Karas Ukrainoje

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, jog Kyjivas aktyviai dirba, kad užsitikrintų tolesnę Vakarų šalių karinę paramą, ir neturi alternatyvos, jei ji nutrūktų.

JAV prezidento Joe Bideno administracija mano, kad Ukrainai tiekiama amerikiečių ginkluotė yra tinkamai naudojama mūšio lauke, trečiadienį žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby. „Nematome jokių požymių, kad [...] būtų kokios nors plačiai paplitusios korupcijos ar kad Ukrainos kariuomenė netinkamai naudotų [tiekiamą ginkluotę]", – sakė J. Kirby. Jo atsakymai į žurnalistų klausimus cituojami Baltųjų rūmų interneto svetainėje.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas viešai užsipuolė ir iškeikė prancūzus dėl Prancūzijos reakcijos į Rusijos miesto Belgorodo apšaudymą. Savo „Telegram“ paskyroje D. Medvedevas pareiškė, kad Rusija niekada nemėgo prancūzų.  Išvadino varlėmis Dabar Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas einantis D. Medvedevas, plūsdamas prancūzus, pavartojo virtinę įžeidimų ir keiksmų.  „Niekada nemėgome prancūzų. Jie kaip varlės, kurios kariavo su mumis.

Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro (BBN) vadovas trečiadienį privačiam transliuotojui TVN 24 sakė negalintis atmesti galimybės, kad praeitą savaitę Lenkijos oro erdvę pažeidusi Rusijos raketa buvo provokacija. Paklaustas, ar, jo nuomone, tai buvo Rusijos provokacija, Jacekas Siewiera (Jacekas Severa) atsakė: „To negalima atmesti.“ Gruodžio 29 dieną raketa praskriejo Lenkijos oro erdve, Maskvai surengus vieną didžiausių raketų atakų prieš Ukrainą.

Kyjivo mobilioji oro gynyba turi pakankamai amunicijos atremti dar kelias galingas atakas, bet tada reikės daugiau Vakarų pagalbos, trečiadienį sakė Ukrainos kariuomenės vadas. Praėjusių metų pabaigoje Rusija surengė didžiausias nuo pirmųjų invazijos dienų raketų ir bepiločių orlaivių atakas, o antradienį vėl bombardavo sostinę ir antrą pagal dydį Charkivo miestą, žuvo penki žmonės, dešimtys buvo sužeisti.

Ketvirtadienio vakarą Rusijoje, Belgorode, nugriaudėjo galingi sprogimai. Mieste paskelbtas oro pavojus, praneša vietos „Telegram“ kanalai. Svarbiausi įvykiai: 23:24 | „Tai vienintelis kelias į ilgalaikę taiką“: Europa sulaukė raginimo „atsibusti“ ir imtis veiksmų dėl Rusijos Šiuo metu nėra susidariusi padėtis, dėl kurios karas Ukrainoje galėtų būti įšaldytas arba su Rusija būtų galima susitarti derybų keliu, teigia britų istorikas Timothy Gartonas Ashas.

Sausio 2-ąją Kyjive per rusų raketų ataką nukentėjo karinės aprangos įmonė „M-TAC“, siuvanti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir kariuomenės vadui Valerijui Zalužnui drabužius. Po šio išpuolio bendrovė išplatino žinutę socialiniuose tinkluose, pašiepdama okupantus.

Kai kurie Vakarų lyderiai vis dažniau kalba, kad jau atėjo laikas derėtis dėl karo Ukrainoje pabaigos. Tačiau taip mąstant neatsižvelgiama į Rusijos tikslų mastą, teigia Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, karo analitikas Jackas Watlingas.

Ukrainos teismas skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę nuteistam buvusiam kankinimų centro rytų Ukrainos separatistiniame Donecko regione vadovui. Teismas nusprendė, kad šis vyras žiauriai elgėsi su kaliniais vadinamajame izoliatoriuje, kuris buvo įkurtas buvusioje Donecko gamykloje, 2014 metais į valdžią atėjus Maskvos kontroliuojamoms pajėgoms. Nuosprendis gali būti apskųstas.

Ukrainos pasieniečiai paleido įspėjamuosius šūvius ir taip sutrukdė dvylikai šaukiamojo amžiaus vyrų pabėgti iš kariaujančios šalies. Incidentas įvyko pasienyje su Vengrija, trečiadienį Kyjive pranešė pasienio apsaugos tarnyba. Visi dvylika vyrų buvo iš su Vengrija besiribojančios Užkarpatės. Kiekvienas jų vietas išmanančiam asmeniui už kelionę į pasienį sumokėjo po 285 eurus. Vyrus vežęs vairuotojas vėliau taip pat buvo sulaikytas.

NATO palaiko Ukrainos prašymą surengti neeilinį NATO ir Ukrainos tarybos posėdį, reaguojant į Rusijos masines raketų ir dronų atakas. Atitinkamą pareiškimą Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba padarė socialinės žiniasklaidos platformoje „X“. „NATO palaiko Ukrainos prašymą surengti neeilinį NATO ir Ukrainos tarybos posėdį, reaguojant į Rusijos masines oro atakas. Viena iš pagrindinių temų bus Ukrainos oro gynybos stiprinimas.

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis prašo Vakarų daugiau kaip 37 mlrd. dolerių (33,67 mlrd. eurų) finansinės paramos 2024 m. Kad, nepaisant Rusijos invazijos išlaikytų savo ekonomiką, Ukrainai reikia „reguliarios, stabilios ir savalaikės“ Vakarų finansinės paramos, sakė ministras trečiadienį pirmajame šiais metais savo kabineto posėdyje. Ukraina ketina didinti biudžeto pajamas Kartu D. Šmyhalis patikino, kad Ukraina ketina didinti savo biudžeto pajamas.

Uzbekistane vykstančiame pasaulio šachmatų čempionate žiūrovų dėmesį patraukė Lenkijos didmeistrio Jano-Kšyštofo Dudos gestas. Tituluotas šachmatininkas atsisakė paspausti ranką priešininkui iš Rusijos, atvirai palaikančiam karą Ukrainoje.  Prieš prasidedant mačui Rusijos šachmatininkas Denisas Chismatulinas ištiesė ranką savo varžovui J-K. Dudai, tačiau lenkas gestu parodė, kad atsisako ją paspausti. Rankų paspaudimas – tradicinis gestas šachmatų sporte.

Sausio 2 d. per galingą rusų raketų ataką nukentėjo taktinės aprangos gamintojos „M-TAC“ gamykla ir sandėliai, pranešė bendrovės spaudos tarnyba. Šios bendrovės drabužius pamėgo ir pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Nuo karo Ukrainoje pradžios V. Zelenskis bent tris dešimtis kartų viešumoje pasirodė vilkėdamas šio prekės ženklo drabužiais.  Leidinys „Forbes“ paviešino jo nešiojamų „M-TAC“ prekės ženklo drabužių modelius ir kainas: Žieminė striukė „Alpha Extreme Gen.

Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Donaldo Tusko vyriausybėje Czeslawas Siekierskis pareiškė, kad draudimas į Lenkiją importuoti ukrainietiškus grūdus išliks tol, kol bus parengtos atitinkamos taisyklės Europos Sąjungos lygmeniu. „Privalome išsaugoti embargą tol, kol susitarsime dėl sąlygų, kurios jį pakeis. Manau, kad geras sprendimas būtų įvesti transporto licencijavimą kartu naudojant tranzitinius maršrutus už Lenkijos ribų“, – „TVP Info“ eteryje kalbėjo ministras.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ įsigijo privačią karinę bendrovę „Espanola“, praneša Ukrainos žvalgyba. Jos duomenimis, V. Putino režimas pastarosiomis savaitėmis suaktyvino verbavimą. Vadinamoji „Espanola“ anksčiau priklausė batalionui „Vostok“ kaip savanoriškas Rusijos ultradešiniųjų dalinys, praneša „RBK-Ukraina“. 2023 m. V. Putino režimas paskelbė „Espanolą“ privačia karine grupuote.

Antradienį Kyjive per rusų raketų ataką nukentėjo karinės aprangos įmonė „M-Tac“. Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis bendrovės spaudos tarnybos informacija „Facebook“ paskyroje. „Per masinę teroristinę raketų ataką Kyjive nukentėjo/buvo sunaikinti „M-Tac“ gamybiniai pajėgumai ir sandėliai“, – sakoma pranešime. Bendrovės atstovai pridūrė, kad, nustačius visus padarinius ir padarytą žalą, bus pradėtas turimų prekių siuntimas ir/ar pinigų grąžinimas.

Europos Sąjunga trečiadienį įvedė sankcijas Rusijos valstybinei deimantų milžinei „Alrosa“ ir jos vadovui, uždrausdama brangakmenių importą dėl karo Ukrainoje. Gruodį ES susitarė uždrausti iš Rusijos eksportuojamus deimantus, griežtindama sankcijas artėjant antrosioms plataus masto karo Ukrainoje metinėms.

Norvegija nusiųs į Daniją du naikintuvus F-16, kad prisidėtų prie Ukrainos pilotų mokymo skraidyti amerikiečių gamybos lėktuvais. Tai pareiškė Norvegijos gynybos ministras Bjørnas Arildas Gramas, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis „Reuters“. Anot ministro, Norvegija į Daniją jau nusiuntė 10 instruktorių, kurie padės rengti ukrainiečių pilotus. Norvegija pernai pranešė, kad prisijungs prie Danijos, Nyderlandų ir kitų šalių tiekiant Ukrainai lėktuvus.

Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą atskleidė Vakarų silpnąsias vietas, kai kalbama apie skubią ir gausią ginklų gamybą. Kaip skelbia „The Wall Street Journal“ (WSJ), Vakarų įmonės nebespėja patenkinti kilusios paklausos, kol Rusija ir Kinija – kur ginklų pramonė yra nacionalizuota – nesusiduria su tokiais dideliais trikdžiais. Pavyzdžiui, vienai NASAMS raketų sistemai, saugančiai oro erdvę virš Baltųjų rūmų, pagaminti prireikia dvejų metų.

Okupantai rusai Sevastopolyje dislokavo radiolokacijos stotį „Nebo-M“. Partizanai ją aptiko. Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis partizaniniu judėjimu „Ateš“. Rusijos radiolokacijos kompleksas užfiksuotas Sevastopolio Gagarino rajone.

Karo Ukrainoje pabaiga yra dar labai toli ir atsipalaidavimo nuotaikos yra pernelyg ankstyvos, interviu „The Economist“ kalbėjo Volodymyras Zelenskis. Jis taip pat priminė, kad Europa, padėdama Ukrainai, saugo ir save pačią. V. Zelenskio teigimu, Vakaruose dingo įvykių Ukrainoje svarbos pojūtis, tačiau jo valdomai valstybei nėra kitos išeities, tik kovoti iki pergalės prieš Rusiją.

Sausio 2-osios naktį Kyjivas buvo atakuotas balistinių raketų, dėl kurių Ukrainos parlamentarės Kiros Rudik namai dalinai skendėjo griuvėsiuose. Nenorėdama pasiduoti, moteris siunčia aiškią žinutę – tai nepalauš nei jos, nei Ukrainos. „Mano namai šiuo metu dalinai skendi griuvėsiuose. Nebeturiu langų vienoje pastato pusėje“, – socialiniame tinkle „X“ rašo parlamentarė. Kira teigia, jog yra lengvai sužeista, tačiau gyva. Ji rašo, jog šie raketų išpuoliai aplinkui sukėlė daug gaisrų.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis trečiadienį pareiškė, kad į Rusijos išpuolį prieš Ukrainą reikia atsakyti Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui suprantama kalba.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino Vakarus Rusijos „priešu“ ir užsiminė, kad Rusija „Ukrainoje vykdo egzistencinį karą prieš Vakarus“. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai iššifravo, kas slypi už šių propagandinių Kremliaus žinučių.

Rusų partizaninis judėjimas „Ateš“ parodė, kaip Rusija saugo Kerčės tiltą, jungiantį laikinai okupuotą Krymą su žemynine Rusija – tiltas apstatytas oro gynybos sistemomis. Partizanai teigia Ukrainos gynybos pajėgoms perdavę gynybinės įrangos koordinates. „Atsakymas į Rusijos raketinį terorą prieš taikius Ukrainos miestus bus masinis Rusijos karinių objektų naikinimas. „Ateš“ agentai prie to aktyviai dirba.

Po kelerių metų Rusija gali užpulti Europą, jei ši nepadarys išvadų dėl Rusijos ekonomikos pertvarkos į karo ekonomiką ir smarkiai nepadidins savo gynybos pramonės pajėgumų, trečiadienį pareiškė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbos bus rodomos moksleiviams laikinai okupuotame Mariupolyje, Donecko srityje, praneša miesto taryba. „Okupantai ir toliau sistemingai primeta savo ideologiją Mariupolio vaikams.

Kai kurie Rusijos ekspertai paragino Vladimirą Putiną imtis veiksmų prieš Jungtinės Karalystės (JK) karinį laivyną po to, kai Ukraina sėkmingai atakavo desantinį laivą „Novočerkassk“ Juodojoje jūroje, praneša leidinys „Newsweek“. Dešimtys Rusijos karių buvo paskelbti dingusiais be žinios arba sužeistais po to, kai gruodžio 26 d. Kryme Ukrainos sparnuotosios raketos pataikė į desantinį laivą „Novočerkassk“. Maskva pripažino, kad laivui, kuriame buvo iki 87 karių įgula, buvo p...

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pareiškė, kad Maskva siekia sunaikinti Ukrainą po to, kai per naują Rusijos smūgių seriją buvo smogta gyvenamiesiems pastatams.

Rusijos propagandininkai skleidžia melagingą informaciją apie tariamą bunkerio, kuriame buvo apsistojęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado generolo Valerijaus Zalužno pavaduotojas, sunaikinimą. Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos skyrius.

Turkija antradienį pareiškė, kad neleis dviem Jungtinės Karalystės (JK) minų išminavimo laivams plaukti per jos vandenis į Juodąją jūrą, kad juos galėtų panaudoti Ukraina, nes tai pažeistų tarptautinį paktą dėl plaukimo per sąsiaurius karo metu, praneša „Reuters“. Praėjusį mėnesį JK pareiškė, kad perduos du Karališkojo karinio jūrų laivyno minų išminavimo laivus Ukrainos karinėms jūrų pajėgoms, kad padėtų sustiprinti Ukrainos jūrų operacijas kare su Rusija.

Ukrainos gynybos ministras antradienį pareiškė, kad Maskva sąmoningai taikosi į gyvenamuosius rajonus, Rusijai smogus šaliai beveik 100 raketų. Ukrainoje žuvo mažiausiai penki žmonės.

Kol lietuviai per šventes pasimato su giminėmis, apsikeičia šiltais žodžiais ir vaišėmis, daugelis ukrainiečių apie susitikimą su artimaisiais gali tik pasvajoti. Ukrainoje gyvenanti savanorė Svitlana per karą neteko savo vyro. Dabar ji laukia, kada namo grįš du jos sūnūs. Vyresnysis – į nelaisvę patekęs brigados „Azov“ karys, o jaunesnysis su rusofašistais kovoja Zaporižios srityje.

V. Zelenskis pagrindiniais Ukrainos karo tikslais šiais metais įvardijo Krymo izoliaciją ir Rusijos pralaimėjimą Juodojoje jūroje. Konkrečių terminų jis jau nebedalijo ir paprašė daugiau karinės pagalbos šiems tikslams įgyvendinti. 2024 m. Ukrainos karo „svorio centras“ bus Krymas – Kyjivas sieks pusiasalio izoliacijos ir Rusijos karinio potencialo Juodojoje jūroje pažeminimo, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Sausio 2-osios naktį Kyjivas ir vėl buvo atakuotas balistinių raketų. Per šią ataką nukentėjo Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Makarovos namai. Pasak Kyjivo miesto administracijos, Rusija antradienio naktį į Kyjivo sritį paleido daugiau kaip 60 balistinių raketų, iš jų daugiau kaip 10 buvo raketos „Kinžal“. Apie 8 val. ryto viena iš balistinių raketų pataikė į daugiabutį, kuriame gyveno D. Makarova. „Oro pavojaus sirena kaukė visą naktį. Iš vakaro maždaug iki 3 val.

Lenkija pranešė, kad antradienį pasiuntė keturis naikintuvus F-16 prie savo rytinės sienos, kad apsaugotų savo oro erdvę po Rusijos raketų atakų prieš kaimyninę Ukrainą. „Siekiant užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą buvo pasitelktos dvi poros naikintuvų F-16“, – sakoma Lenkijos kariuomenės pranešime. Praėjusią savaitę per masinę rusų ataką prieš Ukrainą į Lenkijos oro erdvę buvo įskridusi Rusijos raketa.

Rusija, kuri Ukrainoje masiškai apšaudo civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, turės atsakyti už šiuos karo nusikaltimus, antradienio vakarą pareiškė ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis. Svarbiausi įvykiai: 23:53 | Okupuoto Mariupolio mokyklose – Putino kalbos ir „didvyriais“ vadinami okupantai Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbos bus rodomos moksleiviams laikinai okupuotame Mariupolyje, Donecko srityje, praneša miesto taryba.

Karas Ukrainoje 2024 m. nesibaigs Ukrainos ar Rusijos pergale, nes abi pusės neturi pakankamai jėgos ar ginklų, kad galėtų įveikti viena kitą mūšio lauke, leidiniui „The Times“ sakė britų žvalgybos atstovai. „2024 m. neatneš didelių operatyvinių laimėjimų – vargu ar šiais metais įvyks didelis proveržis“, – cituojamas leidinio šaltinis JK vyriausybėje.

Ukrainos karinės oro pajėgos pirmadienį pranešė, kad numušė devynis rusų paleistus atakos dronus „Shahed“ bei vieną raketą Ch-59. Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, rusai pirmąją šių metų dieną apie 14 val. paleido į Ukrainą 10 dronų bei vieną valdomą aviacinę raketą Ch-59. Raketa ir devyni dronai buvo sunaikinti. Ukrainos oro pajėgos anksčiau pirmadienį paskelbė, kad Naujųjų metų naktį sunaikino 87 rusų dronus – rekordiškai daug.

Per atakas Ukrainos pietuose esančioje Odesoje ir rytiniame Rusijos okupuotame Donecke žuvo penki žmonės, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai. Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis sakė, kad per rusų drono ataką žuvo vienas žmogus, o dar trys buvo sužeisti. Kelis pastatus apgadino numušti dronai, per platformą „Telegram“ pranešė jis. „Įvairiuose miesto rajonuose kilo gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose“, – sakė O. Kiperis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad Maskva intensyvins smūgius kariniams taikiniams Ukrainoje. Tai jis sakė po beprecedentės šeštadienio atakos Rusijos Belgorodo mieste, kai žuvo 24 ir buvo sužeista dar per 100 žmonių. Ataka buvo surengtą kitą dieną po didžiulės rusų atakos prieš Ukrainos miestus, kai žuvo mažiausiai 49 žmonės.

Ukraina pirmadienį paskelbė Naujųjų metų naktį sužlugdžiusi rekordiškai daug Rusijos dronų atakų. Kyjivas taip pat pranešė, kad pirmadienį per rusų vykdomus apšaudymus vienas žmogus žuvo Ukrainos pietiniame Odesos regione, o dar vienas – pietinėje Chersono srityje. Beveik dvejus metus trunkantis Rusijos karas Ukrainoje pastarąją savaitę suintensyvėjo.

Džiūgaujančios minios sekmadienį atsisveikino su karščiausiais per visą stebėjimų istoriją metais: 12 neramių mėnesių su klimato krizėmis ir niokojamais karais Ukrainoje bei Gazos Ruože. Daug pasaulio gyventojų, kurių dabar iš viso yra per 8 milijardus, viliasi 2024-aisiais nebepatirti didelių pragyvenimo išlaidų ir karų. Be to, Naujaisiais metais pusę pasaulio gyventojų paveiks rinkimai, vyks Paryžiaus olimpiada.

Prasidėjęs karas Ukrainoje, atrodo, atvėrė Pandoros skrynią – kenčia tiek Ukraina, tiek Vakarų pasaulis. Nepaisant solidarumo akcijų, sankcijų įvedimo bei pagalbos paketų – karas tęsiasi beveik trečius metus ir žmonės palikti nežinioje. Atėjus Naujiesiems metams, trys karo ekspertai iš užsienio prognozuoja, kaip gali atrodyti situacija Ukrainoje 2024-aisiais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakydamas Naujųjų metų kalbą pažadėjo rūstybę Rusijos pajėgoms 2024 metais. Kelios valandos po jo kalbos Ukraina vėl patyrė atakų. Jos pastarosiomis dienomis yra suintensyvėjusios. Šeštadienį per beprecedentį smūgį Rusijos Belgorodo miestui žuvo 24 žmonės; ataka buvo surengta po to, kai penktadienį nuo Maskvos raketų ir dronų Ukrainos miestuose per vieną didžiausių oro atakų nuo karo pradžios žuvo 39 žmonės.

Rusijos plataus masto invazija Ukrainoje trunka beveik dvejus metus. 2023-uosius galima pavadinti neišsipildžiusių vilčių ir lūkesčių metais. Ukraina ilgai kalbėjo apie galingą kontrpuolimą, kurio rezultatas nuvylė ir ukrainiečius, ir sąjungininkus Vakaruose. Su kokiomis nuotaikomis turime žvelgti į kitus metus fronte? Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas, Martynas Žilionis ir Andrius Jakimčuk.

Nuo rugpjūčio, kai buvo sukurtas saugomas jūrų koridorius, siekiant atremti Rusijos grėsmes, Ukraina maždaug 400 laivų eksportavo apie 13 mln. tonų prekių, šeštadienį pranešė ukrainiečių vyriausybės ministras. Nors 2023 metais Ukraina pasiekė nedaug karinių laimėjimų sausumoje, Juodojoje jūroje ji nustūmė daug didesnį Rusijos karinį laivyną nuo savo pakrančių ir atnaujino grūdų eksportą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas naujametinėje kalboje ragina savo šalies piliečius neprarasti pasitikėjimo ateitimi, vokiečiams prisitaikant prie daugybę krizių išgyvenančio ir vis sparčiau besikeičiančio pasaulio. „Tiek daug kančių, tiek daug pralieto kraujo. Mūsų pasaulis tapo dar neramesnė ir žiauresnė vieta. Jis keičiasi beveik stulbinančiu greičiu“, – iš anksto įrašytoje kalboje, kuri bus transliuojama sekmadienį, teigė kancleris O. Scholzas.