Europa

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pažadėjo, kad šalies federalinė vyriausybė ir toliau teiks karinę pagalbą Ukrainai kare su Rusija. Užsienio reikalų ministerijos vadovė, viena iš Žaliųjų partijos lyderių, pažadą išsakė partijos priešrinkiminiame renginyje Potsdame, praneša Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“. „Mes ir toliau remsime Ukrainą tol, kol tęsis šis teroristinis karas. Nes kitaip tai bus Ukrainos pabaiga“, – pareiškė J. Baerbock.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas, šeštadienį savo gimtajame mieste priimdamas Japonijos, Indijos ir Australijos lyderius, tvirtino, kad vadinamasis Ketvertas (angl. The Quad) ištvers pasaulines krizes ir JAV rinkimus, galinčius sugrąžinti į Baltuosius rūmus Donaldą Trumpą. J. Bidenas, paskutinį kartą kaip JAV vadovas susitikdamas su Ketverto lyderiais, atvėrė savo namus Vilmingtone Delavere.

Prancūzija pagaliau turi naują vyriausybę – šalies prezidentas šeštadienį patvirtino naują dešiniųjų kabinetą. Į gatves išėję kairiųjų pažiūrų demonstrantai pasmerkė naują vyriausybę, suformuotą, pasak jų, neatsižvelgiant į liepą surengtų rinkimų rezultatus. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono paskelbtas ministrų kabinetas, kuriam vadovauja premjeras Michelis Barnier, sudarytas praėjus vienuolikai savaičių po vis dar ginčijamų parlamento rinkimų.

O dabar keliamės į triukšmingąjį Miuncheną, kur prasidėjo didžiausias pasaulyje alaus festivalis „Oktoberfestas“. Šventė, kur alus liejasi laisvai, vyksta jau 189-ąjį kartą ir per artimiausias dvi savaites sulauks milijonų lankytojų. Skambios dainos ir pilni bokalai vokiško alaus.

Budapešto ir aplinkinių priemiesčių gyventojai ruošiasi vandens lygio pikui Dunojuje. Šiandien jis turėtų pasiekti apie 8,5 metro ir pradėti slūgti. Tuo metu pietinių Lenkijos miestelių gyventojai su ašaromis akyse bando tvarkyti visiškai nusiaubtus namus. Londone gi patvinus Temzei britai vis tiek eina į apsemtus barus. Londone tvinstanti ir vietos barą semianti Temzės upė šiems britams nė motais. Nėra nieko, kas prasidedant savaitgaliui, sutrukdytų pasimėgauti pinta alaus.

Estas tapo pirmuoju žmogumi, kuris lynu perėjo iš Azijos į Europą. Ekstremalas ėjo net 165 metrų aukštyje: apačioje jį blaškė pravažiuojantys automobiliai, o virš galvos – skrendantys lėktuvai ir sraigtasparniai. Estas Jaanas atsargiai žengė ant lyno, ištempto per Stambulo Bosforo tiltą. Kiekvienas žingsnis tolino vaikiną nuo Azijos ir artino prie Europos. Po kojomis – 165 metrų praraja, tarsi vaikščiotum ant 30 aukštų pastato stogo.

„Apple“ fanai liks nusivylę – perkant naują „iPhone“ dėžutėje neberasite taip pamėgto papildomo daikčiuko. Tai mylimų „ Apple“ lipdukų eros pabaiga, į lentynas atkeliauja naujieji „iPhone 16“ ir „16 Pro“ be lipdukų. Vis dėlto ne visos viltys dar prarastos, nes technologijų milžinė šią savaitę atskleidė, kad lipdukų vis dar bus galima įsigyti „Apple“ parduotuvėse.

Įtariamasis, Roterdamo uostamiestyje surengęs mirtiną išpuolį panaudojant peilį, įtariamas žmogžudyste dėl teroristinių motyvų, penktadienį pranešė Nyderlandų prokurorai. Liudininkai pasakojo, kad 22 metų vyras vėlai ketvirtadienį „dviem dideliais peiliais“ puolė praeivius netoli įžymiojo Erazmo tilto. Per šį išpuolį buvo mirtinai sužeistas 32 metų vyras iš Roterdamo, o 33 metų Šveicarijos pilietis buvo sunkiai sužeistas ir paguldytas į ligoninę.

Norvegija šiais metais padidins civilinę pagalbą Ukrainai 5 mlrd. kronų (426 mln. eurų) ir pratęs pagalbos paketą trejiems metams iki 2030-ųjų, penktadienį pranešė šios Šiaurės šalies premjeras. Pratęsus šį terminą, bendras pagalbos paketas padidės iki 135 mlrd. kronų (11,5 mlrd, eurų), palyginti su ankstesne 75 mlrd. kronų (6,4 mlrd. eurų) suma iki 2027 metų. Šalis jau buvo pažadėjusi 22 mlrd. kronų (1,9 mlrd.

Portugalija suvaldė likusius miškų gaisrus, su kuriais šią savaitę grūmėsi šalies šiaurėje, penktadienį pranešė gelbėtojai. Savaitgalį kilę miškų gaisrai, kuriuos pakurstė karščiai ir stiprūs vėjai, pražudė penkis žmones, tarp jų – keturi ugniagesiai. Maždaug 100 žmonių buvo sužeisti, 14 iš jų – sunkiai. „Suvaldytos visos situacijos, kurios vis dar buvo aktyvios vakar ir šiandien auštant“, – spaudos konferencijoje pareiškė civilinės apsaugos vadovas Andre Fernandesas.

Penktadienį Lenkijos prokuratūra paskelbė informacija apie tyrimą, susijusį su Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolimu Vilniuje šių metų kovo mėnesį. „Lenkijos prokuratūros Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamento Mazovijos vaivadijos skyrius atlieka daugiakryptį tyrimą dėl išpuolių prieš Rusijos opozicionierius, susijusius su Aleksejaus Navalno įkurtu Kovos su korupcija fondu. Tyrime figūruoja aštuoni įtariamieji.

Bulgarijos pareigūnai penktadienį pareiškė, kad sostinėje Sofijoje įsikūrusi bendrovė niekaip nesusijusi su Libano grupuotės „Hezbollah“ kovotojų Libane naudotų pranešimų gaviklių, kurie sprogo, tiekimu. Antradienį ir trečiadienį per precedento neturinčius išpuolius visame Libane sprogo šimtai ryšio prietaisų, o per šiuos sprogimus žuvo mažiausiai 37 žmonės ir daugiau kaip 3 tūkst. buvo sužeisti.

Naujojo Prancūzijos premjero Michelio Barnier vyriausybė bus pristatyta ne penktadienį, kaip tikėtasi iš pradžių, o šeštadienį, pranešė vyriausybė Paryžiuje. Remiantis Prancūzijos žiniasklaidoje pasirodžiusiais pranešimais, vyriausybė nurodė, kad vis dar dėliojami paskutiniai štrichai.

Penktadienį Ispanijos gelbėjimo laivai pranešė naktį netoli Kanarų salų paėmę beveik 500 migrantų iš Afrikos. Daugiau nei 300 žmonių buvo paimti į paieškos ir gelbėjimo laivą „Guardamar Calliope“ ir atvežti į La Restingos uostamiestį pietiniame Hiero salos gale, socialiniame tinkle X pranešė Ispanijos jūrų gelbėjimo tarnyba. Tuo pačiu metu buvo dislokuoti dar keturi laivai, išgelbėję likusius žmones ir nuplukdę juos į Gomeros ir Lanzarotės salas.

Praėjusią parą 165 migrantai mėgino nelegaliai kirsti Lenkijos sieną iš Baltarusijos teritorijos. Dauguma jų – apie 140 – bandė patekti į Palenkės vaivadijos teritoriją. Tai penktadienį pranešė Palenkės vaivadijos sienos apsaugos būrio atstovė spaudai majorė Katarzyna Zdanowicz. Pasak jos, incidentų užfiksuota Michalovo, Krynkų, Plaskos, Lipskos, Bobrovniko ir Čeremchos kaimų apylinkėse. Krynkų apylinkėse migrantai mėgino forsuoti pasieniu tekančią Svisločiaus upę.

Lėktuve, kuriame skrido 41 žmogus, praėjus vos trims minutėms po pakilimo buvo paskelbta avarinė situacija, nes pirmasis pilotas staiga prarado sąmonę. Nelaimė įvyko 2022 m. spalio 19 d., Embraer E175-200 STD lėktuve, kuriuo skrido 37 keleiviai ir keturi įgulos nariai. Naujoje Oro avarijų tyrimo skyriaus (AAIU) ataskaitoje atskleista, kad lėktuvas, skridęs iš Dublino (Airija) į Amsterdamą (Nyderlandai), grįždamas į Dublino oro uostą susidūrė su paukščiais.

Europos Komisija (EK) Ukrainai suteiks naują iki 35 mlrd. eurų paskolą, penktadienį Kyjive paskelbė EK pirmininkė Ursula von der Leyen. „Negailestingos Rusijos atakos reiškia, kad Ukrainai reikia nuolatinės ES paramos“, – platformoje „X“ parašė U. von der Leyen. „Tai dar vienas svarus ES indėlis į Ukrainos atsigavimą“, – pridūrė ji. U. von der Leyen apie tai paskelbė viešėdama Kyjive, kur atvyko susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Lenkijos prokurorai penktadienį patvirtino, kad vienam rusui buvo pateikti kaltinimai organizavus šį pavasarį Lietuvoje įvykdytą išpuolį prieš Rusijos opozicijos politiką Leonidą Volkovą. „Praėjusią savaitę buvo pateikti kaltinimai Rusijos piliečiui, įtariamam kovo 12 dieną įvykdyto Leonido Volkovo sumušimo organizavimu“, – sakoma prokuratūros pranešime. Jame vyras įvardijamas kaip Anatolijus B. ir teigiama, kad jis buvo sulaikytas rugsėjo 13 dieną Lenkijoje.

Pastarosiomis dienomis dalį Europos nusiaubus galingoms liūtims, kai kurios šalys susiduria su katastrofiškais potvyniais. Viena iš jų – Italija. Žmonės lipo ant stogų Kaip rašo BBC, Italijos Traversaros mieste žmonės buvo priversti sulipti ant namų stogų. Italija pakėlė sraigtasparnius ir žmones gelbėja jais. Tarnybos dirba sustiprintu režimu, žmonės evakuojami ne vieną parą.

Penktadienį Čekijos, nepaisant potvynių sukeltos katastrofos šalies rytuose, prasideda dvi dienas truksiantys Senato ir regionų asamblėjų rinkimai. Naujos asamblėjos renkamos 13-oje regionų, išskyrus ypatingą statusą turinčioje sostinėje Prahoje. Šis balsavimas laikomas visuomenės nuotaikų barometru prieš kitais metais vyksiančius parlamento žemųjų rūmų rinkimus, nuo jų rezultatų priklausys, kokia bus kita vyriausybė.

Vengrija ruošiasi dar didesniam Dunojaus upės vandens lygio kilimui, rašo „Hungary Today“. Penktadienį Vengriją užklupo audros „Boris“, kuri jau anksčiau šią savaitę sukėlė katastrofinius potvynius Vidurio Europoje – Lenkijoje, Austrijoje ir Čekijoje, padariniai. Audra Europoje pareikalavo gyvybių, nusiaubė miestus. Vengrija ruošiasi potvyniams Stiprią audrą lydėjo galingas lietus, dėl to Vengrija visą savaitę ruošėsi didelio masto potvyniams.

Vyras Nyderlandų Roterdamo mieste, policijos duomenimis, peiliu puolė praeivius. Vienas žmogus žuvo ir dar vienas buvo sunkiai sužeistas, tinkle X pranešė pareigūnai. Spėjamas užpuolikas sulaikytas. Jo motyvas neskelbiamas. Liudininkai, anot policijos, pasakojo, kad vyras šaukė „Allahu Akbar“ (Dievas yra didis) ir puolė žmones. Kai kurie islamistai šią frazę naudoja kaip kovos šūkį. Incidentas įvyko ketvirtadienio vakarą netoli Erazmo tilto miesto centre.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį Kyjive susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Susitikime, be kita ko, bus kalbama apie pagalbą šalies energetikos sektoriui žiemą. Prieš tai Europos Komisijos pirmininkė Rusijos užpultai Ukrainai pažadėjo tolesnę 160 mln. eurų Bendrijos paramą. Lėšos bus skirtos apgadintos energetikos infrastruktūros tvarkymui, atsinaujinančios energijos plėtrai, mobiliai šildymo įrangau ir apgyvendinimui.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį paskelbė apie 10 mlrd. eurų paramą valstybėms narėms, kenčiančioms nuo audros „Boris“ sukeltų potvynių ir jų padarinių. Praėjusią savaitę Vidurio ir Rytų Europą užklupusios audros aukų skaičius trečiadienį išaugo iki 24, o kai kurioms vietovėms vis dar gresia pavojus dėl kylančio vandens lygio. U. von der Leyen Vroclave susitiko su keturių nuo potvynių nukentėjusio regiono šalių lyderiais.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį paskelbė apie 10 mlrd. eurų sanglaudos lėšų skyrimą valstybėms, nukentėjusioms nuo potvynių, kuriuos sukėlė audra „Boris“. Ši stichija praėjusią savaitę užgriuvo Vidurio ir Rytų Europą. Jos aukų skaičius trečiadienį išaugo iki 24. U. von der Leyen kalbėjo Lenkijos Vroclavo mieste greta keturių nuo potvynių nukentėjusių šalių lyderių. „Viena vertus, man buvo skaudu išvysti sunaikinimus, – žurnalistams sakė ji.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad Vidaus saugumo agentūra (ABW) sulaikė įtariamąjį, kurio ieškojo Lenkijos teisėsaugos tarnybos. Uniforma apsirengęs vyras įvairiose nuo potvynio nukentėjusiose vietose pranešinėjo gyventojams, kad netrukus bus susprogdintos užtvankos.

Potvyniai ir toliau kamuoja Europą nuo Lenkijos iki Rumunijos. Aukų skaičius išaugo jau iki 23. Ir nors liūtys jau praūžė, kylantis upių vanduo vis dar kelia pavojų, tad potvyniams aktyviai ruošiasi trečias pagal dydį Lenkijos miestas Vroclavas prie Odros upės ir vietovės Vengrijoje bei Slovakijoje, pro kurias teka Dunojus. Dauguma Lenkijos gyventojų dar atsimena, kaip 1997 m. liepą Vroclavas ir kiti jų miestai atsidūrė po vandeniu.

Lenkijoje trims mėnesiams suimtas Anatolijus Blinovas, Aleksejaus Navalno bendražygių tyrime kaltinamas dėl išpuolio prieš politiką Leonidą Volkovą Vilniuje. Tai ketvirtadienį pranešė A. Navalno komandos leidinys „Sirena“, cituojantis Lenkijos nacionalinės prokuratūros atstovę. Tyrimo duomenimis, būtent A. Blinovas organizuojant išpuolį nuolat bendravo su buvusiu „Jukos“ viceprezidentu Leonidu Nevzlinu. Kol kas nežinoma, pagal kokius straipsnius suimtas A. Blinovas.

Nepaisant griežtos Kyjivo kritikos, kitą mėnesį Ciuricho kino festivalyje (ZFF) bus rodomas prieštaringai vertinamas dokumentinis filmas „Rusai kare“, ketvirtadienį pranešė renginio direktorius. Pirmą kartą šis filmas buvo parodytas anksčiau šį mėnesį Venecijos kino festivalyje, tačiau sukėlė pasipiktinimą kaip palankus Kremliui, siekiantis sumenkinti Maskvos nusikaltimus ir pateisinti Ukrainos užpuolimą.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria paragino panaikinti apribojimus Ukrainai panaudoti Vakarų suteiktą ginkluotę smūgiams į teisėtus karinius taikinius Rusijoje. Dokumente pažymima, kad dėl nepakankamo ginklų tiekimo ir jų panaudojimo ribojimų gali mažėti Ukrainos pasiekimai karo lauke, neužtikrinama šalies visa savigynos teisė, o šalies gyventojai bei infrastruktūra neapsaugoma nuo Rusijos atakų.

Latvijos parlametas (Saeima) ketvirtadienį per galutinį svarstymą priėmė Darbo įstatymo pataisas, kuriomis nustatoma, kad iš darbuotojų negali būti reikalaujama mokėti užsienio kalbas, nebent toks reikalavimas būtų objektyviai pagrįstas. Pataisomis, kurias įstatymų leidėjai rengė beveik metus, siekiama apsaugoti darbuotojų teises vykdant pareigas vartoti valstybinę kalbą bei užkirsti kelią diskriminacijai, keliant nepagrįstus užsienio kalbos mokėjimo reikalavimus.

Bulgarija tiria galimą vienos Sofijoje įsikūrusios bendrovės dalyvavimą pristatant „Hezbollah“ kovotojų Libane naudotus pranešimų gaviklius, kurie sprogo, ketvirtadienį pranešė Bulgarijos valdžios institucijos. Pasak Libano sveikatos apsaugos ministro, antradienį ir trečiadienį per precedento neturinčius išpuolius visame Libane sprogo šimtai ryšio prietaisų, o per šiuos sprogimus žuvo mažiausiai 37 žmonės ir daugiau kaip 3 tūkst. buvo sužeisti.

Vengrija kovoja su potvyniais, o išsiliejus Dunojaus upei Budapeštas atrodo kaip iš fantastinio filmo. Prognozuojama, kad Dunojaus upės lygis turėtų dar kilti iki aukščiausio lygio per pastarąjį dešimtmetį. Vengrija ruošiasi lemiamam apsaugos nuo potvynių išbandymui. Budapeštas ruošiasi galingam potvyniui Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas potvynių bangą pavadino vienu didžiausių pastarojo meto Vengrijos iššūkių.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen penktadienį vyks į Kyjivą ir susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, blokui siekiant padėti Ukrainai atlaikyti Rusijos atakas prieš jos energetikos infrastruktūrą. „Rytoj vyksiu į Kyjivą asmeniškai aptarti šių klausimų su prezidentu Zelenskiu, siekdama padėti Ukrainai“, – ketvirtadienį Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje sakė U. von der Leyen.

Kadenciją baigiantis NATO vadovas Jensas Stoltenbergas savo paskutinėje kalboje ketvirtadienį rengiasi perspėti Jungtines Valstijas ir Europą vengti izoliacionizmo. „Iš abiejų Atlanto pusių girdėjome balsų, raginančių Ameriką ir Europą išsiskirti. Susitelkimas į trumpalaikius nacionalinius interesus, o ne į ilgalaikį bendradarbiavimą, mums nepasitarnaus.

Keturių nuo audros „Borisas“ nukentėjusių šalių vadovai ketvirtadienį Lenkijoje susitiks su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kad aptartų pagalbą potvynių užlietam regionui. Vidurio ir rytų Europą pastarosiomis dienomis užklupusios audros aukų skaičius trečiadienį išaugo iki 24, potvynio grėsmę vis dar patiria kai kurie regionai.

Vokietijoje, Oktoberfest parke, visu greičiu važiuojantys amerikietiški kalneliai pražudė 20-metį statybininką, skelbia portalas „The Sun“. Rumunas tragiškai žuvo per bandomąjį kalnelio, pavadinto „Olympia Looping“, važiavimą prieš šeštadienį prasidėsiančią alaus šventę. Jis liko gulėti sunkiai sužeistas po atrakciono bėgiais, tačiau vėliau tragiškai mirė ligoninėje, pranešė „Bild“. Policija šiuo metu tiria mirtį Miunchene esančioje Theresienwiese vietovėje ir aptvėrė įvykio vietą.

Supermėnulis visame pasaulyje nušvietė praėjusios nakties dangų. Šįkart Žemės palydovas pavadintas Derliaus mėnuliu, nes nušvito atėjus rudeniui. Maža to, ant idealiai apvalaus ir ryškesnio nei įprasta mėnulio, užėjo dalinis užtemimas. Venesuelos dangų apšvietė supermėnulis. Rudenį nušvitęs Žemės palydovas dar vadinamas Derliaus mėnuliu. Ši pilnatis vadinama supermėnuliu, nes palydovas savo orbitos kelyje priartėja prie žemės, todėl atrodo didesnis ir ryškesnis.

Trečiadienį NATO rytinio flango gynybos ministrai paragino kolektyviai reaguoti į pasikartojančius Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų, nukreiptų į Ukrainą, pažeidimus jų oro erdvėje. 2022 m. vasarį įsiveržusi Rusija beveik kasdien dronais ir raketomis puola Ukrainą, įskaitant teritorijas, esančias netoli vakarinių Ukrainos sienų su Europos Sąjungos (ES) ir NATO narėmis.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė trečiadienį pareiškė išsikvietusi Rusijos ambasadorių, kad pasmerktų tai, ką pavadino Maskvos vykdoma „precedento neturinčia ir nepagrįsta vieša agresijos kampanija prieš JK“. Andrejui Kelinui buvo pasakyta, kad Rusijos elgesys, įskaitant šešiems britų diplomatams mestus „piktavališkus ir visiškai nepagrįstus“ įtarimus šnipinėjimu, prieštarauja Vienos konvencijai dėl diplomatinių santykių, nurodė užsienio reikalų ministerija.

Poltavos srityje gesinamas rugsėjo 15 d. kilęs didelis miško gaisras. Šiuo metu išdžiūvusi augmenija ir miško paklotė dega maždaug 50 hektarų plote. Tai pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos vyriausioji valdyba Poltavos srityje, kuria remiasi „Ukrinform“. „Gelbėtojai ir kitų tarnybų bei organizacijų darbuotojai toliau gesina didelį miško gaisrą, kilusį rugsėjo 15 d. Poltavos rajone. Ugniai sparčiai plisti padeda vėjuotas ir sausas oras.

Europos Sąjunga skyrė 1,2 mlrd. eurų paramą Lenkijos pastangoms pereiti prie ekologiškų technologijų. Šios lėšos skiriamos kaip tiesioginės dotacijos pagal vadinamąją Lenkijos valstybės pagalbos schemą, kuria siekiama paremti perėjimą prie grynojo nulinio išmetamųjų teršalų kiekio ekonomikos.

Praėjusią parą daugiau kaip 110 migrantų mėgino nelegaliai kirsti Lenkijos sieną iš Baltarusijos teritorijos. Incidentai užfiksuoti Palenkės vaivadijoje – Narevkos, Michalovo, Krynkų, Plaskos ir Bobrovniko kaimų apylinkėse bei prie Svisločiaus upės. Tai trečiadienį pranešė Palenkės vaivadijos sienos apsaugos būrio atstovė spaudai majorė Katarzyna Zdanowicz. Pastarosiomis dienomis Lenkijos sienos apsaugos tarnyba kasdien praneša apie agresyvius migrantų veiksmus Baltarusijos teritorijoje.

Berlyno policija tiria incidentą, per kurį Vokietijos sostinės centriniame rajone įgriuvus pramogų laivo stogui buvo sužeista 12 žmonių. Maždaug 120 žmonių šventė laive antradienio vakarą, kai įvyko nelaimė, trečiadienį pranešė Berlyno policija ir pridūrė, kad avarijos priežastys tiriamos. Liudytojai bulvariniam leidiniui „Bild“ pasakojo, kad vakarėlio dalyviai sėdėjo ant stogo prieš jam įgriūvant. „Laive vyko koncertas, bet žmonės galėjo sėdėti ir ant stogo“, – pasakojo vienas liudininkas.

Vengrija praras 200 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, nes Budapeštas praleido terminą sumokėti baudą už ES prieglobsčio įstatymų pažeidimą, pranešė Europos Komisija (EK). Baudą birželio mėnesį skyrė Europos Teisingumo Teismas (ETT). Budapeštui buvo duota laiko iki antradienio sumokėti šią baudą, tačiau jis nurodymų nesilaikė, trečiadienį informavo EK. „Dabar mes išskaičiuosime 200 mln. eurų iš būsimų Vengrijai skirtų išmokų iš ES biudžeto“, – Briuselyje pareiškė EK atstovas.

Kelno valdžia pradėjo tyrimą, kai Vokietijos vakaruose esančiame mieste buvo pranešta apie antrąjį per tris dienas sprogimą. Prokuratūros atstovas sakė, kad policija gavo pranešimą anksti trečiadienį, kai liudytojai išgirdo garsų sprogimą vienoje drabužių parduotuvėje miesto centre. Ugniagesiai greitai užgesino gaisrą pastate. Apie sužeistuosius nepranešta. Pareigūnai aptvėrė nusikaltimo vietą, nužertą išdaužtų langų stiklo šukių.

Trečiadienio rytą Čekijos sostinėje Prahoje susidūrus dviem traukiniams nesunkiai buvo sužeisti 35 žmonės, pranešė gelbėtojai ir geležinkelių bendrovės. Pasak policijos, vienam iš vairuotojų atliktas alkoholio testas buvo teigiamas, tačiau geležinkelio operatorė tvirtino, kad greičiausiai kaltas kitas vairuotojas. „Vienas iš traukinių per raudoną šviesą trūktelėjo į priekį ir trenkėsi į stovinčio traukinio galą“, – sakė geležinkelių infrastruktūros bendrovės „Sprava Zeleznic“ atstovas.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį Lenkijos Vroclavo mieste susitiks su keleto nuo potvynių nukentėjusių šalių lyderiais, trečiadienį pranešė Lenkijos vyriausybė. Nuo praėjusios savaitės stiprūs vėjai ir neįprastai gausios liūtys talžo Austriją, Čekiją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją. Skaičiuojama, kad dėl ekstremalių orų ir potvynių, kuriuos Vidurio Europoje nulėmė audra „Boris“, žuvo mažiausiai 22 žmonės.

ES teismas trečiadienį panaikino 1,49 mlrd. eurų dydžio baudą, kurią Briuselis skyrė bendrovei „Google“ už piktnaudžiavimą dominuojama padėtimi interneto reklamos srityje.