Save išsikėlęs kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė teigia, kad jau šiuo metu esanti padėtis prilygintina oligopolijai.
„Vaidiname rinkos liberalizaciją, realiai turime oligopoliją. Turime tris valstybės įmones, Lietuvos, Latvijos ir iš dalies privatų „Ignitį“, kurios dabar pardavinėja elektrą ir tai nėra nepriklausomi tiekėjai, tai valstybės tiekėjai“, – LRT surengtuose debatuose kalbėjo I. Vėgėlė.
„Paskutinis pavyzdys, vėjo jėgainių parkas. „Igničiui“ suteikta teisė investuoti į vėjo jėgainių parką, buvo planuoti du parkai, dabar antro niekas nenori, nes sąlygos sudarytos „Igničiui“, – pažymėjo jis.
Dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda konkurencijos nebuvimą energetikos srityje įvardijo kaip didžiausią problemą.
„Ignitis“ nėra privati institucija, jo 75 proc. yra valstybės nuosavybė. (...) Bet niekas nesiginčija, kad mūsų energetikoje nėra konkurencijos ir tai didžiausia problema. Ar bus „Ignitis“, ar bus kitos bendrovės, jeigu bus tiek rinkos dalyvių, konkurencijos nebus, turėsime oligopolinę arba monopolinę situaciją“, – sakė G. Nausėda.
„Energetikos rinkos liberalizavimas buvo pernelyg ankstyvas, jis prasidėjo iki manęs, mano pastangomis trečiasis liberalizavimo etapas buvo atidėtas iki 2025-ųjų metų pabaigos. (...) Dabar valstybė turi išdėstyti lūkesčių gaires „Igničiui“ ir nepadaryti taip, kad jam pagrindinis keliamas tikslas būtų uždirbti kuo daugiau komercinių pajamų“, – tikino jis.
Partijos „Nemuno Aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis dėl situacijos negailėjo kritikos ir buvusiam premjerui Sauliui Skverneliui.
„Kažkaip atsitiko, kad Saulius Skvernelis 25 proc. „Igničio“ privatizavo labai sėkmingai ir šiandien šį hemorojų turi visa Lietuva, iš kurio išlipti negalime. (...) Būsiu tas prezidentas, kuris inicijuos, kad „Igničio“ akcijos sugrįžtu į valstybės rankas. Tai, kas šiandien vyksta su „Igničiu“, tai protu nesuvokiama“, – piktinosi R. Žemaitaitis.
Darbo partijos iškeltas kandidatas į šalies vadovo postą Andrius Mazuronis teigė, kad „Igničio“ vadovams nėra įdomūs lūkesčių laiškai, o įmonėje taip pat nėra nepriklausomos valdybos.
„Apie valstybės galimybę daryti įtaką tokioms įmonėms kaip „Ignitis“. Jiems nusispjaut į tuos lūkesčių laiškus, valdybos nėra nepriklausomos, tie patys žmonės sukasi iš vienos įmonės į kitą, sukasi tie patys ratai, nepriklausomumo ten yra 0 ir interesas ten nėra valstybės“, – aiškino A. Mazuronis.
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ į prezidentus keliamas Giedrimas Jeglinskas pabrėžė, kad bendrovės listingavimas leido jai tapti modernesne.
„Dėl „Igničio“, ar kandidatai nesupranta, ką reiškia listingavimas, ar esate demagogai? Listingavimas yra kompanijos modernizavimas, kai ji buvo valstybinė kompanija, ji buvo lėta, betikslė ir be aiškios krypties. (...) „Igničio“ privatizacija yra visiškai ne prie ko“, – kalbėjo G. Jeglinskas.
Galiausiai save išsikėlęs kandidatas į šalies vadovo postą Eduardas Vaitkus ragino „Ignitį“ nacionalizuoti.
„Latvija referendumu nusprendė, kad jų „Latvnergo“ nebus privatizuojama, o Lietuvos „Ignitis“ 2026 m., žinau, kad 100 proc. turi būti privatus. Todėl aš sakau, kad jis turi būti nacionalizuotas“, – pažymėjo jis.
„Ignitis grupės“ 74,99 proc. akcijų priklauso Finansų ministerijai, 25,01 proc. – laisvai kotiruojamos „Nasdaq Vilnius“ (IGN1L) ir Londono vertybinių popierių biržoje (IGN).
Balandžio viduryje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį paskelbė, kad antrasis konkursas dėl galimybės vystyti vėjo parką Baltijos jūroje neįvyko. Tam, kad konkursas įvyktų, jame turėjo dalyvauti bent du rinkos dalyviai. Apie planus dalyvauti konkurse paskelbė vienintelė dalyvė „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“. „Ignitis renewables“ kartu su partneriu „Ocean Winds“ 2023 metais taip pat laimėjo konkursą dėl pirmojo 700 MW (megavatų – ELTA) jūrinio vėjo parko Lietuvoje.
