Prezidento rinkimai 2024

Kandidatai į prezidentus pirmadienį vakare dalyvavo pirmuosiuose debatuose apie užsienio politiką, kuriuose pristatė savo požiūrį į pagrindines Lietuvos užsienio politikos problemas, pasisakė apie ryšius su karą sukėlusia Rusija bei jos satelite Baltarusija, diskutavo apie santykius su Kinija, kuri vis dar pyksta ant Lietuvos, nes Vilniuje buvo leista atidaryti Taivano pavadinimo ekonominę atstovybę.

2024-ieji rinkimų metai – visame pasaulyje jų bus daugiau nei 60. Dėl to šie metai bus kertiniai, mat rinkimai jau dabar daro neigiamą efektą svarbiems politiniams procesams, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas. 45 metų kandidatas į prezidentus yra rimtą karjerą karinėse struktūrose padaręs politikas, o taip pat – buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas.

Valdančiųjų laisviečių kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas sako, kad partijos ir jo žmonos sutartis dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu buvo klaida, o išmokėti pinigai grąžinti. Sutartį su tu teisininke Ingrida Danėliene Laisvės partija sudarė kovo 21 dieną.

Likus mažiau nei mėnesiui iki prezidento rinkimų, G. Nausėda savo besibaigiančią kadenciją laiko nelengva, bet sėkminga. Atkerta į Seimo komisijos kaltinimus pažeidus Konstituciją, įvertindamas institucijos darbą bei sudėtį. Taip pat pasidalina nuomone apie krašto apsaugos ministrą, apibūdindamas jį kaip energijos užtaisą.  Apie visa tai – išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt vyr. redaktoriaus Artūro Anužio interviu su prezidentu Gitanu Nausėda.

Kandidatai šalies vadovo rinkimuose skirtingai mato poreikį suvienodinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Be to, tarp pretendentų į šalies vadovo postą esama pasvarstymų, kad Lietuvai reikėtų dėti pastangas ištraukiant Kremliaus agresiją Ukrainoje remiančią Baltarusiją iš Rusijos įtakos sferos. Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas ir Laisvės partijos kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas pabrėžia, kad nemato poreikio šioms valstybėms taikyti skirtingas sankcijas.

Švietimo sistemai išgyvenant krizę prezidentas Gitanas Nausėda aptaria, kokias klaidas savo darbo laikotarpiu padarė pasitraukęs švietimo ministras Gintautas Jakštas. Pasak prezidento, dažnai pasirinkimo į šios srities ministro postą paprasčiausiai nebūna. Tiek šio bepasitraukiančio ministro atveju, tiek ir anksčiau. Pasak G. Nausėdos, būna pateikiama tik viena pavardė, todėl lieka tik vienintelis sprendimas. Apie visa tai – išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt vyr.

Iki šalies vadovo rinkimų likus mažiau nei mėnesiui, reitingų lentelėje – pokyčiai, vertinant kandidatų į prezidentus lyderius. Kaip rodo naujausia apklausa, toliau užtikrintai pirmauja antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda. Jo palaikymas, lyginant su mėnesiu anksčiau daryta apklausa, didėjo 4 procentiniais punktais ir kovo mėnesį siekė 44,4 proc. Kovo 15–25 dienomis vykdyto tyrimo duomenimis, antrasis prezidentiniuose reitinguose rikiuojasi advokatas Ignas Vėgėlė.

Prezidento rinkimuose kandidatuojanti premjerė Ingrida Šimonytė sako nuo balandžio pabaigos einanti atostogų, nes taip siekia išvengti galimo interesų konflikto vykdant agitaciją. „Mano atostogos nesutrukdys tam, kad jūs manęs darbo metu nenustatytumėte kokiame nors susitikime su rinkėjais ir nerašytumėte paskui apie tai arba nerodytumėte televizoriuje, kad aš darbo laiką naudoju ne darbo reikalams.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga eikvojo pinigus ir žmogiškuosius išteklius, bet galų gale nusprendė patraukti savo kandidatą prezidento rinkimuose Aurelijų Verygą bei paremti Igną Vėgėlę. Kol kas tik žodžiais. Pats A. Veryga nė mirktelėjimu neišsiduoda apie tokio sprendimo kainą, bet neslepia, kad be jo sutikimo tokie viražai nebūtų įvykę.  Politikas taip pat atskleidė, kodėl buvo paremtas būtent I. Vėgėlė, o ne dabartinis prezidentas G. Nausėda.

Įtampa tarp prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės bei užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio jaučiama ne tik šalies viduje. Situaciją, kuri klostosi, mato ne tik priešai, bet ir mūsų sąjungininkai, sako kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas. Dalyvaudamas Rytų Europos studijų centro organizuotoje diskusijoje, G. Jeglinskas prisiminė atvejį, kai aukšto lygio pareigūnų susitikime sąjungininkams kilo įtarimų dėl Lietuvos vadovų santykių.

2024-ieji rinkimų metai – visame pasaulyje jų bus daugiau nei 60. Dėl to šie metai bus kertiniai, mat rinkimai jau dabar daro neigiamą efektą svarbiems politiniams procesams, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas. „Šie metai bus kertiniai, nes tai yra rinkimų metai. Tai jau dabar turi neigiamą efektą: parama Ukrainai stringa tiek JAV Kongrese, tiek Europoje“, – teigė G. Jeglinskas.

Lietuvos gynybos biudžetą reikia didinti bent 3 proc., o ateityje siekti dar daugiau, sako Laisvės partijos iškeltas kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas. „Reikia didinti gynybos biudžetą ne tik 3 proc., o tiek, kiek reikia“, – taip jis kalbėjo Rytų Europos studijų centro organizuojamoje kandidatų į prezidentus diskusijoje. Jeigu D. Žalimas taptų prezidentu, ateityje gynybos reikmių finansavimui jis siektų daugiau nei 3 proc. nuo BVP, nes, jo nuomone, 3 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad imigracijos politikoje Lietuva turėtų laikytis griežtesnės arba bent vienodos pozicijos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu. „Imigracijos politikoje mes turėtume laikytis griežtesnės arba bent jau vienodos pozicijos tiek rusų, tiek baltarusių atveju“, – diskusijoje Rytų Europos studijų centre (RESC) sakė G. Nausėda. Prezidentas teigė apie tai kalbėjęs dar tada, kai išaugo į Lietuvą atvykstančių baltarusių srautai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusija, kalbėdama apie derybas su Ukraina, siekia tik vieno – ne susitarti, o laimėti laiko ir „muilinti akis“ Vakarams, kad sukoncentravusi pajėgas galėtų užpulti mus. „Rusijai reikia tik vieno – ne susitarti, o laimėti laiko, konsoliduoti jėgas ir užpulti mus su nauja jėga“ – Rytų Europos studijų centre (RESC) kalbėjo prezidentas. G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuvai reikia nuolat turėti draugų – valstybių, kuriomis galima pasitikėti.