Prezidento rinkimai 2024

Sekmadienį stebėti vykstančius Lietuvos prezidento rinkimus ir referendumą dėl pilietybės išsaugojimo registruota daugiau kaip 2000 asmenų, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).   VRK duomenimis, stebėti rinkimų ir referendumo atvyksta ir 20 tarptautinių stebėtojų iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo rinkimus organizuojančių institucijų, taip pat – Jungtinių Valstijų pagalbos rinkimams paramos fondo bei Tarptautinio rinkimų sistemų fondo (IFES) biuro Ukrai...

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai neketina stebėti Lietuvoje vyksiančių šalies vadovo rinkimų dėl šalies iškeltų sąlygų – Vilnius nenori, kad rinkimus stebėtų Rusijos ir Baltarusijos atstovai. Kaip skelbia portalas „Delfi“, apie tai, kad ESBO negalės stebėti Lietuvoje vykstančių šalies vadovo rinkimų, organizacija pranešė balandžio 23-ąją.

Trečiadienį Lietuvoje tęsiamas balsavimas iš anksto renkant prezidentą, išsakant poziciją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Išankstinis balsavimas prasidėjo antradienį, baigsis ketvirtadienį. Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, pirmąją balsavimo dieną savo valią pareiškė 40,6 tūkst. arba 1,7 proc. rinkėjų. Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai. Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda.

Pirmąją išankstinio balsavimo dieną prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo iš viso balsavo daugiau kaip 40,6 tūkstančio rinkėjų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, tai yra 1,7 procento nuo bendro visų rinkėjų skaičiaus.

Antradienį Vilniuje išankstiniuose rinkimuose balsavo eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Politikas teigė labai lengvai apsisprendęs, už ką atiduoti balsą prezidento rinkimuose, tačiau referendumas dėl dvigubos pilietybės galimybės sukėlė ne tokius optimistiškus jausmus.

Lietuvoje prasidėjęs išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės įteisinimo susilaukė didelio gyventojų susidomėjimo. Vilniuje prie balsavimo punkto Lukiškių aikštėse nusidriekė milžiniška eilė.  Balsuoti vilniečiai ėjo ir vieni, ir su kolegomis, kai kurie atsivedė vaikus ar net augintinius. Tiesa, kai kuriems šie prezidento rinkimai – pirmieji.

Antradienį išankstiniame balsavime dalyvavęs „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis piktinasi pasyvia agitacine kampanija dėl daugybinės pilietybės referendumo. Pasak politiko, siekiant paaiškinti, kodėl toks svarbus klausimas buvo nustumtas į paraštes, į galvą ateina tik vienas atsakymas – konservatoriai. „Dabar jokios reklamos nebuvo. Darau prielaidą, kad konservatoriai šiuo atveju sąmoningai sužlugdė referendumą.

Valstybės saugumo departamentui (VSD) perspėjus apie galimas provokacijas gegužės 9-ąją, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad dalį kandidatų į prezidentus galima laikyti prokremliškais.   „Turime labai aiškius prokremliškus, proputiniškus kandidatus.

Antradienį Lietuvoje prasidėjo išankstinis prezidento rinkimų ir referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo balsavimas. Vis dėlto kai kuriems tebekyla įvairių klausimų, pavyzdžiui, ar galima balsuoti ne savo gimtajame mieste, ką daryti, jei pasibaigęs paso galiojimo laikas, arba kur atiduoti balsą esant užsienyje. Naujienų portalas tv3.lt pateikia svarbiausią informaciją apie rinkimus. Informacija trumpai Sekmadienį, gegužės 12 d., nuo 7 iki 20 val.

Skandalinga Laisvės partijos reklama su degančiu kūdikiu galbūt ir buvo provokacija, tačiau jeigu ji paskatins daugiau žmonių ateiti į prezidento rinkimus bei kartu vykstantį referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, Lietuvai bus tik geriau, sako Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Taip ji kalbėjo antradienį ryte, atėjusi į išankstinio balsavimo punktą Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

 Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ragina šalies piliečius dalyvauti sekmadienį vyksiančiuose prezidento rinkimuose bei balsavime dėl daugybinės pilietybės referendumo. „Šie rinkimai yra svarbesni negu daug kam gali atrodyti. Jie sprendžia Lietuvos ateitį. Balsavau už ateitį – už mūsų laisvės partijos iškeltą kandidatą Dainių Žalimą. Ir balsavau už didesnę Lietuvą“, – antradienį žurnalistams sakė išankstiniame balsavime dalyvavusi A. Armonaitė.

Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė išankstiniuose prezidento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės įteisinimo sako balsavusi už ateitį ir didesnę Lietuvą. „Šitie rinkimai yra svarbesni negu daug kam gali atrodyti. Jie sprendžia Lietuvos ateitį.

Antradienį Lietuvoje prasidėjo išankstinis prezidento rinkimų ir referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo balsavimas. Sostinėje balsavę žmonės džiaugiasi, kad kol kas balsavimas vyksta sklandžiai ir labai greitai, tačiau referendumo klausimo formuluotė kai kuriems pasirodė išties sudėtinga. 8 val. 30 min. balsavimo punkte dar nebuvo daug žmonių – viduje buvo pakankamai vietos palaukti, darbuotojai ramiai aptarnavo rinkėjus. 9 val. 05 min. rinkėjų ėmė sparčiai daugėti.

Tęsdami straipsnių ciklą, kuriame prezidento posto siekiantieji atsako į BNS užduotus klausimus, antrojoje jo dalyje pateikiame kandidatų atsakymus apie Lietuvos užsienio politiką. Pretendentų teiravomės apie jų poziciją dėl Europos Sąjungos (ES) plėtros, veto teisės panaikinimo, atstovavimo Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT), santykių su Rusija, Kinija ir JAV. Iš viso pateikėme aštuonis klausimus. Atsakymus pateikiame kandidatus surikiavę abėcėlės tvarka pagal pavardes.

Advokatas Ignas Vėgėlė išgarsėjo karantino metu kaip Advokatų tarybos pirmininkas pasakęs kalbą, nukreiptą prieš žmogaus teisių suvaržymus. Politikoje šis asmuo nebuvo gerai žinomas, nes politinėje veikloje dalyvavo tik jaunystėje, o vėliau susitelkė į teisininko karjerą. Tačiau apsisprendus siekti prezidento posto, I. Vėgėlės asmenybė, karjera, šeimos verslai atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Ir paaiškėjo, kad padidinamąjį stiklą atlaiko ne visi.

Kandidatai į prezidentus sako, kad dabartinė situacija elektros rinkoje, kuomet didžiausią elektros rinkos dalį be didesnės konkurencijos turi nepriklausomas tiekėjas „Ignitis“, yra neraminanti. Jų teigimu, konkurencijos nebuvimas gali lemti oligopolinę arba monopolinę situaciją energetikos rinkoje, o kai kurie siūlo „Ignitį“ ir nacionalizuoti. Save išsikėlęs kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė teigia, kad jau šiuo metu esanti padėtis prilygintina oligopolijai.

Žurnalistinis tyrimas apie kandidato į šalies vadovus Igno Vėgėlės šeimos verslą bei galimas apeinamas Rusijai ir Baltarusijai taikomas sankcijas toliau kelia aistras prezidentinių debatų metu. Kalbant apie valstybėms agresorėms pritaikytus ekonominius ribojimus, dalis kandidatų užsiminė apie abejones sukėlusią istoriją dėl įmonės „Vilpra“, galimai apeidinėjusios sankcijas per Kirgizijos rinkas.

Prezidento rinkimų diena artėja ir atmosfera tarp kandidatų į prezidentus darosi karštesnė. Tai buvo galima fiksuoti trečiuosiuose LRT eteryje surengtuose debatuose, kuriuose diskutuota apie ekonomiką. Tačiau saugiklius kandidatams labiausiai išmušė klausimas apie tai, ar vertėtų Lietuvai labiau riboti arba uždrausti prekybą su agresiją vykdančiomis šalimis – Rusija ir Baltarusija.

Kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė savo reklamos kampanijoje naudoja Eurikos Masytės atliekamą dainą „Laisvė“, tačiau nėra gavęs poeto Justino Marcinkevičiaus autorių teisių paveldėtojų sutikimo. Šie jau kreipėsi į Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją LATGĄ.

Premjerė Ingrida Šimonytė Lietuvos publikai yra neblogai pažįstama, nes ketvirtus metus vadovauja Vyriausybei ir jau antrąkart kandidatuoja prezidento rinkimuose. Politikė yra žinoma kaip neieškanti žodžio kišenėje ir turinti greitą reakciją, tačiau I. Šimonytės, kaip ir kiekvieno žmogaus, karjeroje esama ir paslydimų. Daugeliu atvejų būtent klaidos ir bei reakcija į jas geriausiai atskleidžia asmenybę.

Kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis į žiniasklaidos akiratį dažniausiai patenka ne dėl savo, o dėl jo vadovaujamos Darbo partijos nuodėmių. Tačiau nė vienas iš politikų nėra šventasis – tai parodė iniciatyva „Skaidrinam“, kurios metu paaiškėjo, kad ir A. Mazuronis mėgo pasitaškyti parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis.

Artėjant prezidento rinkimams ir referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, jau kitą savaitę rinkėjai galės pasinaudoti galimybe balsuoti iš anksto. Gegužės 7-9 dienomis, 7-20 valandomis, balsuoti bus galima visose 60 savivaldybių.   Rinkėjai gali balsuoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Prieštaringai vertinamas kanditatas į prezidentus medikas Eduardas Vaitkus yra pateikęs ne vieną klausimų keliantį teiginį tiek apie Rusiją, Ukrainą ir kitas aktualijas. Dėl tokių pareiškimų jam net teko pakoreguoti prezidento rinkimų programą. Sprendimo projekte VRK buvo nurodžiusi, kad E. Vaitkaus programa neatitinka reikalavimų – joje yra teiginių prieš Lietuvos narystę NATO, skleidžiamas nepasitikėjimas ukrainiečiais.

Iki paskelbimo, kas kandidatuos 2024 metų prezidento rinkimuose, Giedrimo Jeglinsko pavardė antraštėse šmėžavo retai. Nors kandidato biografija įspūdinga, šalies vadovo posto užsimojęs siekti politikas susidūrė su sunkumais: kilo klausimų ir dėl jo pareigų, ir dėl atitikimo kandidatui keliamiems reikalavimams.

Šįryt susikovė kandidatai į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė ir neretai pro-rusišku vadinamas gydytojas Eduardas Vaitkus. Nors anksčiau kontroversiškus E. Vaitkaus pasisakymus kiti kandidatai debatų metų apeidavo, šį kartą, pasirinktas debatų formatas lėmė, jog I. Vėgėlė privalėjo atsakyti į E. Vaitkaus teiginius. I. Vėgėlė debatų metu rėžė, jog E. Vaitkaus kalbos „neįsipaišo į jokią logiką“, taip pat jį kaltino karo kurstymu.

Likus pusantros savaitės iki Prezidento rinkimų – netikėti pokyčiai reitingų lentelėje. Gitano Nausėdos populiarumas per mėnesį smuko devyniais procentiniais punktais, kai tuo metu Igno Vėgėlės ir Ingridos Šimonytės reitingai šiek tiek augo. Politologai aiškina, kad tai – suaktyvėjusių varžovų rinkiminių kampanijų pasekmė.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pirmadienį aštuoni kandidatai į prezidentus susitiko antruosiuose debatuose, kuriuose diskutavo apie Lietuvos gynybą. Nors Lietuva, būdama NATO narė, gynybai skiria nemažai dėmesio ir lėšų, tačiau norint atgrasinti karą Ukrainoje pradėjusią Rusiją teks investuoti dar daugiau, o prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, todėl jo požiūris gynybos klausimais itin svarbus.

Lietuvoje gyventojams patariama būti pasirengusiems vadinamąjį išvykimo krepšį, kuris būtų naudingas ekstremaliųjų situacijų atvejais: jei Rusija užpultų Lietuvą, namuose kiltų gaisras arba kita katastrofa.

Prorusišku kandidatu į prezidento postą laikomas Eduardas Vaitkus kontroversiškai vertinamas dėl savo pažiūrų prieš NATO ir Europos Sąjungą bei skleidžiamo nepasitikėjimo ukrainiečiais, be to, dažnai prisimenama jo kritika valdžiai pandemijos metu. Prezidento rinkimuose save iškėlęs medikas E. Vaitkus siaučiant koronaviruso pandemijai teigė, kad žmonės pernelyg buvo gąsdinami privalomu kaukių nešiojimu ir tvirtino, jog panaudojus 5G ryšį bus kontroliuojamos piliečių mintys.

Kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis teigia, kad tapęs prezidentu didelį dėmesį skirtų trims sritims: užsienio politikai, gynybos politikai ir teisingumui. Apie tai, ką keistų tapęs prezidentu ir kodėl jis kritikuoja Gitano Nausėdos politiką, A. Mazuronis atsakė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Kodėl žmonės turėtų už jus balsuoti?  Ką siūlau: užsienio politikoje, priiminėjant bet kokius sprendimus, reikia vadovautis savo šalies ir savo piliečių interesais.

Penkerius metus prezidento pareigas einantis Gitanas Nausėda rinkėjams yra neblogai pažįstamas. Per pirmąją kadenciją buvo galima įvertinti šio politiko gebėjimą vadovauti šaliai, telkti visuomenę, tačiau per šį laikotarpį išryškėjo ir G. Nausėdos nuodėmės arba paslydimai, apie kuriuos pats laikas priminti artėjant naujiems prezidento rinkimams gegužės 12-ąją.

Prieštaringai vertinamas kanditatas į prezidentus medikas Eduardas Vaitkus yra pateikęs į vieną klausimų keliantį teiginį tiek apie Rusiją, Ukrainą ir kitas aktualijas. Dėl tokių pareiškimų jam net teko pakoreguoti prezidento rinkimų programą. Sprendimo projekte VRK buvo nurodžiusi, kad E. Vaitkaus programa neatitinka reikalavimų – joje yra teiginių prieš Lietuvos narystę NATO, skleidžiamas nepasitikėjimas ukrainiečiais.

Kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė pareiškė, esą artimiausiu metu Lietuva su Baltarusijos režimu negali užmegzti jokio kontakto, bet ilguoju laikotarpiu „neturėsime kitokios išeities“, kaip tik kalbėtis su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka. Taip jis kalbėjo Rytų Europos studijų centro (RESC) organizuojamoje kandidatų į prezidentus diskusijoje.

Iki prezidento rinkimų likus mažiau nei dviem savaitėms Lietuvoje – priešrinkiminės kampanijos štilis, kokio dar nėra buvę. Miestų gatvėse – vos vienas kitas kandidatų plakatas, o koks, pavyzdžiui, Gitano Nausėdos rinkimų šūkis, neaišku net politikos tyrinėtojams. Kodėl nemato jokių kandidatų reklamų ir agitacijos, nesupranta ir rinkėjai.

Pristatę iniciatyvą „4 procentai“, kuria siekiama padidinti Lietuvos gynybos finansavimą iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo atstovai nestabdo – šį kartą prabilo apie galimybę įmonių darbuotojus siųsti į karinius mokymus. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, „4 procentų“ iniciatyva siekiama, kad politikai patys susitartų dėl spartesnio gynybos finansavimo.

Anksčiau laikytas perspektyviu teisininku, o vėliau Seimo vicepirmininko pareigas ėjęs Remigijus Žemaitaitis šiandien vertinamas dvejopai. Parlamentarui pastaruoju metu teko patirti kelias nesėkmes – pralaimėjimus teismuose ir apkaltos procesą, po kurio jis pats nusprendė atsisakyti Seimo nario mandato. Nors R. Žemaitaitis yra vienas iš kandidatų artėjančiuose prezidento rinkimuose, apklausų duomenys rodo, jog jo šansai nugalėti – menki.

Iki Prezidento rinkimų likus mažiau nei dviems savaitėms Lietuvoje – priešrinkiminės kampanijos štilis, kokio dar nėra buvę. Miestų gatvėse – vos vienas kitas kandidatų plakatas, o koks, pavyzdžiui, Gitano Nausėdos rinkimų šūkis, neaišku net politikos tyrinėtojams. Kodėl nemato jokių kandidatų reklamų ir agitacijos, nesupranta ir pasirinkti turintys žmonės.

Lietuva tapo, ko gero, pirmąja valstybe Europoje, kurioje iš parlamento politikas šalinamas ne dėl padarytų veiksmų, o dėl parašytų žodžių. Tačiau Remigijaus Žemaitaičio toks Konstitucinio Teismo sprendimas nejaudina – politikas yra pasiruošęs jį apskųsti Europos Žmogaus Teisių Teismui.   Apie sulaužytą priesaiką ir prezidentines ambicijas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su Remigijumi Žemaitaičiu.

Teisėsaugos akiratyje vėl atsidūrusios Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis sako nepatikėjęs buvusio „darbiečių“ lyderio Viktoro Uspaskicho aiškinimais dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, susijusio su neteisėtu Europos Sąjungos (ES) lėšų įgijimu. Apie tai, ar Darbo partiją iškeis į prezidento postą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su Andriumi Mazuroniu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad reikia įteisinti tos pačios lyties asmenų sąjungą, o geriausia tai daryti per „Civilinio kodekso ypatumus“. Premjerė Ingrida Šimonytė atkerta, kad alternatyvus Civilinio kodekso projektas yra susijęs su sandorių teise, o prezidentas neturėtų LGBT žmonių partnerystės vertinti kaip įmonės santykių. Karšta diskusija dėl partnerystės įteisinimo įvyko pirmadienį LRT radijo kandidatų į prezidentus debatuose.

Iki Prezidento rinkimų likus mažiau nei trims savaitėms Lietuvoje – priešrinkiminės kampanijos štilis, kokio dar nėra buvę. Miestų gatvėse – vos vienas kitas kandidatų plakatas, o koks, pavyzdžiui, Gitano Nausėdos rinkimų šūkis, neaišku net politikos tyrinėtojams. Kodėl nemato jokių kandidatų reklamų ir agitacijos, nesupranta ir pasirinkti turintys žmonės.

Apie žydus ir Izraelį žeminančius komentarus laidęs Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tokį verdiktą priėmė Konstitucinis Teismas. Tai reiškia, kad skandalingojo parlamentaro dienos Seime suskaičiuotos – jo laukia apkalta ir pašalinimas.  Apie sulaužytą priesaiką ir prezidentines ambicijas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – interviu su Remigijumi Žemaitaičiu. Pradėkime nuo aktualijų – Konstitucinio Teismo sprendimo.

Antrą kartą laimę prezidento rinkimuose bandanti premjerė Ingrida Šimonytė žada „nesivaikyti pigaus populizmo“, o užsienio politikos sėkmę matuoti ne nuotraukomis, bet pasiektais nedviprasmiškais susitarimais. Konservatorių į šalies vadovus keliama politikė leidžia suprasti – šios formuluotės atsirado vertinant dabartinį Daukanto aikštės rūmų šeimininką Gitaną Nausėdą. I. Šimonytės teigimu, pirmąją kadenciją baigiančiam prezidentui trūko konkretumo bei nuoseklumo.

Artėjant šalies vadovo rinkimams, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina nekomentuojanti vykstančios kampanijos ir nesikišanti į rinkiminius procesus. Visgi, ji linki piliečiams priimti tinkamus sprendimus. „Aš nevertinu niekaip, nesikišu į rinkimų kampaniją. Mes turime nemažą kiekį žmonių ir pasirinkimas Lietuvoje tikrai yra įmanomas. Labai linkiu žmonėms padaryti jiems tinkamus sprendimus“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje teigė D. Grybauskaitė.

Vyriausioji rinkimų komisija primena, kad penktadienis paskutinė registracijos diena dalyje užsienio valstybinių gyvenantiems rinkėjams, planuojantiems už kandidatą į prezidentus balsuoti paštu. VRK praneša, kad  rinkėjų registracija balsuoti paštu baigiasi tiems rinkėjams, kurių biuleteniai bus siunčiami iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių Kanadoje, Kazachstane ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Premjerė, kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybės ir Prezidentūros pozicijos svarbiausiais užsienio politikos bei šalies saugumo klausimais yra labai panašios, o kalbas apie galimus nesutarimus tarp jos ir dabartinio prezidento Gitano Nausėdos vadina legendomis.  „„Aš nežinau, iš kur yra legenda, kad kažkas su kažkuo pykstasi užsienio politikos klausimais“, – sakė premjerė Rytų Europos studijų centro (RESC) organizuotoje kandidatų į prezidentus diskusijoje.

Kandidatai į Lietuvos Respublikos prezidentus deklaravo savo pajamas, kai kurių jos siekia net 2 milijonus. Deklaravus turtą paaiškėjo, kad daugiausiai jo turi teisininkas Ignas Vėgėlė. Nekilnojamojo turto – už 1,58 mln. eurų, banko sąskaitose ar grynais laiko 256 tūkstančius ir turi paskolinęs daugiau nei 1,34 mln. eurų.

Kandidatai į prezidentus pirmadienį vakare dalyvavo pirmuosiuose debatuose apie užsienio politiką, kuriuose pristatė savo požiūrį į pagrindines Lietuvos užsienio politikos problemas, pasisakė apie ryšius su karą sukėlusia Rusija bei jos satelite Baltarusija, diskutavo apie santykius su Kinija, kuri vis dar pyksta ant Lietuvos, nes Vilniuje buvo leista atidaryti Taivano pavadinimo ekonominę atstovybę.

2024-ieji rinkimų metai – visame pasaulyje jų bus daugiau nei 60. Dėl to šie metai bus kertiniai, mat rinkimai jau dabar daro neigiamą efektą svarbiems politiniams procesams, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas. 45 metų kandidatas į prezidentus yra rimtą karjerą karinėse struktūrose padaręs politikas, o taip pat – buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas.