Vidurio ir rytų Europą pastarosiomis dienomis užklupusios audros aukų skaičius trečiadienį išaugo iki 24, potvynio grėsmę vis dar patiria kai kurie regionai.
Regioną nuo praėjusios savaitės talžė vėtros ir liūtys, Austrijoje nusinešusios penkių, Lenkijoje – septynių, Rumunijoje – septynių ir Čekijoje – penkių žmonių gyvybes.
Lenkijos premjero Donaldo Tusko, jo kolegos iš Čekijos Petro Fialos, Slovakijos vadovo Roberto Fico ir Austrijos kanclerio Karlo Nehammerio susitikimas įvyks Vroclave – 670 000 gyventojų turinčiame senajame Lenkijos mieste pietvakarinėje šalies dalyje.
Kylant vandens lygiui, kyla ir Vroclavo, kuris 1997 m. jau buvo nukentėjęs nuo pragaištingų potvynių, gyventojų nerimas.
Prognozuojama, kad vandens lygis aukščiausią ribą turėtų pasiekti ketvirtadienį.
Nors ji turėtų būti žemesnė nei 1997 m., potvyniui užsitęsus, gali kilti pavojus užtvankoms.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, šią savaitę dėl potvynių atšaukęs visus savo tarptautinius susitikimus, šiame susitikime nedalyvaus, nors potvynio poveikį pajuto ir jo šalis.
Į Varšuvą neatvyks ir gynybos susitikime dalyvausiantis Rumunijos ministras pirmininkas.
P. Fiala trečiadienį socialiniame tinkle „X“ rašė, kad vadovai „aptars galimybę suteikti europinę finansinę pagalbą Čekijos Respublikai ir kitoms vidurio Europos šalims“.
„Dar geresnis koordinavimas“
Vyriausiojo komisijos atstovo spaudai pavaduotoja Arianna Podesta kalbėdama su žurnalistais sakė, kad U. von der Leyen „lankysis su riziką patiriančioje Vraclovo zonoje, kad įvertintų padėtį, kurią sukėlė Lenkiją pastaruoju metu užklupę potvyniai ir lietūs“.
„Ji aptars veiksmus, kurių vietos valdžia ėmėsi, reaguodama į šią krizę“, – pridūrė ji.
Tuo tarpu K. Nehammeris sakė, kad „turime naudoti ir plėsti priemones, skirtas būtent tokioms nelaimėms. Lankydamasis Lenkijoje prašysiu aktyvuoti ES civilinės apsaugos mechanizmą“.
Šį mechanizmą aktyvuoti pagalbai gauti jau yra paprašiusi Čekijos Respublika.
K. Nehammerio teigimu, viršūnių susitikime bus taip pat aptartas „dar geresnis apsaugos nuo potvynių priemonių koordinavimas“.
Lenkijoje potvyniai nuniokojo keletą miestų ir kaimų, kuriuose pakilęs vanduo griovė namus, tiltus ir smarkiai apgadino kelių ir geležinkelių infrastruktūrą.
Kai kurių rajonų gyventojai vis dar yra be geriamojo vandens ir elektros.
Visoje šalyje surengta aibė eilinių gyventojų finansavimo iniciatyvų, o vietos valdžia mėgina įvertinti žalą, galinčią siekti ne vieną milijardą zlotų.
Lenkijos vyriausybė paskelbė nuo potvynių nukentėjusiems žmonėms ir vietovėms skyrusi 470 mln. eurų tiesioginės pagalbos.
Austrija pranešė, kad, siekiant padėti potvynių aukoms, jos pagalbos nelaimių atveju fondas bus didinamas iki vieno milijardo eurų.
