Karas Ukrainoje

Rusija sekmadienį auštant pradėjo naujus smūgius prieš Ukrainą, praėjus dienai po to, kai pažadėjo atkeršyti už tai, ką pavadino teroristiniu išpuoliu Belgorodo mieste. Atnaujintais duomenimis, per smūgius žuvo mažiausiai 22 žmonės ir dar dešimtys buvo sužeisti. Vietos pareigūnų teigimu, naktį keliais Irane pagaminti dronais „Shahed“ taikytasi į Ukrainos šiaurės rytų miestą Charkivą, kol abi šalys viena kitą kaltina, kad savaitgalį apšaudė civilius jų bendros sienos teritorijose.

Aleksis Čolas neteko rankos dirbdamas savanoriu mediku netoli fronto linijos Rytų Ukrainoje. Taip baigėsi jo chirurgo karjera. Tačiau dėl naujos bioninės rankos vyras gali tęsti darbą sveikatos priežiūros srityje, kur šiuo metu dirba reabilitacijos specialistu, padedančiu kitiems, netekusiems galūnių. 26 metų vyras kaip niekad džiaugiasi savo juoda elegantiška robotizuota ranka. „Tai meilė iš pirmo žvilgsnio“, – „ABC News“ teigia Aleksis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad per praėjusią dieną Rusijos surengtą masinę ataką žuvusiųjų skaičius išaugo iki 39. Dar daugiau kaip 100 žmonių patyrė sužalojimų. Socialiniame tinkle „Telegram“ V. Zelenskis parašė, kad atakos padarinių likvidavimo darbai tęsiasi. Pasak jo, nukentėjo kone 120 miestų ir kaimų, šimtai civilinių objektų.

2023-iaisiais pasaulyje vyko 183 regioniniai konfliktai ir tai yra aukščiausias rodiklis per pastaruosius 3 dešimtmečius. 2024-uosius pasitinkame net su dviem vienu metu vystančiais dideliais kariniais konfliktais – antrus metus tebesitęsiančia Rusijos agresija Ukrainoje ir Izraelio karu prieš „Hamas“ smogikus.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko šeštadienį pareiškė, kad išvakarėse Rusijos įvykdyta ataka pareikalavo daugiausiai civilių sostinės gyventojų gyvybių nuo plataus masto karo pradžios. Iki šiol iš Ševčenkos rajone esančio sandėlio griuvėsių ištraukta 16 kūnų. Gelbėtojai tęsia darbą ir iki rytojaus toliau valys griuvėsius, nurodė V. Klyčko socialiniame tinkle „Telegram“. Gedulo diena Sausio 1-oji Kyjive bus paskelbta gedulo diena.

Pentagono vadovas Lloydas Austinas penktadienį telefonu su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu aptarė Rusijos oro ataką prieš Ukrainą ir padėtį fronte. Gynybos sekretorius L. Austinas pakartojo, kad Jungtinių Valstijų ir maždaug 50-ties šalių sąjungininkių ir partnerių įsipareigojimas remti Ukrainos kovą prieš Rusiją išlieka tvirtas, sakoma Pentagono pranešime žiniasklaidai. Abu lyderiai sutarė išlaikyti artimą kontaktą.

Ukrainos oro pajėgos šeštadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino penkis rusų dronus. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai paleido 10 atakos dronų „Shahed“ iš okupuoto Krymo pusiasalio. Penki dronai buvo numušti virš Mykolajivo, Chersono ir Chmelnyckio sričių.

Ukrainiečius karius savanoriai užsimojo išmokyti tatuiruočių meno paslapčių. Ir, pasirodo, norinčiųjų per akis. Dažnas kariūnas, sugrįžęs iš karo, nori atverti kitą gyvenimo puslapį su nauja, sau pritaikyta profesija. Taškelis po taškelio, ir ant dirbtinės odos gabalo – tuoj atsiranda Ukrainos savanorių armijos herbas. Šis paveikslėlis artimas širdžiai 20-mečiui Viačeslavui Lobui. Vaikinas ir pats įsiliejo į „Fraikor“ savanorių gretas. Pernai aktyviai dalyvavo Charkivo kontrpuolime.

Per pirmuosius 11 šių metų mėnesių Estijos pilietybę gavo 37 kartus daugiau asmenų, anksčiau turėjusių Rusijos pilietybę, nei buvusių Ukrainos piliečių – atitinkamai 372 ir 10, pranešė estų dienraštis „Postimees“. Prieš metus šie skaičiai buvo atitinkamai 343 ir 10. Ankstesniais metais per mėnesį paprastai būdavo 16–30 Rusijos piliečių, prašančių gauti Estijos pilietybę, o prasidėjus karui Ukrainoje, nuo praėjusių metų kovo jų skaičius išaugo iki 57–83 per mėnesį.

Aukų skaičius po masinės rusų atakos Ukrainoje penktadienį išaugo iki 30 žuvusiųjų ir daugiau kaip 160 sužeistųjų, teigė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko.   „Šiuo metu patvirtinta, kad 30 žmonių žuvo, o daugiau kaip 160 buvo sužeista dėl rytinio Rusijos masinio puolimo Ukrainos teritorijoje“, – rašė jis platformoje „Telegram“. Tai buvo masiškiausia ataka nuo karo, kurį Rusija pradėjo 2022 metų vasarį, pradžios.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pareikalavo, kad Kongresas imtųsi veiksmų ir įveiktų nesutarimus dėl pagalbos siuntimo Ukrainai, sakydamas, kad masinė Rusijos oro ataka rodo, jog Kremlius tikisi sunaikinti provakarietišką šalį. „Jei Kongresas nesiims skubių veiksmų naujaisiais metais, negalėsime toliau siųsti ginklų ir gyvybiškai svarbių oro gynybos sistemų, reikalingų Ukrainai apsaugoti savo žmones.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno laisvai samdoma patarėja Alla Martyniuk pareiškė, kad mobilizuotųjų artimiesiems nereikėtų kelti „isterijos“, nes visi „vis tiek mirsime“. Tokį teiginį ji išsakė duodama interviu televizijos kanalui „Islandija“, praneša „UNIAN“. Pasak jos, neretai, mobilizuotųjų motinos „beveik isteriškai atsisveikina su savo sūnų gyvenimu“, kai jie gauna šaukimą.

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas penktadienį pareiškė, kad po mirtinų Rusijos smūgių bangos jo šalis nusiųs Ukrainai apie 200 oro gynybos raketų. „Po žudikiškų V. Putino oro smūgių Jungtinė Karalystė skubiai imasi veiksmų, kad sustiprintų Ukrainos priešlėktuvinę gynybą. Siunčiame šimtus Britanijoje pagamintų oro gynybos raketų, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia apsiginti nuo barbariško V. Putino bombardavimo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Shappsas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad lankėsi nuolat Rusijos pajėgų atakuojamoje Avdijivkoje. Avdijivka yra Rytų Ukrainoje. „Avdijivkoje aplankiau 110-osios mechanizuotosios brigados pozicijas“, – platformoje „Telegram“ rašė jis, pasidalijęs vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip jis, stovėdamas prie miesto ženklo, įteikia medalius kariams. „Tai viena sudėtingiausių fronto linijų“, – rašė jis.

Rusijos judėjimas „Put' Dumoi“ (Kelias namo), kurį sudaro mobilizuotų karių žmonos ir motinos, reikalaujančios, kad jų artimieji grįžtų iš fronto linijos ir būtų nutraukta mobilizacija, paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kario našlė smerkia invaziją į Ukrainą. Sankt Peterburge gyvenančios Marijos Iškovos įrašytas devynių minučių trukmės vaizdo įrašas surinko daugiau kaip 25 tūkst. peržiūrų nuo to laiko, kai ketvirtadienį vėlai vakare buvo paskelbtas „Put' Dumoi“ „Telegram“ kanale.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas penktadienį pasmerkė Rusijos smūgių bangą Ukrainoje ir paragino Maskvą nedelsiant nutraukti atakas. Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių. Ukrainoje penktadienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtą buvo sužeisti. „Esu sukrėstas dėl dar vienų Rusijos Federacijos koordinuotų plataus masto raketų ir dronų atakų Ukrainoje naktį“, – pareiškime teigė V. Turkas.

Ketvirtadienį Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka susitiko su vaikais, deportuotais iš okupuotų Ukrainos teritorijų. Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi „Associated Press“. Leidinys pažymėjo, kad A. Lukašenka atvirai ignoruoja tarptautinį pasipiktinimą dėl jo šalies dalyvavimo Rusijai deportuojant ukrainiečių vaikus.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) penktadienį pasmerkė naujausią Rusijos ataką prieš Ukrainos miestus, pražudžiusią daug žmonių, ir apkaltino Maskvą, kad ji taikosi į civilius gyventojus. „Naktį Rusija surengė vieną didžiausių išpuolių prieš miestus ir gyventojus nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą pradžią“, – socialiniame tinkle „X“ rašė J. Borrellis.

Prancūzija penktadienį pasmerkė Rusijos atakas Ukrainoje ir apkaltino Maskvą vykdant teroro strategiją Ukrainoje. Toks Paryžiaus pareiškimas pasirodė po to, kai per masinę ataką įvairiuose Ukrainos miestuose žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtas buvo sužeisti. „Rusija tęsia teroro strategiją, kuria siekiama sunaikinti Ukrainos civilinę infrastruktūrą, kad susilpnintų Ukrainos gyventojų ryžtą“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Lenkijos kariuomenė gruodžio 29-osios rytą radaruose aptiko ir vėliau „pametė“ į šalies teritoriją įskridusį objektą, o savivaldybės, kurioje jis tariamai nukrito, vadovė tikina, kad ten „nenukrito jokių objektų“. Nepaisant to, to regiono Lenkijos gyventojai vietos žiniasklaidai patvirtino matę „žemiau negu lėktuvas“ skridusį „metro ar dviejų ilgio objektą“. Nenustatytas objektas kirto Lenkijos oro erdvę gruodžio 29-ąją, kuomet Rusija surengė masyvų apšaudymą raketomis visoje kaimyninės Ukraino...

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasmerkė penktadienio naktį Rusijos prieš Ukrainą įvykdytą ataką ir pabrėžė būtinybę suteikti Ukrainai visokeriopą paramą kovojant prieš Rusijos agresiją. „Visiems, kurie sako, kad pavargo nuo karo Ukrainoje, tai yra priminimas teroristinei Rusijai, kad jos žiaurumui ir kraujo troškuliui nėra ribų“, – socialiniame tinkle X pabrėžė G. Nausėda.

Rusija per vieną dieną į Ukrainą paleido rekordinį skaičių raketų, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas. „Tai pati masiškiausia raketų ataka apskritai“, – AFP sakė Jurijus Ihnatas ir pridūrė, kad į šį skaičių neįtrauktos pirmosios praėjusių metų vasarį prasidėjusio karo dienos, kai buvo vykdomi „nuolatiniai ir nepertraukiami“ smūgiai. Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių.

Lenkija penktadienį pranešė, kad į jos oro erdvę iš Ukrainos įskrido neatpažintas objektas, o šalies ginkluotosios pajėgos pareiškė, kad šis incidentas gali būti susijęs su masine Rusijos oro ataka prieš Ukrainą.

Rusijos Federacija į fronto liniją pasiuntė iš ukrainiečių karo belaisvių suformuotą batalioną. Apie tai naujausioje savo apžvalgoje skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. „Rusija į fronto liniją Ukrainoje oficialiai pasiuntė iš ukrainiečių karo belaisvių suformuotą batalioną, patvirtindama, kad Rusija daug kartų akivaizdžiai pažeidė Ženevos konvenciją dėl karo belaisvių“, – rašo ISW analitikai.

Rusija Ukrainoje patyrė didžiulių žmogiškųjų ir materialinių nuostolių, o jos kariuomenė iš konflikto išeis susilpnėjusi, penktadienį paskelbtame interviu teigė aukšto rango Vokietijos karininkas. Interviu pasirodė tuo metu, kai Kyjivas kovoja, kad išlaikytų Vakarų paramą savo kovai su 2022 metų vasarį įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis. „Jūs žinote, kad, Vakarų žvalgybos duomenimis, 300 tūkst.

Per penktadienį Rusijos surengtą smūgių bangą Kyjive, Charkive ir Lvive vienas žmogus žuvo ir dar 18 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. Aukų skaičius veikiausiai didės, sakė pareigūnai. Charkivo srities gubernatorius Olehas Synegubovas nurodė: „Dėl okupantų išpuolių prieš Charkivą žuvo vienas žmogus (...) Aštuoni žmonės buvo sužeisti.“ Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad šiuo metu sostinėje į ligoninę paguldyti 7 žmonės.

Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu svarbiausius besibaigiančių 2023 metų užsienio įvykius. Sausis 1 d. Kroatija, beveik prieš dešimtmetį įstojusi į Europos Sąjungą, įžengė į euro zoną ir Šengeno erdvę. 3 d. Futbolo legenda Pele atgulė amžinojo poilsio aukščiausiose pasaulyje vertikaliose kapinėse Brazilijos Santoso mieste, išskirtiniame kape: didžiulėje stadiono kopijoje su dirbtine danga. Gruodžio 29 dieną Pele mirė po ilgos kovos su vėžiu. Jam buvo 82-eji.

Per 2023 m. Ukrainos pasieniečiai sulaikė apie 8 tūkst. vyrų, kurie bandė kirsti šalies sieną ne kontrolės punktuose, ir 3 tūkst. vyrų, kurie kontrolės punktuose pateikė suklastotus dokumentus.  Apie tai komentare „Ukrinform“ kalbėjo Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos pirmininkas Andrijus Demčenka. Dažniausiai sieną bando kirsti geru oru Pasak pasieniečių vado, rudens mėnesiais bandymų neteisėtai kirsti sieną skaičius, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, sumažėjo.

Rusijos smūgių banga Ukrainos miestams rodo, kad šaliai reikia didesnės paramos iš tarptautinės bendruomenės, penktadienį pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. „Darome viską, kad sustiprintume savo oro skydą. Tačiau pasaulis turi pamatyti, kad mums reikia daugiau paramos ir jėgų, kad sustabdytume šį terorą“, – „Telegram“ tinkle rašė A. Jermakas.

Penktadienį įvykęs masinis Rusijos antskrydis primena, kad prezidentas Vladimiras Putinas nori sunaikinti Ukrainą. Jis turi būti sustabdytas. Apie tai rašo leidinys „RBC-Ukraina“, cituodamas JAV prezidento Joe Bideno pareiškimą.

Rusija penktadienio rytą smogė Ukrainos šiaurės rytuose esančiam Charkivo miestui ir Lvivui vakaruose, pranešė abiejų miestų merai. „Mieste girdėjosi mažiausiai šeši sprogimai“, – „Telegram“ žinutėje pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas, o jo kolega iš Lvivo Andrijus Sadovijus pranešė apie 2 smūgius Lvive. I. Terechovas Charkivo puolimą apibūdino kaip masinę raketų ataką. Nė viename iš miestų nebuvo pranešta apie nukentėjusiuosius.

Ukrainos ir jos partnerių laukia „varginantis“ 2024 m. laikotarpis siekiant ilgalaikės pergalės prieš Rusiją, tačiau bendra padėtis ukrainiečiams palaipsniui gerės, pareiškė Estijos gynybos ministerijos sekretorius Kusti Salmas. Apie tai jis kalbėjo „Newsweek“, rašo UNIAN. Ukraina tapo savo pačios sėkmės auka? Leidinyje pažymima, kad šiais metais Ukraina tam tikra prasme tapo savo pačios sėkmės auka.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis nerimauja dėl šalies finansų ir pareikalavo surengti skubų susitikimą su tarptautiniais sąjungininkais, kadangi kitų metų pradžioje Kyjivui gresia susidurti su „itin dideliu neapibrėžtumu“ dėl biudžeto. Apie tai skelbia „Bloomberg“, rašo UNIAN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su popiežiumi Pranciškumi ir aptarė Ukrainos taikos formulės įgyvendinimą, rašo UNIAN. Apie tai ukrainiečių lyderis papasakojo savo vakariniame kreipimesi į tautiečius. Zelenskis ir popiežius aptarė Ukrainos taikos formulę „Ką tik kalbėjausi su Jo Šventenybe popiežiumi Pranciškumi. Padėkojau už sveikinimus Ukrainai ir ukrainiečiams Kalėdų proga, už palinkėjimą taikos – teisingos taikos mums visiems.

Ukraina ir Vengrija artimiausiu metu rengia prezidento Volodymyro Zelenskio ir ministro pirmininko Viktoro Orbano susitikimą, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas, rašo „The Guardian“. A. Jermakas apie tai pranešė po pokalbio su Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto. „Dirbame tam, kad artimiausiu metu surengtume abiejų lyderių susitikimą“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė jis.

Rusijos Briansko srityje esančioje radijo prietaisų gamykloje „Strela“ kilo gaisras, rašo UNIAN. Rusijos žiniasklaida teigia, kad tai neva įvyko dėl ukrainiečių smūgio. Gamykla įsikūrusi Suzemkos kaime, kuris yra maždaug už 10 km nuo sienos su Ukraina. Rusijos propagandistai teigia, kad per smūgį buvo sužeista 45 metų moteris, teigiama, kad nuolauža pataikė jai į nugarą. Rusijoje taip pat teigiama, kad buvo pataikyta ir į netoliese esantį gyvenamąjį namą, jame esą kilo gaisras.

Rusijos okupacinė valdžia sąmoningai skelbė mažesnį aukų skaičių po Kachovkos užtvankos griūties pietinėje Chersono srityje, skelbiama naujienų agentūros „The Associated Press“ (AP) tyrimo išvadose. Kachovkos užtvankos griūtis birželio pradžioje ir po to kilęs potvynis tapo vienu skaudžiausių kone dvejus metus trunkančio karo Ukrainoje etapų.  Ukraina apkaltino Rusijos pajėgas susprogdinus Kachovkos hidroelektrinės užtvanką rusų kontroliuojamoje pietų Ukrainos dalyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį padėkojo Jungtinėms Valstijoms, kurios paskelbė apie paskutinį likusį ginklų paketą, skirtą Kyjivui pagal galiojančius leidimus. Iki šiol lieka neaišku, ar JAV teiks tolesnę paramą karo nuniokotai šaliai. V. Zelenskis įspėjo, kad bet koks Vašingtono – pagrindinio Kyjivo rėmėjo – politikos pasikeitimas gali turėti didelės įtakos karo eigai. „Dėkoju prezidentui Joe Bidenui, Kongresui ir Amerikos žmonėms už vakar paskelbtą 250 mln.

Pagrindinis Kyjivo diplomatas Dmytro Kuleba savo „metiniame“ interviu „Kyiv Independent“ pažymėjo, kad Ukraina dar sulauks ES ir JAV pagalbos, tačiau kritikavo europiečių negebėjimą prisitaikyti prie karo realijų. 2023 m. Ukraina gavo įvairių naujų vakarietiškų ginklų, įskaitant tolimojo nuotolio raketas, tankus, priešlėktuvinės gynybos sistemas, ir užsitikrino taip trokštamų naikintuvų F-16 tiekimą.

Rusijos okupacinė administracija sąmoningai nuslėpė tikrąjį potvynio, kilusio sprogus Kachovkos hidroelektrinei, aukų skaičių – vien Oleškuose žuvo šimtai žmonių. Apie tai skelbia naujienų agentūra „Associated Press“ (AP), remdamasi iš medikų, savanorių gelbėtojų, žmonių, pabėgusių iš okupuotos teritorijos ir informatorių, kurie iš ten perdavė duomenis Ukrainos specialiosioms tarnyboms, surinkta informacija.

Maskvos teismas ketvirtadienį nuteisė du vyrus ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis už tai, kad skaitė eilėraščius, smerkiančius karą prieš Ukrainą. Rusų pareigūnai juos buvo apkaltinę neapykantos kurstymu ir raginimu imtis veiksmų, keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Artiomas Kamardinas buvo nuteistas kalėti septynerius metus, o Jegoras Štovba – penkerius metus ir šešis mėnesius. Jų šalininkai teismo salėje šaukė „Gėda!“, pranešė teismo posėdyje dalyvavęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Šilutės rajone potvynio vanduo nuo kelio nunešė automobilį, gelbėti vairuotojo buvo išsiųsti ugniagesiai. Pranešimas apie įvykį buvo gautas trečiadienio rytą, po 7 val.  Tarnyboms buvo pranešta, kad Kintų seniūnijoje, Sakūčių kaime, Tilto gatvėje, automobilis įvažiavo į apsemtą kelio ruožą, srovė jį nunešė nuo kelio, automobilis apsemtas.

Rusijos kariai žengė į vakarinį Zaporižios regioną ir susigrąžino pozicijas, kurias Ukrainos kariai buvo užėmę per kontrpuolimą 2023 m. vasarą. Tai tikriausiai įvyko po to, kai Ukrainos pajėgos žiemai pasitraukė į geriau ginamas pozicijas netoli Robotynės, naujausioje savo apžvalgoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).  Gruodžio 14 ir 27 d. paskelbti geolokaciniai įrašai rodo, kad Rusijos kariai pasistūmėjo į vakarus nuo Verbovės (9 km į rytus nuo Robotynės). ISW analitikų vertinim...

Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė sunaikinusios septynis rusų dronus, paleistus praėjusią naktį. Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, rusai naktį į ketvirtadienį iš viso paleido aštuonis atakos dronus „Shahed“. Septyni iš jų buvo numušti – virš Dnipropetrovsko, Kirovohrado ir Zaporižios sričių.

Mažiausiai 1 213 Rusijos piliečių, kurie nesilaikė imigracijos įstatymo nuostatų ir nepateikė prašymų išduoti leidimus gyventi, bus iškeldinti iš Latvijos, naujienų agentūrai LETA pranešė latvių Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba (PMLP). Minėtieji 1 213 asmenų iki  termino pabaigos – lapkričio 30 dienos – nepateikė dokumentų, reikalingų prašymui išduoti leidimą gyventi šalyje, ir Latvijos pareigūnai neturi informacijos, kad šie asmenys būtų išvykę iš šalies.

Jungtinių Valstijų vyriausybė trečiadienį paskelbė apie, jos teigimu, paskutinį likusį ginklų paketą, skirtą Ukrainai pagal galiojančius leidimus. Dabar Kongresas turi nuspręsti, ar toliau remti Kyjivo kovą su Rusijos invazija. „Galutiniame metų pakete“ yra oro gynybos ir artilerijos šaudmenų, sakoma Valstybės departamento pranešime. Jame priduriama, kad Kongresas, kuriame respublikonų nuomonės dėl paramos Ukrainai išsiskyrė, turėtų veikti greitai, kad pagalbos srautas būtų atnaujintas.

Nyderlandai turėtų būti geriau pasirengę konfliktui su Rusija, ir tai pasakytina tiek apie ginkluotąsias pajėgas, tiek apie gyventojus, interviu „Telegraaf“ pareiškė Nyderlandų kariuomenės vadas Martinas Wijnenas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats nesustos Ukrainoje, jei nebus sustabdytas, trečiadienį pareiškė Moldovos prezidentė Maia Sandu, Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi „Point.md“. M. Sandu buvo paklausta, ar Ukraina galėtų išgyventi be Vakarų šalių paramos ir kokios galėtų būti šios paramos nutraukimo ar sumažinimo pasekmės Ukrainai ir Moldovai. „Visi turėtų suprasti, kad Putinas nesustos, jei nebus sustabdytas.

Okupacinė Zaporižios srities administracija pradėjo „prievarta rinkti parašus“, remiančius Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Nacionalinio pasipriešinimo centro spaudos tarnyba. Tarnybos duomenimis, šiuo metu renkami parašai, neva remiantys V. Putino iškėlimą kandidatu į prezidentus. Teigiama, kad okupuotose Ukrainos teritorijose parašai renkami jėga. Mat dauguma atvirų „balsavimo“ punktų yra be eilės.