2022 m. vasarį įsiveržusi Rusija beveik kasdien dronais ir raketomis puola Ukrainą, įskaitant teritorijas, esančias netoli vakarinių Ukrainos sienų su Europos Sąjungos (ES) ir NATO narėmis. Rumunija ir Latvija anksčiau šį mėnesį pranešė, kad per naktinę ataką prieš Ukrainą per jų oro erdvę praskriejo Rusijos bepiločiai orlaiviai ir raketos.
Devynių NATO rytiniame flange esančių šalių ministrai pareiškė „didžiulį susirūpinimą dėl pasikartojančių Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų įsiveržimų“ į sąjungininkių oro erdvę ir paragino, kad NATO imtųsi „kolektyvinio atsako“. Jie taip pat paragino Aljansą padėti „sustiprinti mūsų pajėgumus aptikti, identifikuoti ir, prireikus, numušti žemai ir lėtai skrendančius objektus“.
„Reikia tvirto ir koordinuoto atsako sąjungininkių lygmeniu, taip pat greito NATO integruotos oro ir priešraketinės gynybos rotacinio modelio įgyvendinimo“, – po gynybos ministrų susitikimo Bukarešte žurnalistams sakė Rumunijos gynybos ministras Angelis Tilvaras.
Bukarešto devynetu vadinamą grupę sudaro Bulgarija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiga anksčiau trečiadienį paprašė Kyjivo kaimynių ištirti galimybę numušti Rusijos raketas ir dronus. Rumunijoje pradėjęs kelionę po regiono šalis, jis apibūdino Rusijos atakas iš oro kaip „pasaulinę grėsmę“.
Rumunija pakėlė du naikintuvus F-16, kad galėtų stebėti Rusijos droną, anksčiau šį mėnesį skridusį per jos oro erdvę Ukrainos link. Šis incidentas vėl pakurstė diskusiją, ar šalis turėtų perimti atklydusius Rusijos dronus. Dabartinė teisinė bazė užkerta kelią tokiems veiksmams taikos metu, nors pareigūnai pabrėžia, kad dronai, tyčia nutaikyti į Rumunijos teritoriją, bus numušti. Vykstant karui Ukrainoje, Rumunijoje buvo aptikti keli dronų fragmentai.
NATO sako nematanti jokių požymių, kad šie incidentai būtų „tyčinė Rusijos ataka“ prieš Aljanso valstybes.
