei 2024 m. Vakarų partnerių finansinė parama labai sumažės, Ukrainos valdžios institucijos turės priimti ne itin populiarius sprendimus, kurie gali gerokai supurtyti ir vidinę politinę situaciją. Aukščiausiosios Rados finansų komiteto vadovas Danylo Hetmantsevas leidiniui „Forbes“ išsamiai papasakojo, kas laukia šalies be partnerių paramos. Pasak jo, jei pagalbos išvis nebus, liks du variantai: blogiausias ir pats blogiausias.

Socialiniuose tinkluose sąmoningai platinama melaginga informacija, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabėgo iš šalies ir šiuo metu ieško prieglobsčio Jungtinėse Valstijose.  Keli socialinio tinklo X vartotojai tikina, kad V. Zelenskis nusipirko prabangią vilą Floridoje ir dabar nori pabėgti arba jau pabėgo į Jungtines Valstijas. „Volodymyras Zelenskis kreipėsi į JAV dėl pilietybės suteikimo, kai jo šalis žlugs.

Ukrainos oro pajėgos penktadienį pranešė, kad praėjusią naktį buvo numušti 24 rusų paleisti dronai kamikadzės. Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai „Shahed“ tipo dronus leido iš okupuoto Krymo, Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko ir iš Ukrainos pasienyje esančios Kursko srities. Iš viso rusai paleido 28 dronus, bet 24 iš jų buvo numušti Kyjivo, Odesos, Chersono, Mykolajivo, Žytomyro, Rivnės ir Chmelnyckio srityse, nurodė oro pajėgos.

Buvęs „Aidar“ kuopos vadas, palaikantis tiesioginį ryšį su Ukrainos kariais Avdijivkoje, tvirtina, kad ukrainiečiai gali netekti miesto kontrolės. Rusai Avdijivką įnirtingai puola jau kelis mėnesius, per kuriuos, JAV žvalgybos duomenimis, neteko daugiau nei 11 tūkst. karių.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Berlynas suteiks papildomą 85,5 mln. eurų paramą Ukrainai, siekdamas padėti šaliai išgyventi žiemą ir atremti Rusijos atakas prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą. Apie tai ketvirtadienį skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Ši parama bus teikiama iš Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijų bendrai finansuojamų lėšų.

Ukraina gavo paskutinę šių metų Europos Sąjungos makrofinansinės paramos išmoką – 1,5 mlrd. eurų, ketvirtadienį pranešė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. „Taigi, ES parama šiais metais pasiekė 18 mlrd. eurų. Šios lėšos padeda išlaikyti ekonominį stabilumą ir vykdyti socialinius įsipareigojimus“, – pabrėžė Ukrainos vyriausybės vadovas. Praėjusių metų pabaigoje ES Taryba patvirtino 18 mlrd. eurų dydžio makrofinansinę paramą Ukrainai 2023 metais, ją išmokant dalimis.

Ukrainos Aukščiausioji Rada antruoju svarstymu priėmė įstatymo projektą dėl medicininės marihuanos legalizavimo, ketvirtadienį pranešė naujienų svetainė „Ukrajinska pravda“. Parlamento narys Jaroslavas Železniakas paskelbė ekrano nuotrauką, kurioje matyti balsavimo rezultatai. Iš viso už įstatymo projektą balsavo 248 parlamentarai.

Jau beveik dvejus metus nuo Rusijos besiginančioje Ukrainoje vyksta mobilizacija, kuri susiduria su daugybe iššūkių. Kaip rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ), dažnai į kariuomenę šaukiami vyrai, kurie negali ištverti visų fizinių karo sunkumų. Žurnalistų teigimu, Ukrainai reikia atstatyti savo kariuomenę. Pėstininkai, kuriems tenka didžiausia kovų našta, patiria didžiausius nuostolius, palyginti su kitomis kariuomenės dalimis. Todėl pėstininkų gretose nuolat trūksta vyrų, rašo WSJ.

Pietiniame Ukrainos Nikopolio mieste ketvirtadienį nuo Rusijos artilerijos smūgių žuvo dvi moterys, ketvirtadienį pranešė vietos valdžia po dar vienos Rusijos dronų atakų nakties. Rusijos pajėgos sistemingai apšaudo netoli fronto linijos esančius Ukrainos miestus ir kaimus, net didesnius miestus paversdamos griuvėsiais. „Šį rytą Rusijos kariuomenė iš sunkiosios artilerijos apšaudė Nikopolį.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas nori į kariuomenę pašaukti užsienyje gyvenančius ukrainiečių vyrus. Kaip skelbia vokiečių leidinys „Welt“, kitąmet už Ukrainos ribų gyvenantys šalies piliečiai turėtų atvykti tarnauti į Ukrainos kariuomenę. Pasak leidinio, visiems, kurie neįvykdys prašymo, bus taikomos sankcijos.