Prezidento rinkimai 2024

Prezidento rinkimų ir referendumo rezultatų rinkiminiame štabe kartu su savo komanda laukia teisininkas Ignas Vėgėlė. Jo palaikyti atvyko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. Politikas teigė tikintis, kad rinkimai iki pat pabaigos išlaikys intrigą. LVŽS pirmininkas sakė manantis, kad į antrąjį prezidento rinkimų turą išeis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir I. Vėgėlė.

Skelbiami pirmieji balsavimo rezultatai ir Eduardas Vaitkus pirmauja kai kuriose savivaldybėse. Šiuo metu suskaičiuotos 373 apylinkės iš 1895 apylinkių. Pirminiais VRK duomenimis, Šalčininkų rajono savivaldybėje E. Vaitkus pirmauja – 41,50 proc. balsų. Visagino savivaldybėje E. Vaitkus pirmauja – 39,22 proc. balsų. VRK duomenimis, 12 iš 60 Lietuvos savivaldybių balsavo per 60 proc. rinkėjų.

Premjerė Ingrida Šimonytė belaukiant prezidento rinkimų rezultatų žurnalistams sekmadienio vakarą teigė, kad neabejoja, jog bus antras turas ir pridūrė, kad rinkiminė kampanija buvo neįprasta, mat joje dalyvavo kandidatas, kurio pareiškimus galima pavadinti beveik antivalstybiniais. Sekmadienį belaukiant rinkimų rezultatų I. Šimonytės rinkiniame štabe pasirodė ministrės Monika Navickienė, Agnė Bilotaitė, europarlamentarai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir kiti.

Daugelio kandidatų į prezidentus pasirinkti štabai spindėjo prabanga – svečiams buvo siūlomos vaišės, kandidatai pasitikti plojimais. O štai Eduardas Vaitkus negausų žurnalistų būrį sutiko koridoriuje, į advokato kambarį nesivedė. Pats kandidatas sako, jog tyčia pasirinko kuklų štabą, o pinigus reikia taupyti. Kandidatas taip pat paaiškino, kodėl vėl apsirengė taip pat – mūvėjo jau matytą juodą kostiumą ir kaklaraištį. „Aš taip pat rengiuosi nuo antrųjų debatų.

Lietuvos prezidento siekiantis partijos „Nemuno aušra“ vadovas Remigijus Žemaitaitis tikisi pirmajame rinkimų ture surinkti apie 9–10 proc. rinkėjų balsų. Nors buvęs parlamentaras tikina, kad norėtų patekti į antrąjį turą, visgi, pažymi jis, gerai būtų ir 4 ar 5 vieta. „Pasakykite, kuris iš kandidatų nesitiki į antrą turą patekti? Bet aš realiai suvokiu savo situaciją. Džiaugsiuosi, jeigu išliksiu 4 arba 5. (...) Noriu tikėtis, kad apie 9–10 proc.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis sako, kad jo vadovaujamos politinės jėgos tikslas sudalyvauti šiuose prezidento rinkimuose jau yra pasiektas. Vis dėlto, kaip pripažino politikas, jam likti paskutiniam tarp visų kandidatų į šalies vadovo postą nesinorėtų. „Jau turime labai gerą rezultatą – esame vieni iš keturių parlamentinių partijų, kurios turi kandidatą šiuose rinkimuose. Tai čia jau yra labai didelis pasiekimas.

Kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė sako nesąs tikras, ar pralaimėjimo šalies vadovo rinkimuose atveju liktų politikoje. Pasak jo, tai priklausys nuo jam skirto palaikymo. „(Pralaimėjimo atveju – ELTA) Toliau paatostogaučiau, atsipūst užtektų poros savaičių, o tada priimčiau sprendimus.

Tiksint paskutinėms balsavimo prezidento rinkimuose ir referendume minutėms, kandidatų į prezidentus komandos ėmė rinktis į štabus. Ignas Vėgėlė ir jo bendražygiai rinkimų pirmojo turo rezultatų lauks Vilniaus širdyje, restorane „Grey“. Rinkimų nakties rezultatus ir svarbiausius įvykius kviečiame sekti kartu su naujienų portalu tv3.lt ir TV3 televizija. Apie 20 val. 30 min. į štabą atvykęs I. Vėgėlė pasitiktas ovacijomis.

Balsavimas Lietuvos prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės baigėsi. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 59,37 proc. rinkėjų. Nors rimtų pažeidimų beveik nefiksuota, nesklandumų ir pretenzijų rinkimuose išvengti nepavyko. VRK sulaukė keleto pranešimų apie galimai senkančias biuletenių atsargas rinkimų apylinkėse.

Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas teigia, kad, jei pirmajame prezidento rinkimų ture sulauktų 7 proc. rinkėjų palaikymo, tai vadintų geru rezultatu.

Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė sako, jog didelis rinkėjų aktyvumas rodo pokyčių norą ir bus jam palankus tikintis vietos antrajame ture. „Manau, kad (man) palanku, – LRT televizijai sekmadienį sakė teisininkas. – Didesnis aktyvumas rodo, kad daugiau žmonių atėjo ir norėjo išreikšti savo balsą – jie nori tam tikrų pokyčių, aš tokią turiu viltį.“ Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį savo valią pareiškė 47,78 proc. rinkėjų. Dar 11,59 proc.

Kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus sekmadienio vakarą žurnalistams pakartojo savo anksčiau išsakytas mintis – neva prezidento rinkimai nelygiateisiai. Vis dėlto, jis sako, jog nugalėtoją pasveikins, o pats neatmeta galimybės patekti į antrą rinkimų turą. Kontraversiškais pasisakymais pagarsėjęs medikas sakė, jog rinkimai nuo pat pradžių buvo nesąžiningi. „Mano šansai yra geri, tačiau prieš mane nuo pat pradžių buvo naudojamos diskriminacinės priemonės.

Paskutinę valandą Kaune kai kuriose apylinkėse atvykę balsuoti kauniečiai pasipiktino, kai pamatė, kad pasibaigė rinkimų biuleteniai. Vyriausiajai rinkimų komisija tv3.lt pranešė, kad žinoma situacija, kad kelios apylinkės buvo priartėjusios prie ribos, kai galėjo pritrūkti balsavimo biuletenių. Tokiais atvejais nedelsiant informuojama savivaldybės rinkimų komisija, susisiekiama su kitomis aplinkinėmis balsavimo vietomis ir senkančių biuletenių atsargos yra labai greit papildomos.

Sekmadienį vykstančių prezidento rinkimų ir referendumo dėl pilietybės balsavime „Baltosios pirštinės“ gavo daugiau nei 80 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus. Kaip skelbiama organizacijos pranešime žiniasklaidai, stebėtojai jau apsilankė daugiau nei 120 apylinkių trečdalyje Lietuvos savivaldybių, tačiau rimtesnių pažeidimų nefiksuota.

Sekmadienį vykstančių prezidento rinkimų aktyvumas veikiausiai bus keletu procentinių punktų didesnis nei prieš penkis metus, sako „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Pasak jos, galima tikėtis, kad prie balsadėžių šiuose rinkimuose ateis apie 60 proc. piliečių. „Rinkimų aktyvumas veikiausiai suksis apie 58 proc. Iki 60 procentų. Jei pažiūrėtume į išankstinį balsavimą, tai jis procentiniu punktu didesnis nei anksčiau. Rinkimų dieną – panašiai.

Lietuvos prezidento rinkimuose Kaune sekmadienį balsavęs kandidatas į šalies vadovus Eduardas Vaitkus sako, kad įstatymų leidėjai turėtų labiau įsiklausyti į gyventojų nuomonę. „Aš savo darbą padariau, aš gerą žinią, išvertus, evangeliją, paskelbiau. Ir viskas yra Lietuvos žmonių rankose. Kaip jie nuspręs, taip ir bus“, – žurnalistams Vičiūnų apylinkėje kalbėjo save išsikėlęs medikas E. Vaitkus. Anot jo, naujasis prezidentas turėtų siekti, kad augtų pasitikėjimas valstybės politikais.

Judrioje Mažeikių vietoje rinkimų sekmadienį buvo rastas plakatas su Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino veidu. Plakatą radęs patvirtino Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys Virginijus Sungaila. Jis portalui tv3.lt papasakojo daugiau detalių apie incidentą. Mažeikiuose rastas plakatas su Putino veidu Plakatą jis sekmadienį rado judrioje Mažeikių vietoje. „Jis šiandien atsirado. Aš toje vietoje ėjau vakar pavakare, bet jo nemačiau.

Prezidento rinkimuose balsą atidavęs ir pats šalies vadovo posto siekiantis Giedrimas Jeglinskas teigė palaikęs saugią Lietuvą žadantį kandidatą.  „Balsavau už saugią Lietuvą, klestinčią Lietuvą, už Lietuvą, kurioje politinė kultūra yra aukštesnė“, – sekmadienį prie rinkimų apylinkės žurnalistams teigė G. Jeglinskas. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas kandidatas akcentavo, kad pirmoji asmeninė rinkimų kampanija sukėlė daug emocijų.

Balsavimas prezidento rinkimuose parodys, ar visuomenė palaiko vakarietiškas vertybes, ar dalis jos ilgisi postkomunistinių nuostatų, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. „Manau, kad šis balsavimas (...) parodys labai aiškiai, ar mes esame vakarietiška, demokratinė valstybė, ar nemaža dalis mūsų visuomenės vis dar krypsta į posovietinės, postkomunistinės, rusiškos visuomenės pusę.

Perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį atidavė balsą rinkimuose. Vėliau prezidentas pakomentavo žiniasklaidos atstovams. Nausėda užsimena apie galimas korekcijas Vyriausybėje Jo buvo paklausta, kokie pirmi darbai lauktų prezidento, jei jis būtų perrinktas. „Pirmasis darbas yra apibrėžtas Konstitucijoje, tai būtų Vyriausybės įgaliojimų priėmimas ir Vyriausybės formavimas vėl iš naujo.

Pagrindiniais darbais kandidatas į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė įvardija pergalę pirmajame ir antrajame rinkimų ture, teigia balsavęs prieš referendumą dėl pilietybės išsaugojimo. „Pagrindiniai darbai yra šiandien pailsėti, laimėti pirmą turą ir laimėti antrą turą“, – sekmadienį po balsavimo rinkimuose Vilniuje žurnalistams sakė advokatas. Jei laimėtų rinkimus, I. Vėgėlė teigė sieksiantis mažinti politinę atskirtį, įgalinti piliečius, kovoti su korupcija, ginti viešąjį interesą.

Vilniuje, Antakalnio rajone, nuo darbo nušalinta neblaivi komisijos narė, jai nustatytas lengvas girtumas. Kai pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), Vilniaus miesto B. Sruogos rinkimų apylinkėje kilo įtarimų, kad viena komisijos narė gali būti apsvaigusi. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, jie narei nustatė girtumą – 0,15 promilės. Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis Eltai sakė, kad pranešimas buvo gautas 8.07 val., į policiją kreipėsi rinkimų stebėtoja.

Sekmadienį vykstančiuose Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose iki 8 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, iš viso balsavo 12,51 proc. rinkėjų. Rinkimų dieną iki 8 val. prie balsadėžių atėjo 0,92 proc. rinkėjų. Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią jau pareiškė 269 955 rinkėjai. Anot VRK, tai sudaro 11,59 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus. Aktyviausi rinkėjai – Neringos (33,11 proc.), Ignalinos rajono (23,98 proc.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė sako, kad sekmadienio ryte prasidėję rinkimai vyko ramiai, nebuvo užfiksuota rimtesnių pažeidimų. Šiemet prezidento rinkimuose aktyvumas buvo didesnis nei 2019 m. Atėjo balsuoti 59,37 proc. balsavimo teisę turinčių žmonių, o 2019 m. jų buvo 57,37 proc. VRK duomenimis, 12 iš 60 Lietuvos savivaldybių balsavo per 60 proc. rinkėjų.

Paskutiniuose LRT eteryje surengtuose kandidatų į prezidentus debatuose aptarė migracijos klausimus, išreiškė nuomonę apie pilietybės išsaugojimą ir atskleidė, kokie būtų svarbiausi siekiai, jei taptų prezidentais. Taip pat debatuose Gitanas Nausėda ir Ignas Vėgėlė tvirtai įsitikinę, kad antrojo turo neprireiks.

Prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė kviečia gyventojus sekmadienį balsuoti referendume ir palaikyti Konstitucijos keitimo formuluotę dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Dauguma kandidatų į prezidentus neturi aiškaus atsakymo, ar laimėję rinkimus keltųsi į Turniškėse esančią rezidenciją. Dalis šalies vadovo posto siekiančių politikų akcentuoja, kad rezidencijos yra sovietinis palikimas, todėl jas reikia naikinti. Savo ruožtu kiti laikosi pozicijos, kad šalies vadovo saugumas yra pagrindinis prioritetas, o jį geriausiai užtikrinti galima tik tam pritaikytose patalpose.

Šeštadienį Lietuvoje baigiasi balsavimas namuose renkant prezidentą ir referendume išsakant poziciją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Jis prasidėjo penktadienį. Balsuoti namuose turi teisę rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, iš viso tokią teisę turi beveik 597 tūkst. rinkėjų. 91 tūkst. iš jų išreiškė pageidavimą balsuoti namuose.

Penktadienį surengtuose debatuose kandidatai į prezidento postą susiginčijo dėl COVID-19 pandemijos valdymo priemonių. Konkurentų kritikos dėl pandemijos metu priimtų sprendimų susilaukusi prezidento posto siekianti premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad visų įvestų priemonių esminis tikslas buvo išsaugoti vyresniojo amžiaus žmones.

Penktadienį surengtuose debatuose kandidatai į prezidentus pasisakė abortų draudimo klausimu. Buvęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pabrėžia, kad nėštumo nutraukimo procedūrą moterims turi būti leista atlikti tik kriminalinio nusikaltimo atveju. Iš esmės prieš abortus pasisako ir advokatas Ignas Vėgėlė, nors pripažįsta, kad jų drausti šiuo metu nereikėtų. „Esu iš principo prieš abortą. Dėl to, kad gyvybė turi būti saugoma nuo pat prasidėjimo.

Jau šį sekmadienį tauta spręs, kas ateinančius 5 metus turėtų vadovauti mūsų šaliai. Susitikę paskutiniuose visuomenei atviruose debatuose prieš rinkimus, 8 Prezidento posto siekiantys kandidatai visuomenei atsako į visus rūpimus, tačiau dar neatsakytus svarbiausius klausimus. „Didžiuosius TV3 debatus“ iš Valdovų rūmų, kuriems diriguoja Edmundas Jakilaitis, jau stebėkite tiesiogiai ir per TV3 televiziją. „Šie debatai išskirtiniai tuo, jog bus atviri visuomenei.

Artėjant sekmadieniui, kai vyks pagrindinė prezidento rinkimų diena, socialiniuose tinkluose dalijamasi, kad iš keistų numerių gaunamos žinutės, agituojančios nebalsuoti prieš kai kuriuos kandidatus. Laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi, kaip numeris, pavadinimu „SmsPAZINTYS“ atsiuntė žinutę, raginančią nebalsuoti už kandidatus į prezidentus Ingridą Šimonytę ir Gitaną Nausėdą. „Štai toks dalykas prasidėjo rinkimų dienai artėjant.

Artėjant rinkimų kampanijos pabaigai Ignas Vėgėlė atrodo pervargęs ir nervingas, teigia viešųjų ryšių ekspertas Aistis Zabarauskas. dirbęs prezidento Gitano Nausėdos rinkiminiame štabe 2019 m. Apie tai, kokie šansai I. Vėgėlei ir kitiems kandidatams patekti į antrą turą ir kas lemia politiko sėkmę rinkimuose, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ kartu su žurnalistu Edmundu Jakilaičiu diskutavo A. Zabarauskas. Gitanas Nausėda antrame ture.

Ketvirtadienį pasibaigus išankstiniam prezidento rinkimų ir referendumo dėl dvigubos pilietybės balsavimui, daliai gyventojų iškilo klausimas, ar nespėję prabalsuoti išankstiniuose rinkimuose, galės tą padaryti sekmadienį bet kurioje rinkimų apylinkėje. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė patvirtino, kad rinkėjai sekmadienį turės galimybę balsuoti bet kur, nepriklausomai nuo to, kur yra registruoti.

Per tris išankstinio balsavimo prezidento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės dienas savo valią pareiškė beveik 170 tūkst. arba 7,1 proc. visų rinkėjų, rodo ketvirtadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiami duomenys. Tuo metu 2019 metų rinkimuose per išankstinį balsavimą savo valią pareiškė 228 tūkst. 998 arba 9,45 proc. visų rinkėjų. Vis dėlto tąsyk buvo sudaryta galimybė iš anksto balsuoti ilgiau – penkias dienas, o ne tris kaip šiuo metu.

Antrosios kadencijos siekiančio prezidento Gitano Nausėdos patarėja jo rinkimų kampanijai pervedė daugiau kaip 16 tūkst. eurų, skelbia delfi.lt. Portalo teigimu, šiuo metu motinystės atostogose esanti Gerda Gintautė į dabartinio šalies vadovo rinkiminę sąskaitą sausio mėnesį pervedė 4 tūkst. eurų, kovą – 113 eurų, o gegužės pradžioje – 12 tūkst. eurų. Kadangi parama rinkiminei kampanijai negali viršyti 10 proc.

Ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybėje išankstiniuose rinkimuose balsavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Jis neslėpė balsavęs už konservatorių keliamą kandidatę į šalies vadovus Ingridą Šimonytę. „Balsavau už stipriausią kandidatę – Ingridą Šimonytę. Žmogus, kuris yra ne apie save, o apie valstybės reikalą ir gebėjimą už jį stovėti.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis ketvirtadienį dalyvavo išankstiniuose šalies vadovo rinkimuose. Apie tai jis pasidalijo savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. „Balsuojam už ką reikia, negaištam kur nereikia“, – rašė V. Landsbergis. Savo balsą konservatorių partijos garbės pirmininkas atidavė Palangos miesto savivaldybėje.

Išankstinuose prezidento rinkimuose balsuoja ne tik laisvėje gyvenantys piliečiai, bet ir kalėjimuose sėdintys nuteistieji. Savo balsą jau atidavė Kauno kalėjime bausmę atliekantis darbietis Vytautas Gapšys ir Eligijus Masiulis. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Su rinkimų komisijos atstovais sveikinasi belangėje už korupcinius nusikaltimus dienas leidžiantis darbietis Vytautas Gapšys. Komisijos narė dar ir pareplikuoja.

Šalies vadovo posto siekiantis teisininkas Ignas Vėgėlė jaučiasi esąs persekiojamas, anot jo, ydingos politinės sistemos. Ir nors užsibrėžė tikslą ją pakeisti, advokatas tiesiogiai antisisteminiu kandidatu savęs neįvardija. „Aš esu persekiojamas ir buvau ne kartą persekiojamas“, – interviu Eltai sakė I. Vėgėlė. „Aš iš tiesų jaučiu labai didžiulį sistemos spaudimą. Tai gali būti sutapimai. Bet kai gyvenime sutapimai pradeda kartotis vienas po kito, turbūt, pradedi tuo nebetikėti.

Prezidento posto siekianti premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad atsisakydamas keltis į jam numatytą rezidenciją šalies vadovas Gitanas Nausėda demonstruoja ne tik nepagarbą taisyklėmis, tačiau ir jį saugančiam personalui. „Jeigu valstybė numato rezidenciją veikiančiam prezidentui, kaip ir ministrui pirmininkui, tai yra ne todėl, kad valstybė nori dalinti kažkokias privilegijas ar panašius dalykus, o dėl priežasčių, susijusių su saugumu ir kitais dalykais“, – akcentavo I. Šimonytė.

Ketvirtadienį iš anksto balsuoti prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo atvyko premjerė, kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė. Ministrė pirmininkė tikino, kad šiandien nuotaikos geros, mat kartu su rinkimais švęsime Europos dieną. „Man atrodo, labai gražu ir simboliška, kad rinkimai vyksta šiandien ir žmonės stovi eilėje, ir čia šventė bus 12 val., minėsime Europos dieną“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Paskutinėje straipsnių ciklo, kuriame prezidento posto siekiantys kandidatai į atsako į BNS užduotus klausimus, dalyje pateikiame atsakymus apie Lietuvos teismus ir teisėsaugą. Prezidento posto siekiančių politikų teiravomės jų nuomonės apie teisėjų atrankos mechanizmą, kaip tapę prezidentais skaidrintų teismų sistemą ir kovotų su korupcija, domėjomės, kaip vertina teisėsaugos darbo kokybę ir kas, jų nuomone, turėtų daugiau uždirbti – teisėjas ar prokuroras.

Likus kelioms dienoms iki šalies vadovo rinkimų, reitingų lentelėje toliau pirmauja dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, rodo naujausia „Delfi“ užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa. Už antrosios kadencijos Daukanto aikštės rūmuose siekiantį G. Nausėdą balandį būtų balsavę 29,1 proc. respondentų. Apklausos duomenimis, dabartinis šalies vadovas yra vienodai populiarus tarp visų socialinių ir demografinių grupių atstovų. Kovą jo palaikymas siekė 30,4 procento.

Ketvirtadienį Lietuvoje baigiasi balsavimas iš anksto renkant prezidentą ir referendume išsakant poziciją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Išankstinis balsavimas prasidėjo antradienį, per dvi jo dienas, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, savo valią pareiškė daugiau nei 91 tūkst. arba 3,82 proc. rinkėjų. Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai. Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda.

Paskutinę išankstinio balsavimo prezidento rinkimuose dieną prie balsavimo punktų nusidriekė dar didesnės eilės nei trečiadienį. Balsuoti už save suskubo ir kandidatai į prezidentus. Premjerė Ingrida Šimonytė, belaukdama eilėje, su rinkėjais ir jų augintiniais darėsi asmenukes. O kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų žmonės sutiko garsiais plojimais. 98 metus einantis prezidentas paatviravo, kad balsavo už pastovumą.

Šalies vadovo posto siekiantys politikai bendro sutarimo dėl to, ar Lietuvai reikėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją – neturi. Nevienareikšmiškai vertinimas dokumentas įžiebė aštrias diskusijas – daliai pretendentų į Daukanto aikštės rūmus aiškinant, kad šalies įstatymai tinkamai apsaugo moteris nuo smurto, kiti tvirtina, jog svarbu kovoti su vis dar gaja moterų diskriminacija Trečiadienio vakarą vykusių LRT debatų metu kandidatų teirautasi, ar Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas dėl Stambul...

Renkant šalies prezidentą ir sprendžiant pilietybės išsaugojimo likimą, per dvi išankstinio balsavimo dienas iš viso balsavo daugiau nei 91 tūkst. rinkėjų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, tai yra 3,82 procento nuo bendro visų rinkėjų skaičiaus. Pasak VRK, išankstinis balsavimas aktyvus – balsavimo vietose driekiasi norinčiųjų pareikšti savo valią eilės. „Dėl itin didelio rinkėjų aktyvumo dalyje balsavimo vietų ir po 20 valandos yra nusidriekusios eilės.

Lietuviai plūsta balsuoti prezidento rinkimuose. Pirmą išankstinio balsavimo dieną savo balsus atidavė du kartus daugiau rinkėjų nei prieš penkerius metus. Sostinėje žmonės rinkti savo prezidento keliavo nuo ankstaus ryto, dar prieš darbų pradžią. Už save balsuoti rinkosi ir kandidatai į šalies vadovus.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  „Tikėjimas, viltis ir meilė – trys dieviškos dorybės.