VRK duomenimis, 12 iš 60 Lietuvos savivaldybių balsavo per 60 proc. rinkėjų. Aktyviausi buvo Neringos, Birštono, Palangos, Kauno miesto ir rajono, Vilniaus miesto gyventojai.
Svarbiausios dienos naujienos:
05:30 | Rezultatai iš didžiųjų miestų įtvirtino Šimonytės poziciją
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikiant vis daugiau balsų iš didžiųjų miestų, savo poziciją tvirtino premjerė Ingrida Šimonytė.
05:10 | Galutiniai rezultatai: Nausėda ir Šimonytė susitiks antrame ture
Nauji prezidento rinkimai – varžovai tie patys: po penkerių metų pertraukos antrajame ture vėl susitiks Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė.
Tai rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Suskaičiavus didžiosios dalies šiemet prezidento rinkimuose balsavusių rinkėjų valią, G. Nausėda surinko 44 proc. balsų, I. Šimonytė – 19 procentų.
„Taip, norėjosi laimėti pirmajame ture, bet, matyt, kad antras turas bus. Esu pasirengęs tvirtai siekti pergalės antrajame ture, ir manau, kad pavyks tai padaryti“, – pirmadienio naktį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Mano pagrindinis turbūt tikslas buvo patekti į antrąjį turą šiame etape, ir jis, manau, kad yra pasiektas“, – teigė I. Šimonytė.
2019 metais varžovų jėgos buvo lygesnės, tuomet jie abu per pirmąjį turą surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų.
Antros kadencijos siekiantis prezidentas G. Nausėda šįkart daugiausia balsų gavo praktiškai visose savivaldybėse, išskyrus Vilnių, kur laimėjo I. Šimonytė, ir Šalčininkus bei Visaginą, kur pergalę šventė medikas Eduardas Vaitkus.
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.
VRK duomenimis, advokatas Ignas Vėgėlė surinko 12 proc., partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis – 9 proc., medikas E. Vaitkus – 7 proc., teisininkas Dainius Žalimas – 3 proc., Darbo partijos lyderis Seimo narys Andrius Mazuronis – 1,4 proc., buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas – 1,3 procento.
00:26 | Gitanas Nausėda demonstruoja pasitikėjimą: priminė 2019 metų rinkimus
Prezidento rinkimų rezultatai rodo, kad į antrąjį rinkimų turą pateko dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. O tai yra geras scenarijus G. Nausėdai, nes 2019 metų rinkimuose jis prieš I. Šimonytę laimėjo į vienus vartus.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
00:17 | Antras turas – po dviejų savaičių
Plaukiant balsams iš vis didesnių apylinkių tampa akivaizdu, kad Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda susirungs antrame ture.
Gyventojai balsuoti už savo kandidatą galės po dviejų savaičių. Kviečiame žiūrėti debatus su Edmundu Jakilaičiu per TV3 gegužės 24 dieną.
00:07 | Ingrida Šimonytė štabe sutikta ovacijomis – antrame ture stos į kovą prieš Nausėdą
Paaiškėjus, kad premjerė Ingrida Šimonytė pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą, štabe – džiaugsmas ir aplodismentai.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
23:41 | Nausėda skelbia laimėjęs pirmąjį turą, mano, kad antrajame kovos su Šimonyte
Perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako neabejojantis, kad surinks daugiausiai balsų per pirmąjį rinkimų turą, o antrajame, jeigu tokio prireiks, tikisi kovos su premjere Ingrida Šimonyte.
„Aš ne politologas, noriu palikti šį procesą komentuoti politologams. Svarbu, kad turbūt šiandien nebekyla abejonių, kad pirmąjį ratą aš laimiu, pažiūrėsime, kaip ten su tuo antruoju turu, bus, nebus. Man tai neturi didelės reikšmės, esu pasirengęs dalyvauti toliau ir eiti iki galo“, – žurnalistams sekmadienį sakė G. Nausėda.
Suskaičiavus balsus 1311 apylinkių iš 1895, dabartinis valstybės vadovas surinko daugiau kaip 48 proc. rinkėjų balsų.
Antra rikiuojasi I. Šimonytė su kiek daugiau nei 14 proc. balsų.
„Manau, kad taip ir išliks. Didžiųjų miestų rinkėjai labiau atiduos savo balsus už konsevatorių kandidatę“, – teigė G. Nausėda.
Jeigu tokio prireiktų, antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 dieną.
23:22 | Rinkimų rezultatai: Šimonytė vejasi pirmaujantį Nausėdą
Suskaičiavus 1245-ių iš 1895-ių apylinkių balsus, prezidento posto siekianti premjerė Ingrida Šimonytė vejasi kol kas pirmaujantį dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis (VRK), pirmoje vietoje esantis G. Nausėda turi 48,18 proc. dalyvavusiųjų balsų. Jei rinkimai baigtųsi šiuo metu, lauktų antrasis turas.
Į antrąją poziciją pakilo I. Šimonytė, kuri yra surinkusi 13,61 procento. Ji aplenkė 12,22 proc. balsų turintį advokatą Igną Vėgėlę.
Toliau rikiuojasi eksparlamentaras Remigijus Žemaitaitis su 11,96 proc. palaikymo ir save išsikėlęs Eduardas Vaitkus, kuris yra surinkęs 7,61 proc. balsų. Jis vis dar tvirtai pirmauja Šalčininkų rajono ir Visagino savivaldybėse.
Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas turi 2,73 proc., Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis – 1,60 proc., o Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Giedrimas Jeglinskas – 1,28 proc. balsų.
23:15 | Nausėda ir Šimonytė – tikri dėl patekimo į antrąjį turą, bet Vėgėlė nepasiduoda
Perrinkimo siekiantis prezidentas ir šio posto siekianti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sekmadienio vakarą paskelbė esantys tikri dėl patekimo į antrąjį turą, tačiau pagal sociologines apklausas vienu favoritų laikytas advokatas Ignas Vėgėlė nežada sudėti ginklų.
Padėkojęs rėmėjams už paramą G. Nausėda pareiškė besitikintis pergalės dar pirmajame ture, tačiau supranta, jog greičiausiai prireiks antrojo, kuriame jis neabejotinai bus.
„Pirmame ture laimėti būtų labai stiprus mandatas, tai leistų jaustis dar tvirčiau antrą kadenciją“, – žurnalistams Vilniuje sakė G. Nausėda.
„Bet kokie bebūtų rezultatai, tikiu, kad net ir neišsipildžius pirmojo turo scenarijui, neabejoju, kad pateksiu į antrą turą“, – pridūrė jis.
Suskaičiavus balsus 1245 apylinkėse iš 1895, dabartinis valstybės vadovas surinko daugiau kaip 48 proc. rinkėjų balsų.
Antra rikiuojasi I. Šimonytė su beveik 14 proc. balsų.
G. Nausėdą rinkimuose rėmė Lietuvos socialdemokratų ir Lietuvos regionų partijos. Anot prezidento, iš politinių jėgų jis jautė moralinę paramą, finansinės „ir nereikėjo“.
„Iškart pasakėme, kad jokių finansų mums nereikia. Kiek jų bus, mums pakaks. Bet moralinė (parama – BNS), dalyvavimas įvairiuose debatuose, gero žodžio pasakymas, padrąsinimas, rankos paspaudimas man svarbiau nei kažkokios politinės deklaracijos. Jaučiau (paramą – BNS) ir esu dėkingas“, – sakė prezidentas.
Tuo metu konservatorių keliama I. Šimonytė, paklausta, ar prireiks antrojo turo ir ar tikisi jame dalyvauti, pareiškė esanti dėl to tikra.
„Prezidento rinkimuose turėjo žmonės labai didelį pasirinkimą – nuo vakarietiškos politikos iki Kremliaus radijo. Tai akivaizdu, kad žmonės pasirinko (...), vienaip ar kitaip“, – sakė premjerė.
I. Vėgėlė, kuriam sociologinės apklausos prognozavo vietą pirmajame kandidatų trejete, ragino laukti galutinių rinkimų rezultatų ir tada daryti išvadas.
Dabartiniais duomenimis, I. Vėgėlė yra ketvirtas su kiek daugiau nei 12 proc. balsų ir šiek tiek nusileidžia parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui.
„Aš dar kol kas neturiu galutinių rezultatų. Kai matysime galutinius rezultatus, tada matysime“, – TV3 televizijai pareiškė teisininkas.
Jis pripažino, kad dalies balsų neteko dėl kitų kandidatų panašumo.
„Manau, labai gerai išsisklaidė balsai žmonių, kurie norėjo pakeisti politinę sistemą. Jie pasiskleidė akivaizdžiai pas Žemaitaitį, pas Vėgėlę ir tokiu būdu mes netekome trečdalio balsų“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
Dar žemiau pagal dabartinius rezultatus rikiuojasi medikas Eduardas Vaitkus, „laisviečių“ keliamas buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis ir demokratų kandidatas Giedrimas Jeglinskas.
Jeigu tokio prireiktų, antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 dieną.
23:11 | Pilietybės referendumo iniciatorė dar tikisi stebuklo, politologai – skeptiški
Referendumo dėl dvigubos pilietybės išplėtimo iniciatorė parlamentarė Dalia Asanavičiūtė sako besitikinti stebuklo, kad pavyks pakeisti Konstituciją, BNS kalbinti politologai tuo abejoja. D. Asanavičiūtės teigimu, didesnis negu paprastai rinkėjų aktyvumas suteikia vilčių, kad „įmanoma dar turėti teigiamą rezultatą“.
„Tiesa, turėtų balsuoti apie 85 proc. „už“. (...) Laukiame viltingai, pats aktyvumas neblogas ir galime dar tikėtis stebuklo, kurio aš ir tikiuosi“, – sekmadienio vakarą BNS sakė parlamentarė.
„Ko gero, šiąnakt ar ryt iš ryto matysis, kokia tendencija“, – pridūrė ji.
Pirminiais duomenimis, prezidento rinkimuose ir referendume balsavo apie 59 proc. rinkėjų.
„Reikėtų, kad vos ne 90 proc. būtų „už“, tad tikėtina, kad referendumas pats įvyks, faktas, kad peržengė ribą. Bet nuostatai priimti, panašu, kad neužteks balsų“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis.
Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili taip pat teigė dvejojanti, kad pakankamas referendume dalyvavusiųjų skaičius balsuos „už“.
„Iš to aktyvumo, kokį dabar turime, vos ne visi atėję, iš akies, virš 80 proc. atėjusiųjų turėjo pasisakyti „už“, kad būtų priimtas sprendimas keisti Konstituciją“, – kalbėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Ji kritikavo komunikaciją apie referendumą. Anot politologės, taip pat „buvo pakankamai pernelyg didelė dalis žmonių, kurie sakė nelabai suprantantys procedūriškai, kaip žymėti savo nuomonę“.
„Čia yra didžiausias feilas (susimovimas – BNS) ir būtent dėl šitos priežasties nematyčiau priežasties trečią kartą lipti į tą pačią balą taip pat prastai pasiruošus arba, kitaip sakant, nepasiruošus“, – tvirtino politologė.
Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Privalomajame referendume dėl dvigubos pilietybės išplėtimo siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
2019 metais pirmą kartą surengus referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, balsuoti atėjo 1,32 mln. arba 53 proc. rinkėjų. Už Konstitucijos pataisą balsavo 956,5 tūkst. arba beveik 74 proc. rinkėjų. Tuomet pritrūko beveik 287 tūkst. balsų, kad Konstitucija būtų pakeista.
22:58 | Suskaičiavus daugiau kaip pusės apylinkių balsus prezidento rinkimuose pirmauja Nausėda
Suskaičiavus daugiau kaip pusės apylinkių balsus, prezidento rinkimuose pirmauja antros kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, rodo sekmadienio vakarą skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Suskaičiavus balsus 1008 apylinkėse iš 1895, dabartinis valstybės vadovas surinko beveik 50 proc. rinkėjų balsų.
Pagal šiuos duomenis, buvęs Seimo narys, partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Konstitucinio Teismo pripažintas sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją dėl antisemitinių pareiškimų, turi beveik 13 proc. balsų, advokatas Ignas Vėgėlė ir premjerė Ingrida Šimonytė – beveik po 12 proc. balsų.
Už mediką Eduardą Vaitkų balsavo apie 7 proc. rinkėjų, už teisininką Dainių Žalimą – per 2 proc., o Seimo narys Andrius Mazuronis ir buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas kol kas nesurinko po 2 proc. balsų.
Nors šie duomenys yra iš daugiau pusės rinkimų apylinkių, tačiau juose suskaičiuoti balsai tesudaro penktadalį visų per rinkimus atiduotų balsų.
Pagal Rinkimų kodeksą, išrinktu laikomas kandidatas, kuris dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę balsų arba dalyvaujant mažiau rinkėjų surinko daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų, tai yra ne mažiau kaip 795 tūkst. 78 balsus.
Jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurenka minėto balsų skaičiaus, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų.
22:23 | Vilniuje suskaičiavus pirmąsias apylinkes – lyderiauja Šimonytė
Pradėjus plūsti pirmiesiems balsams iš didžiųjų miestų, Vilniuje ženkliai pirmauja konservatorių kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė.
Sostinėje apskaičiavus pirmąsias dvi rinkimų apylinkes – I. Šimonytė pirmauja surinkusi 45,94 proc., už jos rikiuojasi antros kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, surinkęs 26,73 proc.
Toliau rikiuojasi kandidatai savarankiškai save išsikėlęs Ignas Vėgėlė (9 proc.), „laisviečių“ kandidatas Dainius Žalimas (6,13 proc.), savarankiškai rinkimuose dalyvaujantis Eduardas Vaitkus (5 proc.), Demokratų „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas (3,08 proc.), buvęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis (2,38 proc.) bei Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis (0,89 proc.)
Vyriausioji rinkimų komisija skelbia duomenis iš 1008 apylinkių (viso 1895), 22:29 val. duomenimis, 54-iose pirmauja Gitanas Nausėda. Vis tik tai yra mažosios rinkimų apylinkės, didmiesčiuose yra itin didelė dalis rinkėjų, kurių balsai vis dar skaičiuojama.
22:12 | Politologai: didelis aktyvumas didmiesčiuose palankus I. Šimonytei, bet intriga išlieka
Vilniuje ir Kaune prezidento rinkimuose balsavus beveik dviem trečdaliams rinkėjų, BNS kalbinti politologai sako, kad toks aktyvumas palankus dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai ir premjerei Ingridai Šimonytei, laikytai vienai realiausių kandidatų patekti į antrąjį turą su dabartiniu šalies vadovu.
Vis tik jie teigia, kad intriga dėl antrojo turo išlieka, mat reikšmingą palaikymą advokatui Ignui Vėgėlei rodo prieš rinkimus darytos sociologinės rinkėjų apklausos.
„Aktyvesnis Vilniaus, Kauno rinkėjų dalyvavimas gali būti naudingas I. Šimonytei, nors tai dar priklauso nuo gyventojų amžiaus. Ar aktyviau vyresnio amžiaus, ar jaunimas, ko šiuo metu nežinome. Tai čia spėjimas“, – BNS sekmadienį vakare sakė Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Vilniuje balsavo 63,16 proc., Kaune – 62,91 proc., rinkėjų. Tai yra daugiau nei bendras aktyvumas, kuris, pirminiais duomenimis, Lietuvoje siekia 59,37 procento.
„Įprastai didesnis aktyvumas Vilniuje yra geriau liberalams, konservatoriams. (...) Visa kita Lietuvoje nėra, kad varijuotų pagal kažkokį kandidatą labai“, – BNS teigė VU TSPMI docentas Mažvydas Jastramskis.
R. Vilipšauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad rinkėjus mobilizuoti galėjo ne tik intriga dėl antrojo turo, bet ir galimybė dalyvauti referendume dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
„Kas pateks į jį – ar Ingrida Šimonytė, ar Ignas Vėgėlė su dabartiniu prezidentu. Antra priežastis – galimybė balsuoti referendume mobilizavo daugiau rinkėjų“, – kalbėjo politologas.
Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili prognozuoja, kad mažesnėse savivaldybėse „daugiau simpatijų bus naujųjų kandidatų pusėje“.
„Galime paspėlioti, ponui Vėgėlei, ponui Žemaitaičiui“, – BNS teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Nepaisant didžiausio rinkėjų aktyvumo nuo 1997 metų, politologai atkreipia dėmesį, kad jis vos keliais procentiniais punktais didesnis nei 2019-aisiais, kai buvo apie 57 procentus.
„Beveik 60 proc. ir tikimybė, kad dar ūgtels. Tai yra džiugu, tai rodo, kad žmonės nėra abejingi. Bet jeigu pasižiūrėsime matematiškai, statistiškai, tik keliais procentiniais punktais daugiau nei 2019 metais“, – kalbėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Siečiau su keliais dalykais. Vienas, kai mes 2012 metais buvo pasiektas dugnas pačių jauniausių rinkėjų aktyvumo, po to jis pradėjo didėti“, – teigė M. Jastramskis.
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.
22:16 | Plaukia duomenys iš mažųjų apylinkių
22:15 val. duomenimis, pirmauja Gitanas Nausėda. Duomenys iš 883 apylinkių (viso 1895) rodo, kad kol kas 53 jų pirmauja dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda.
Dar 2-oje – Eduardas Vaitkus (Šalčininkų rajono ir Visagino) ir 1 – Ingrida Šimonytė (suskaičiuoti balsai vos iš 1 apylinkės sostinėje).
Kol kas dar nėra rezultatų iš didžiųjų miestų, jie gali pakeisti balsavimo rezultatus iš esmės.
22:09 | Šalčininkų rajone suskaičiavus daugiau kaip pusę balsų, E. Vaitkaus palaikymas siekia 41,92 proc.
Šalčininkų rajone suskaičiavus daugiau kaip pusę rinkėjų balsų, prorusiška retorika kaltinamo Eduardo Vaitkaus palaikymas siekia 41,92 procento.
Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, suskaičiavus 20 iš 35-ių apylinkių Šalčininkų rajone, po E. Vaitkaus rikiuojasi kol kas 24,14 proc. balsų turintis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Visagino savivaldybėje rezultatai yra panašūs. Nors čia kol kas yra suskaičiuota tik pirmoji apylinkė, 41,69 proc. dalyvavusiųjų taip pat palaikė E. Vaitkaus kandidatūrą, o 25,07 proc. balsavo už G. Nausėdą.
Šalies vadovo rinkimų pirmajame ture piliečiai dalyvavo aktyviau nei prieš penkerius metus – iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 59,37 proc. rinkėjų.
21:30 | Pirmieji rinkimų rezultatai
Kiek po 21 val. pirmieji rezultatai rodo, kad pirmauja keli kandidatai.
Lyderiu yra dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, į trejetuką patenka ir premjerė Ingrida Šimonytė.
22:00 val. duomenimis, suskaičiuoti balsai iš 780 apylinkių (viso yra 1895), toliau pirmauja Gitanas Nausėda (51 apylinkėse pirmauja), Eduardas Vaitkus (2 apylinkėse pirmauja), Ingrida Šimonytė vienoje, Vilniuje.
21:45 val. duomenimis, iš 669 apylinkių (viso yra 1895), toliau pirmauja Gitanas Nausėda.
21:30 val. duomenimis, kai atėjo duomenys iš 531 apylinkių, toliau užtikrintai pirmauja Gitanas Nausėda.
Įdomu tai, kad už Remigijų Žemaitaitį aktyviai balsuojama Žemaitijoje, o štai Aukštaitijoje dažniau balsuojama už Ingridą Šimonytę.
Eduardas Vaitkus Šalčininkuose yra pirmas, antras ten yra Gitanas Nausėda.
Apylinkių yra iš viso 1895, pirmiausia duomenis siunčia mažesnės apylinkės, dėl to balsai suskaičiuoti greičiau, vis tik nebūtinai tokie bus ir galutiniai rezultatai.
20:25 | Vaitkus rinkimus vadina nelygiateisiais, tačiau nugalėtoją pasveikins: „Mano šansai yra geri“
Kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus sekmadienio vakarą žurnalistams pakartojo savo anksčiau išsakytas mintis – neva prezidento rinkimai nelygiateisiai. Vis dėlto, jis sako, jog nugalėtoją pasveikins, o pats neatmeta galimybės patekti į antrą rinkimų turą.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
Jis taip pat paaiškino, kodėl pasirinko kiek kitokį rinkiminį štabą. Daugelio kandidatų į prezidentus pasirinkti štabai spindėjo prabanga – svečiams buvo siūlomos vaišės, kandidatai pasitikti plojimais. O štai Eduardas Vaitkus negausų žurnalistų būrį sutiko koridoriuje, į advokato kambarį nesivedė. Pats kandidatas sako, jog tyčia pasirinko kuklų štabą, o pinigus reikia taupyti.
Vaitkus paaiškino pasirinktą skurdų štabą – „pinigėlius reikia taupyti“. Daugiau apie tai skaitykite čia.
21:15 | Andrius Mazuronis: nesinorėtų likti paskutiniu prezidento rinkimuose
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis sako, kad jo vadovaujamos politinės jėgos tikslas sudalyvauti šiuose prezidento rinkimuose jau yra pasiektas. Vis dėlto, kaip pripažino politikas, jam likti paskutiniam tarp visų kandidatų į šalies vadovo postą nesinorėtų.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
21:04 | Vėgėlė savo štabe sutiktas ovacijomis: paatviravo, ką darytų nesėkmės atveju
Tiksint paskutinėms balsavimo prezidento rinkimuose ir referendume minutėms, kandidatų į prezidentus komandos ėmė rinktis į štabus. Ignas Vėgėlė ir jo bendražygiai rinkimų pirmojo turo rezultatų lauks Vilniaus širdyje, restorane „Grey“.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
20:54 | I. Šimonytės štabo vadovas: aktyvumas teikia vilties, kad referendumas gali pavykti
Vyriausioji rinkimų komisija skelbia pirmuosius rinkimų rezultatus, juos galite matyti čia.
Iš pirmųjų rezultatų sunku pamatyti tendencijas, vis tik kol kas daugiausia balsų iš pirmųjų suskaičiuotų tenka dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai.
Toliau rikiuojasi Remigijus Žemaitaitis ir Ingrida Šimonytė.
20:53 | Dainius Žalimas antrame ture remtų Ingridą Šimonytę
Daugiau apie tai skaitykite čia.
20:45 | I. Šimonytės štabo vadovas: aktyvumas teikia vilties, kad referendumas gali pavykti
Didelis rinkėjų aktyvumas teikia vilties, kad Konstitucijos pataisa dėl dvigubos pilietybės išplėtimo gali būti priimta, sako kandidatės į prezidentes Ingridos Šimonytės rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė, tačiau jos pačios perspektyvų patekti į antrąjį turą kol kas nekomentuoja.
„Pozityviausia žinia, kam galėtų reikšmingos įtakos turėti, tai sėkmingesnei referendumo baigčiai. Kuo didesnis aktyvumas, tuo turbūt įkvepia labiau vilties, kad gal ir galime sulaukti tos žinios, kad pagaliau referendumas pagaliau įvyko ne tik pagal aktyvumo duomenis, bet ir pagal balsavusiųjų“, – žurnalistams Vilniuje sakė M. Lingė.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį savo valią su balsavusiais iš anksto savo valią prezidento rinkimuose ir referendume pareiškė 59,37 proc. rinkėjų.
Klausiamas, ar aktyvumas palankus konservatorių keltai I. Šimonytei, M. Lingė sakė, kad tai tiesiog rodo „bendrą augantį susidomėjimą prezidento rinkimų kampanija“.
„Visa tai, kas po Rolando Pakso apkaltos vyko su prezidento rinkimais, jautėsi, kad didėja su kiekvienais rinkimais po keletą procentų, tai panašu, kad nėra išimtis ir ši. Nors ir buvo daug titulų, kad yra nuobodi kampanija, bet jei turėsime per 20 metų didžiausią aktyvumą, tai tikrai negalima to pasakyti (...). Panašu, kad intriga yra atsiradusi“, – sakė M. Lingė.
Pasak jo, kai kurių apylinkių rinkėjų aktyvumo augimas yra palankus I. Šimonytei.
„Auga aktyvumas ir ten, kur tikrai I. Šimonytės pasirodymas 2019 buvo puikus, tai matome, kad bendroje dinamikoje turėtų išlikti ir priaugančio aktyvumo palanki tendencija Ingridai“, – sakė M. Lingė.
Anot jo, aktyvumą galėjo lemti referendumas, dar vienas veiksnys – didelė poliarizacija tarp kai kurių kandidatų.
„Galbūt tikrai nesame turėję tokio akivaizdžiai Kremliaus naratyvus propaguojančio ir atstovaujančio kandidato, matyt, tai irgi ne paskutinėje vietoje, kas padeda mobilizuoti rinkėją“, – tvirtino I. Šimonytės štabo vadovas.
Visuomenės apklausų duomenimis, į antrąjį prezidento rinkimų turą patekti turėtų perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda su kažkuriuo iš konkurentų – I. Šimonyte arba nepartiniu teisininku Ignu Vėgėle.
Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyko ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
Siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.
20:10 | Lietuva prezidento rinkimuose balsavo aktyviausiai nuo 1997 metų
Prezidento rinkimuose šiemet dalyvavo daugiausia rinkėjų nuo 1997-ųjų – 59,37 procento.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį savo valią pareiškė 47,78 proc. rinkėjų. Dar 11,59 proc. jų balsavo iš anksto.
Didesnis aktyvumas prezidento rinkimų pirmajame ture registruotas tik 1993 ir 1997 metais, tuomet atitinkamai balsavo 78,6 proc. bei 71,45 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.
Vėlesniais metais balsuoti ateidavo nuo 48,4 proc. (2004 metais) iki 53,9 proc. (2002 metais) rinkėjų.
Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.
Visuomenės apklausų duomenimis, į antrąjį turą patekti turėtų perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda su kažkuriuo iš konkurentų – konservatorių kelta premjere Ingrida Šimonyte arba nepartiniu teisininku Ignu Vėgėle.
Pagal Rinkimų kodeksą, išrinktu laikomas kandidatas, kuris dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę balsų arba dalyvaujant mažiau rinkėjų surinko daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų, tai yra ne mažiau kaip 795 tūkst. 78 balsus.
Jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurenka minėto balsų skaičiaus, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų.
Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyko ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
Siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.
19:32 | Rimtesnių pažeidimų rinkimų dieną nebuvo, nukabinti keli rusiški plakatai
Vykstant prezidento rinkimams ir referendumui dėl pilietybės policija nepradėjo nė vieno ikiteisminio tyrimo ar administracinių nusižengimų teisenos dėl galimų pažeidimų.
„Tyrimų nepradėta nei per sekmadienį vykusius rinkimus, nei per išankstinį balsavimą“, – Eltai sekmadienio vakarą sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Policija sulaukė pranešimų dėl neleistinos rinkimų agitacijos, nakčiai neužrakintų rinkimų apylinkių durų ir pan.
ELTA primena, kad Mažeikiuose sekmadienį nukabintas plakatais rusų kalba su Rusijos prezidento Vladimiro Putino atvaizdu.
13.45 val. gautas pranešimas iš Bendrojo pagalbos centro, kad Mažeikiuose, Žemaitijos gatvėje, ant rinkiminės skelbimų lentos pranešėjas pamatė plakatus rusų kalba.
Kaip teigė pranešėjas, jie žeidžia Lietuvą ir reklamuoja Rusijos prezidentą.
„Įvykio vietoje rastas V. Putino plakatas, jis nukabintas“, – Eltai pranešė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Policija dėl įvykio surinko medžiagą.
19:13 | Prezidento rinkimuose ir referendume iki 19 val. iš viso balsavo 56,72 proc. rinkėjų
Sekmadienį vykstančiuose prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės iki 19 valandos, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 56,72 proc. rinkėjų.
Iš viso 2019 metais pirmame ture balsavo 57,37 proc. rinkėjų.
2024 m. gegužės 12 d. iki 19 val. prie balsadėžių atėjo 45,13 proc. rinkėjų. Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią jau pareiškė 269 955 rinkėjai. Anot VRK, tai sudaro 11,59 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus.
Aktyviausi rinkėjai – Birštono (68,36 proc.), Palangos miesto (65,35 proc.) ir Neringos (64,54 proc.) savivaldybėse.
Pasyviausi – Visagino (39,32 proc.), Pagėgių (50,73 proc.) ir Kelmės rajono (51,23 proc.) rinkėjai.
Referendumo biuletenyje siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
18:15 | Prezidento rinkimų aktyvumas toliau lenkia 2019-uosius
Prezidento rinkimų ir referendumo dėl dvigubos pilietybės išplėtimo aktyvumas sekmadienį pavakare yra keliais procentiniais punktais didesnis nei balsavime 2019 metais, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.
Anot jų, rinkimų dieną iki 18 val. ir iš anksto balsavo 53,42 proc. rinkėjų – 41,83 proc. sekmadienį ir 11,59 proc. iš anksto.
Prieš penkerius metus iki atitinkamo laiko balsavo 50,43 proc. rinkėjų. Rinkimų dieną tuo metu aktyvumas siekė 39,68 proc. rinkėjų, iš anksto buvo balsavę 10,75 proc. rinkėjų.
Rinkėjų sąraše šiemet iš viso yra 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Šiemet dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.
Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija – Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį, parlamentarą Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską.
Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pastarąjį dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, dėl to politikas atsisakė Seimo nario mandato.
Pagal Rinkimų kodeksą, išrinktu laikomas kandidatas, kuris dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę balsų arba dalyvaujant mažiau rinkėjų surinko daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų, tai yra ne mažiau kaip 795 tūkst. 78 balsus.
Jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurenka minėto balsų skaičiaus, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų.
Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyksta ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
Siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikės dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.
17:37 | Užsienio žiniasklaidos akimis: saugumo tema dominuoja Lietuvos prezidento rinkimuose
Saugumo nuo Rusijos tema dominuoja sekmadienį vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose – tokią išvadą daro didžiosios balsavimą nušviečiančios naujienų agentūros.
Apie Lietuvą straipsniuose pasakojama kaip valstybę, šiemet mininčią narystės ES ir NATO dvidešimtmetį, tačiau besibaiminančią tapti Rusijos taikiniu, jeigu Maskvai pavyks laimėti karą Ukrainoje.
Naujienų agentūra „Reuters“ atkreipė dėmesį, kad daugelis kandidatų, įskaitant aukštas pareigas einančius prezidentą Gitaną Nausėdą ir premjerę Ingrida Šimonytę, nacionalinio tranliuotojo debatuose prisipažino laikantys maisto atsargas namuose, kad būtų geriau pasirengę galimam konfliktui.
Straipsniuse minimi Lietuvos planai didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto kitais metais, siekiant modernizuoti kariuomenę ir vystyti infrastruktūrą Vokietijos brigadai priimti.
Naujienų agentūra „Associated Press“ pabrėžia, kad rinkimai Lietuvoje vyksta Rusijai skelbiant apie laimėjimus mūšio lauke Ukrainoje.
Kita naujienų agentūra AFP cituoja Rytų Europos studijų centro vadovą Liną Kojalą, teigiantį, kad „Lietuvos supratimas apie Rusijos grėsmę yra vienareikšmis ir neabejotinas“.
Kita vertus, saugumo iššūkiai veikia investuotojų pasitikėjimą Lietuva.
Kad tai pagrįstų, naujienų agentūra „Bloomberg“ pabrėžia, jog Lietuva yra viena rizikingiausių euro zonos šalių – joje dešimties metų obligacijų pajamingumas siekia apie 3,7 proc. ir didesnis jis yra tik Italijoje.
Straipsniuose taip pat rašoma, kad į prezidento rinkimų kampaniją persikėlė pastarųjų metų nesutarimai dėl užsienio politikos, labiausiai – dėl Kinijos, kuri buvo blokavusi prekybą su Lietuva dėl Vilniaus uždegtos žalios šviesos Taivanui šalyje atidaryti „Taivaniečių“ vardo atstovybę.
Prezidento rinkimuose dalyvauja aštuoni kandidatai. Šalyje sekmadienį taip pat vyksta referendumas dėl dvigubos pilietybės.
17:10 | VRK: prezidento rinkimuose ir referendume iki 17 val. iš viso balsavo 50,14 proc. rinkėjų
Sekmadienį vykstančiuose Prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės iki 17 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 50,14 proc. rinkėjų.
Rinkimų dieną iki 17 val. prie balsadėžių atėjo 38,55 proc. rinkėjų. Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią jau pareiškė 269 955 rinkėjai. Anot VRK, tai sudaro 11,59 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus.
Aktyviausi rinkėjai – Birštono (61,08 proc.), Neringos (60,42 proc.) ir Palangos miesto (57,28 proc.) savivaldybėse.
Pasyviausi – Visagino (35,60 proc.), Klaipėdos miesto (46,54 proc.) ir Kelmės rajono (46,81 proc.), rinkėjai.
ELTA primena, kad balsavimas rinkimų apylinkėse sekmadienį vyksta nuo 7 iki 20 valandos.
Dėl šalies vadovo posto varžosi 8 kandidatai.
Antrosios kadencijos siekia Gitanas Nausėda, konservatoriai kelia premjerę Ingridą Šimonytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Giedrimą Jeglinską, Laisvės partija – buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką Dainių Žalimą, Darbo partija – savo lyderį Andrių Mazuronį.
Savarankiškai išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus bei partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis.
Referendumo biuletenyje siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
Iš viso prezidento rinkimuose ir referendume balsavimo teisę turi 2 385 234 rinkėjai.
16:27 | „Baltosios pirštinės“: rimtesnių rinkimų pažeidimų nefiksuojama
Iki 16 valandos „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai apsilankė daugiau nei 120 apylinkių trečdalyje Lietuvos savivaldybių. Pagal stebėtojų pranešimus, balsadėžės galimai yra netinkamai užplombuotos kas penktoje aplankytoje apylinkėje – tai beveik perpus mažiau atvejų nei per pernai vykusius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. Be to, šiemet kol kas neturime patvirtintų atvejų, kai balsadėžės visiškai neužplombuotos. Nors problema vis dar egzistuoja, „Baltųjų pirštinių“ vertinimu, komisijos šiems rinkimams yra pasirengusios geriau.
Visgi pasitaiko pavienių atvejų, kai komisijos daro kitus pažeidimus: neleidžia balsuoti kitoje apylinkėje registruotam rinkėjui, nenaudoja duomenų apsaugai užtikrinti skirtų juodų lakštų, neužtikrina balsavimo slaptumo nepagrįstai leisdami į balsavimo kabiną eiti ne po vieną. Taip pat pastebima pavienių rinkiminės agitacijos atveju šiuo metu galiojančiu agitacijos draudimo laikotarpiu. Iš viso „Baltosios pirštinės“ gavo daugiau nei 80 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus.
„Baltosios pirštinės“ primena, kad balsuojant rinkimų apylinkėje rinkėjų sąraše dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose ir referendume pasirašoma atskirai. Rinkimų komisijos daro pagrįstą prielaidą, kad balsuoti atėjęs pilietis yra apsisprendęs balsuoti tiek rinkimuose, tiek referendume, todėl jam išduodami abu biuleteniai. Gyventojai, norėdami balsuoti tik rinkimuose arba referendume, turi teisę atsisakyti biuletenio – apie tai rinkėjas turi informuoti komisijos narį prieš pasirašydamas rinkėjų sąraše. Primename, kad už kiekvieno biuletenio išdavimą rinkėjų sąraše pasirašoma atskirai. Pasirašius du kartus, rinkėjui turi būti išduoti abu biuleteniai. Jei du kartus pasirašęs rinkėjas gauna tik vieną biuletenį, jis turėtų reikalauti komisijos, kad būtų išduotas ir kitas.
Primename, kad šiandien ryte „Baltosios pirštinės“ gavo kelis pranešimus apie galimai rinkėjams neišduodamus referendumo biuletenius, iš jų vienas buvo susijęs su nesklandumais balsuojant šiandien, kiti – su balsavimu namuose. Informaciją organizacija perdavė Vyriausiajai rinkimų komisijai.
16:18 | VRK: prezidento rinkimuose ir referendume iki 16 val. iš viso balsavo 46,71 proc. rinkėjų
Sekmadienį vykstančiuose Prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės iki 16 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 46,71 proc. rinkėjų.
Rinkimų dieną iki 16 val. prie balsadėžių atėjo 35,12 proc. rinkėjų. Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią jau pareiškė 269 955 rinkėjai. Anot VRK, tai sudaro 11,59 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus.
Aktyviausi rinkėjai – Neringos (58,64 proc.), Birštono (56,98 proc.) ir Palangos miesto (52,95 proc.) savivaldybėse.
Pasyviausi – Visagino (33,76 proc.), Klaipėdos miesto (42,99 proc.) ir Trakų rajono (44 proc.), rinkėjai.
ELTA primena, kad balsavimas rinkimų apylinkėse sekmadienį vyksta nuo 7 iki 20 valandos.
15:51 | VRK pirmininkė balsavimo rezultatus žada po vidurnakčio: pirmiausiai skaičiuos prezidento rinkimų biuletenius
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė sako, kad sekmadienio ryte prasidėję rinkimai vyksta ramiai, kol kas nebuvo užfiksuota rimtesnių pažeidimų.
„Gauname šiek tiek nusiskundimų iš rinkėjų, kad jiems tenka daugiau palaukti, jei jie balsuoja kitoje apylinkėje. Bet paprastai tokios situacijos išsprendžiamos. Yra keletas rinkėjų, kurie atvyko antrą kartą balsuoti rinkimų apylinkėje. Jiems to padaryti nebuvo leista ir jie dėl to labai piktinosi. Yra užklausų dėl socialinių tinklų, kur paskelbti biuleteniai. Bet pranešus patys skelbėjai tokias nuotraukas pašalina“, – dažniausiai pasitaikančius incidentus vardino rinkimus organizuojančios institucijos vadovė.
„Tačiau rinkimai pakankamai ramūs. Skambučių yra, bet viskas greitai išsisprendžia“, – pridūrė ji.
Pasak L. Petronienės, dėl šiek tiek didesnio rinkėjų aktyvumo nei 2019 m. tikėtina, kad pirmuosius rezultatus Lietuvos gyventojai išgirs po vidurnakčio.
„Pirmiausiai bus skaičiuojami prezidento, o po to referendumo rezultatai. Tad prezidento rinkimų rezultatus sužinosime anksčiau“, – Eltai teigė L. Petronienė.
ELTA primena, kad sekmadienį vyksta prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Balsavimas rinkimų apylinkėse vyksta nuo 7 iki 20 valandos.
15:32 | VRK: prezidento rinkimuose ir referendume iki 15 val. iš viso balsavo 43,01 proc. rinkėjų
Sekmadienį vykstančiuose Prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės iki 15 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 43,01 proc. rinkėjų.
Rinkimų dieną iki 15 val. prie balsadėžių atėjo 31,42 proc. rinkėjų. Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią jau pareiškė 269 955 rinkėjai. Anot VRK, tai sudaro 11,59 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus.
Aktyviausi rinkėjai – Neringos (56,07 proc.), Birštono (52,78 proc.) ir Ignalinos rajono bei Palangos miesto ( po 48,46 proc.) savivaldybėse.
Pasyviausi – Visagino (31,24 proc.), Klaipėdos miesto (39,24 proc.) ir Trakų rajono (40,12 proc.), rinkėjai.
ELTA primena, kad balsavimas rinkimų apylinkėse sekmadienį vyksta nuo 7 iki 20 valandos.
Dėl šalies vadovo posto varžosi 8 kandidatai.
Antrosios kadencijos siekia Gitanas Nausėda, konservatoriai kelia premjerę Ingridą Šimonytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Giedrimą Jeglinską, Laisvės partija – buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką Dainių Žalimą, Darbo partija – savo lyderį Andrių Mazuronį.
Savarankiškai išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus bei partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis.
Referendumo biuletenyje siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
Iš viso prezidento rinkimuose ir referendume balsavimo teisę turi 2 385 234 rinkėjai.
15:28 | Rinkimuose balsavęs Vaitkus ragina politikus labiau įsiklausyti į žmonių norus
Lietuvos prezidento rinkimuose Kaune sekmadienį balsavęs kandidatas į šalies vadovus Eduardas Vaitkus sako, kad įstatymų leidėjai turėtų labiau įsiklausyti į gyventojų nuomonę.
„Aš savo darbą padariau, aš gerą žinią, išvertus, evangeliją, paskelbiau. Ir viskas yra Lietuvos žmonių rankose. Kaip jie nuspręs, taip ir bus“, – žurnalistams Vičiūnų apylinkėje kalbėjo save išsikėlęs medikas E. Vaitkus.
Anot jo, naujasis prezidentas turėtų siekti, kad augtų pasitikėjimas valstybės politikais.
„Dabar partijomis pasitiki 5-7 proc. gyventojų, Seimu – 10-15 proc., dėl to visi jų priimami įstatymai yra ne mūsų, svetimi. Tai aš sakau: už naują kelią“, – teigė kandidatas.
Pirmais darbais, kuriuos turėtų atlikti prezidentas, jis įvardijo šalies vadovui skiriamo valstybinio apdovanojimo atsisakymą, pareigą kvestionuoti Konstitucijos pakeitimus, siekti ribojimo Lietuvos oro erdvėje skraidyti branduolinį ginklą galintiems nešti JAV orlaiviams.
E. Vaitkus pažymėjo esantis pasirengęs bendradarbiauti „net ir su šituo išdaviku Seimu“.
„Aš pasirengęs su jais dirbti, bet jeigu jie norės konfrontacijos, konfrontaciją patys ir padarys“, – sakė jis.
15:01 | Incidentas Mažeikiuose: judrioje vietoje rastas plakatas su Putino veidu
Judrioje Mažeikių vietoje rinkimų sekmadienį buvo rastas plakatas su Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino veidu.
14:15 | VRK: prezidento rinkimuose ir referendume iki 14 val. iš viso balsavo 38,80 proc. rinkėjų
Sekmadienį vykstančiuose Prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės iki 14 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 38,80 proc. rinkėjų.
Rinkimų dieną iki 14 val. prie balsadėžių atėjo 27,21 proc. rinkėjų. Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią jau pareiškė 269 955 rinkėjai. Anot VRK, tai sudaro 11,59 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus.
Aktyviausi rinkėjai – Neringos (52,59 proc.), Birštono (48,63 proc.) ir Ignalinos rajono (45,25 proc.) savivaldybėse.
Pasyviausi – Visagino (29,26 proc.), Klaipėdos miesto (34,87 proc.) ir Trakų rajono (35,67 proc.), rinkėjai.
ELTA primena, kad balsavimas rinkimų apylinkėse sekmadienį vyksta nuo 7 iki 20 valandos.
Dėl šalies vadovo posto varžosi 8 kandidatai.
Antrosios kadencijos siekia Gitanas Nausėda, konservatoriai kelia premjerę Ingridą Šimonytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Giedrimą Jeglinską, Laisvės partija – buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką Dainių Žalimą, Darbo partija – savo lyderį Andrių Mazuronį.
Savarankiškai išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus bei partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis.
Referendumo biuletenyje siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
Iš viso prezidento rinkimuose ir referendume balsavimo teisę turi 2 385 234 rinkėjai.
13:48 | Žalimas: tikiuosi, kad žmonės balsavo už vakarietiškumą, kompetenciją ir patriotizmą
Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas tikisi, kad šalies vadovo rinkimuose Lietuvos žmonės balsavo už „vakarietiškumą, kompetenciją ir patriotizmą“. Jo įsitikinimu, apie tokias vertybes kalba ne vienas kandidatas į prezidentus, bet, pažymi buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, ne visi jie siekia minėtų vertybių įgyvendinimo.
„Tikiuosi, kad Lietuvos žmonės yra atsparūs, pavyzdžiui, melui, dezinformacijai, manipuliacijoms ir norėtųsi tikėti, kad jie balsuoja už vakarietiškumą, kompetenciją ir patriotizmą“, – sekmadienį Vilniuje balsuodamas prezidento rinkimuose ir referendume žurnalistams sakė D. Žalimas.
Jo teigimu, apie minėtas vertybes kalba ne vienas kandidatas į prezidentus, bet jie, pasak D. Žalimo, nesiekia tų vertybių įgyvendinimo.
„Deja, turime ir kandidatų, kurie deklaruodami tas vertybes (...) labai mažai nuveikė, jas įgyvendindami“, – sakė Laisvės partijos kandidatas į prezidentus.
D. Žalimas, paklaustas, už ką balsuotų antrame ture, jei jame susirungtų dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir advokatas Ignas Vėgėlė, atsakymo nepateikė, paragindamas dar nespėlioti.
Laisvės partijos kandidatas į prezidentus, sulaukęs klausimo, ar laimėjęs rinkimus keltųsi gyventi į Turniškes, sakė, kad, jei tai būtų numatyta įstatyme, žinoma, jį vykdytų. Tačiau D. Žalimas pridūrė abejojantis, ar reikėtų įstatymu numatyti prezidento gyvenimą Turniškėse.
„Jeigu įstatymas įpareigos, tai prezidentas negali būti teisinis nihilistas ir jis turi, be abejo, kraustytis tokiu atveju. Bet aš galvoju, kad tokios privilegijos iš tiesų yra perteklinės ir čia ne prezidento kompetencijai priklauso, bet manau, kad jų ir Konstitucijoje neturėtų būti. Manau, kad vakarietiška valstybė yra tokia, kur prezidentas yra realiai neatsiribojęs, nepakilęs virš kitų, bet yra pirmas tarp lygių. Manau, kad prezidento saugumą galima garantuoti ir kitais būdais. Jis tikrai neturėtų gyventi kokiame nors valdžios rezervate“, – komentavo D. Žalimas.
Laisvės partijos kandidatas į prezidentus yra ir šios politinės jėgos kandidatas į Europos Parlamentą (EP). Vis dėlto D. Žalimas tvirtino apie EP rinkimus dar negalvojantis.
„Aš buvau susikoncentravęs tik į šituos rinkimus“, – sakė jis.
13:30 | Pilietinę pareigą atlikęs Jeglinskas: balsavau už saugią, klestinčią Lietuvą
Prezidento rinkimuose balsą atidavęs ir pats šalies vadovo posto siekiantis Giedrimas Jeglinskas teigė palaikęs saugią Lietuvą žadantį kandidatą.
„Balsavau už saugią Lietuvą, klestinčią Lietuvą, už Lietuvą, kurioje politinė kultūra yra aukštesnė“, – sekmadienį prie rinkimų apylinkės žurnalistams teigė G. Jeglinskas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas kandidatas akcentavo, kad pirmoji asmeninė rinkimų kampanija sukėlė daug emocijų.
„Man tai buvo pirmoji kampanija, daug įvairių jausmų ir patirčių teko išgyventi. Šiek tiek keista, kad jau 34 metai, kai esame nepriklausomi, tačiau vis dar turime tam tikrų kandidatų, kurie aiškiai palaiko prorusišką poziciją. Tas šiek tiek nustebino, bet vėlgi, esame demokratija, ir džiaukimės, kad rinkimai vyksta“, – sakė jis.
G. Jeglinsko nuomone, sunku vertinti, ar įvyks referendumas dėl pilietybės, tačiau jis tautiečius ragina eiti balsuoti.
„Prarandame po tūkstantį piliečių kasmet, tai yra visiškai nepriimtina, esame maža valstybė, negalime mėtytis savo piliečiais“, – akcentavo kandidatas.
13:12 | VRK: prezidento rinkimuose ir referendume iki 13 val. iš viso balsavo 34,01 proc. rinkėjų
Sekmadienį vykstančiuose Prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės iki 13 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 34,01 proc. rinkėjų.
Rinkimų dieną iki 13 val. prie balsadėžių atėjo 22,42 proc. rinkėjų. Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią jau pareiškė 269 955 rinkėjai. Anot VRK, tai sudaro 11,59 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus.
Aktyviausi rinkėjai – Neringos (48,82 proc.), Birštono (43,44 proc.) ir Ignalinos rajono (42,20 proc.) savivaldybėse.
Pasyviausi – Visagino (26,42 proc.), Klaipėdos miesto (29,77 proc.) ir Kauno rajono (30,91 proc.) rinkėjai.
ELTA primena, kad balsavimas rinkimų apylinkėse sekmadienį vyksta nuo 7 iki 20 valandos.
Dėl šalies vadovo posto varžosi 8 kandidatai.
Antrosios kadencijos siekia Gitanas Nausėda, konservatoriai kelia premjerę Ingridą Šimonytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Giedrimą Jeglinską, Laisvės partija – buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką Dainių Žalimą, Darbo partija – savo lyderį Andrių Mazuronį.
Savarankiškai išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus bei partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis.
Referendumo biuletenyje siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
Iš viso prezidento rinkimuose ir referendume balsavimo teisę turi 2 385 234 rinkėjai.
12:39 | Skvernelis: balsavimas rinkimuose parodys, ar Lietuva yra vakarietiška valstybė
Balsavimas prezidento rinkimuose parodys, ar visuomenė palaiko vakarietiškas vertybes, ar dalis jos ilgisi postkomunistinių nuostatų, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
„Manau, kad šis balsavimas (...) parodys labai aiškiai, ar mes esame vakarietiška, demokratinė valstybė, ar nemaža dalis mūsų visuomenės vis dar krypsta į posovietinės, postkomunistinės, rusiškos visuomenės pusę. Čia labai svarbu: kad prezidentas ir būtų išrinktas, ir parodys, kokia visuomenės dalis, kur yra“, – žurnalistams sekmadienį sakė Platiniškių rinkimų apylinkėje balsavęs S. Skvernelis.
Prezidento rinkimuose iš viso varžosi aštuoni kandidatai.
Kartu su jais vyksta ir referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo. Juo siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikės dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.
12:35 | Vėgėlė balsavo prezidento rinkimuose: prizas – kitokia Lietuva
Balsuoti prezidento rinkimuose atvykęs kandidatas į šalies vadovo postą Ignas Vėgėlė pripažino – rinkimų agitavimo laikotarpis prailgo ir kainavo daug jėgų. Todėl, neslėpė kandidatas, sekmadienį jo pagrindinė užduotis – pailsėti ir laimėti.
„Prailgo visas laikas gal ta prasme, kad iš tiesų tai atima labai daug jėgų, labai daug energijos. Bet kai žinai, dėl ko kovoji ir kai matai kitokios Lietuvos viziją, galimybę kitaip kalbėti su žmonėmis, tai atsibundi ryte ir toliau dirbi ir važiuoji. (...) Ateity – labai didžiulis prizas. O prizas – kitokia Lietuva“, – po balsavimo sekmadienį žurnalistams teigė I. Vėgėlė.
„Pagrindiniai darbai šiandien – pailsėti, laimėti pirmą turą ir laimėti antrą turą“, – kalbėjo kandidatas.
Tuo metu kalbėdamas apie stipriausią savo konkurentą rinkimų finišo tiesiojoje, kandidatas konkrečių vardų neminėjo. Visgi, I. Vėgėlė teigė manantis, jog gyventojai yra pasiryžę rinktis kitokią Lietuvą.
„Nenorėčiau įvardinti pavardžių, juolab dabar yra draudimas agituoti. Manau, kad Lietuva renkasi tarp to, kas buvo ir to, kas gali būti – kitokios Lietuvos, Lietuvos, kuri žiūri į akis, kuri girdi žmogų“, – sakė I. Vėgėlė.
12:12 | VRK: prezidento rinkimuose ir referendume iki 12 val. iš viso balsavo 28,70 proc. rinkėjų
Sekmadienį vykstančiuose Prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės iki 12 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 28,70 proc. rinkėjų.
Rinkimų dieną iki 12 val. prie balsadėžių atėjo 17,11 proc. rinkėjų. Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią jau pareiškė 269 955 rinkėjai. Anot VRK, tai sudaro 11,59 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus.
Aktyviausi rinkėjai – Neringos (44,19 proc.), Ignalinos rajono (38,94 proc.) ir Birštono (38,56 proc.) savivaldybėse.
Pasyviausi – Visagino (22,59 proc.), Klaipėdos miesto (24,12 proc.) ir Kauno rajono (24,50 proc.) rinkėjai.
ELTA primena, kad balsavimas rinkimų apylinkėse sekmadienį vyksta nuo 7 iki 20 valandos.
Dėl šalies vadovo posto varžosi 8 kandidatai.
Antrosios kadencijos siekia Gitanas Nausėda, konservatoriai kelia premjerę Ingridą Šimonytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Giedrimą Jeglinską, Laisvės partija – buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką Dainių Žalimą, Darbo partija – savo lyderį Andrių Mazuronį.
Savarankiškai išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus bei partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis.
Referendumo biuletenyje siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
Iš viso prezidento rinkimuose ir referendume balsavimo teisę turi 2 385 234 rinkėjai.
11:53 | „Baltosios pirštinės“: keliose apylinkėse rinkėjams nebuvo išduoti referendumo biuleteniai
„Baltosios pirštinės“ gauna informacijos apie rinkėjams neišduodamus privalomojo referendumo biuletenius, kol kas pranešta apie kelis atvejus Širvintų ir Telšių rajonų savivaldybėse. Organizacija aiškinasi, dėl kokių priežasčių biuleteniai nebuvo išduodami.
Atkreipiame dėmesį, kad ateidami balsuoti piliečiai rinkėjų sąraše savo parašais patvirtina biuletenių išdavimo faktą. Rinkėjui negali būti išduoti du biuleteniai, jei jis pasirašo vieną kartą, arba vienas biuletenis, jei jis pasirašo du kartus. Abiem atvejais kyla rizika klastoti rinkimų rezultatus.
Prasidėjus rinkimų dienai „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai fiksuoja ir kitas apylinkių komisijų darbo klaidas. Tiesa, jos pavienės, o atkreipus dėmesį – ištaisomos. Kaip ir kiekvienuose rinkimuose, pasitaiko neteisingai užplombuotų balsadėžių atvejų, kai kur rinkimų komisijos nenaudoja duomenų apsaugai užtikrinti skirtų juodų lakštų, rinkėjams be rimtos priežasties leidžiama eiti po kelis į vieną balsavimo kabiną. Šios iš pirmo žvilgsnio nedidelės klaidos kelia riziką balsavimo slaptumui ir sąžiningumui.
Primename, kad nuo vidurnakčio iki apylinkių uždarymo 20 valandą galioja agitacijos draudimo laikotarpis, kurio metu kandidatai ir juos palaikantys asmenys negali skelbti politinės reklamos tiek socialiniuose tinkluose, tiek gyvai (susitinkant su rinkėjais, dalinant skrajutes, kabinant ar paliekant kabėti plakatus).
„Baltųjų pirštinių“ atstovai ragina žmones rinkimuose dalyvauti atsakingai: einant balsuoti su savimi turėti asmens dokumentą, o apie pastebėtus galimus pažeidimus pranešti „Baltosioms pirštinėms“ www.baltosiospirstines.lt/pranesti, tiesiogiai Vyriausiajai rinkimų komisijai arba policijai.
11:32 | Nausėda užsimena apie galimas korekcijas Vyriausybėje, jei būtų perrinktas
Perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį atidavė balsą rinkimuose.Vėliau prezidentas pakomentavo žiniasklaidos atstovams.
11:25 | „Baltosios pirštinės“: pirmosiomis rinkimų dienos valandomis gauta 14 pranešimų apie galimus pažeidimus
Sekmadienį vykstančiuose prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės per pirmąsias keturias balsavimo valandas „Baltosios pirštinės“ tiek iš stebėtojų, tiek iš kitų gyventojų gavo 14 pranešimų apie galimus pažeidimus.
Kaip Eltai teigė teigė visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ atstovai, iki 11 val. stebėtojai jau aplankė 29 apylinkes, rimtų pažeidimų kol kas nėra fiksuota. Tuo metu iš stebėtojų bei gyventojų sulaukta 14 pranešimų apie galimus pažeidimus.
„Iš stebėtojų ir gyventojų (Rinkimų dieną – ELTA) esame gavę 14 pranešimų apie galimus pažeidimus. Daugiau nei pusė jų susiję su politine reklama ir politinės reklamos agitacinio laikotarpio draudimo nesilaikymo. Maždaug trečdalis jų susiję su rinkimų komisijos darbu“, – Eltai sakė organizacijos atstovas.
ELTA primena, kad sekmadienį vyksta prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Balsavimas rinkimų apylinkėse vyksta nuo 7 iki 20 valandos.
Dėl šalies vadovo posto varžosi 8 kandidatai.
Antrosios kadencijos siekia Gitanas Nausėda, konservatoriai kelia premjerę Ingridą Šimonytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Giedrimą Jeglinską, Laisvės partija – buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką Dainių Žalimą, Darbo partija – savo lyderį Andrių Mazuronį.
Savarankiškai išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus bei partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis.
Referendumo biuletenyje siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos v
10:43 | Policija pateikė daugiau detalių apie Vilniuje nuo darbo nušalintą neblaivią rinkimų komisijos narę
Vilniuje, Antakalnio rajone, nuo darbo nušalinta neblaivi komisijos narė, jai nustatytas lengvas girtumas.
Kai pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), Vilniaus miesto B. Sruogos rinkimų apylinkėje kilo įtarimų, kad viena komisijos narė gali būti apsvaigusi.
Buvo iškviesti policijos pareigūnai, jie narei nustatė girtumą – 0,15 promilės.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis Eltai sakė, kad pranešimas buvo gautas 8.07 val., į policiją kreipėsi rinkimų stebėtoja.
„Minėta komisijos narė nedelsiant nušalinta darbo. Rinkimų apylinkėje komisijos narių pakanka, komisija tęsia darbą“, – rašoma VRK pranešime.
Pasak R. Matonio, neblaiviai komisijos narei protokolas nebuvo surašytas, nes už pasirodymą neblaiviam viešojo vietoje asmuo gali būti baudžiamas, kai jis įžūliai kimba prie kitų asmenų, keikiasi necenzūriniais žodžiais ir t.t.
„Dėl neblaivios komisijos narės turės spręsti darbdavys“, – Eltai sakė policijos atstovas.
R. Matonio teigimu, rinkimai vyksta ramiai, pažeidimų nefiksuojama.
Gauti keli pranešimai dėl neleistinos agitacijos, taip pat gauti trys pranešimai dėl nakčiai neužrakintų rinkimų apylinkių durų.
Policijai buvo pranešta, kad Šilutės rajone, Vainuto seniūnijoje, nakčiai paliktos neužrakintos rinkimų apylinkės durys.
„Pareigūnai pajudino laukines duris, jos buvo nepilnai užrakintos, atvykusi pirmininkė jas užplombavo pažeidimų nėra. Radviliškio rajone taip pat buvo neužrakintos seniūnijos durys Daugėlaičių kaime. Rinkimų komisijos pirmininkas paaiškino, kad durų neužrakino, nes sugedęs užraktas. Dėl neužrakintų rinkimų apylinkių durų pranešimai taip pat buvo gauti iš Naujosios Akmenės bei Telšių rajono, Gedrimų kaimo. Apžiūrėta, jokių pažeidimų, laužimo požymių nėra“, – Eltai sakė R. Matonis.
Kaip skelbta, sekmadienį Lietuvoje vykstant prezidento rinkimams ir referendumui dėl pilietybės, policija stiprina pajėgas, kad iškilus poreikiui ar grėsmėms, galėtų nedelsiant reaguoti užkardant rinkimų metu vyksiančius galimus pažeidimus ar konfliktines situacijas.
Policija pasiruošimą rinkimams jau yra pradėjusi, pareigūnai nuolat stebi viešąją erdvę, vertina galimas grėsmes. Rinkimų savaitgalį pajėgas dar stipriname.
Policija ir VRK prašo žmonių, pastebėjusių galimus pažeidimus rinkimų metu, nedelsiant pranešti teisėsaugai bendruoju pagalbos telefonu 112 arba VRK el. paštu [email protected]
10:13 | Pirmieji nesklandumai: Vilniuje į rinkimų apylinkę atėjo apsvaigusi komisijos narė
Vilniaus miesto B. Sruogos rinkimų apylinkėje kilo įtarimų, kad viena komisijos narė gali būti apsvaigusi.
Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie nustatė girtumą – 0,15 promilės.
Minėta komisijos narė nedelsiant nušalinta darbo.
Rinkimų apylinkėje komisijos narių pakanka, komisija tęsia darbą.
10:05 | Dalia Grybauskaitė atidavė balsą rinkimuose: „Balsavau už geriausią“
Prezidento rinkimuose sekmadienį savo balsą atidavė kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Atidavusi balsą ji pakomentavo žurnalistams.
09:30 | VRK: prezidento rinkimuose ir referendume iki 9 val. iš viso balsavo 14,44 proc. rinkėjų
Sekmadienį vykstančiuose Prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės iki 9 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 14,44 proc. rinkėjų.
Rinkimų dieną iki 9 val. prie balsadėžių atėjo 2,85 proc. rinkėjų. Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią jau pareiškė 269 955 rinkėjai. Anot VRK, tai sudaro 11,59 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus.
Aktyviausi rinkėjai – Neringos (34,65 proc.), Ignalinos rajono (25,95 proc.) ir Kupiškio rajono (22,94 proc.) savivaldybėse.
Pasyviausi – Kauno rajono (9,37 proc.), Klaipėdos miesto (10,08 proc.) ir Visagino (10,56 proc.) rinkėjai.
ELTA primena, kad balsavimas rinkimų apylinkėse sekmadienį vyksta nuo 7 iki 20 valandos.
08:50 | VRK: prezidento rinkimuose ir referendume iki 8 val. iš viso balsavo 12,51 proc. rinkėjų
Sekmadienį vykstančiuose Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose iki 8 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, iš viso balsavo 12,51 proc. rinkėjų.
Rinkimų dieną iki 8 val. prie balsadėžių atėjo 0,92 proc. rinkėjų. Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią jau pareiškė 269 955 rinkėjai. Anot VRK, tai sudaro 11,59 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus.
Aktyviausi rinkėjai – Neringos (33,11 proc.), Ignalinos rajono (23,98 proc.) ir Birštono (20,79 proc.) savivaldybėse.
Pasyviausi – Kauno rajono (7,57 proc.), Klaipėdos miesto (8,15 proc.) ir Visagino (8,98 proc.) rinkėjai.
08:14 | Apylinkėse jau balsuoja rinkėjai
Lietuvoje sekmadienio rytą prasidėjo prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
Rinkimų apylinkės duris atvėrė 7 val., balsuoti galima iki 20 valandos.
Vos atidarius apylinkes pasirodė pirmieji balsuotojai.
„Balsavau šiek tiek už kitokį požiūrį ir už permainas. Permainų Lietuvai reikia labiausiai“, – BNS sakė Vilniuje Vytenio rinkimų apylinkėje sutikta 40 metų administratorė Justė.
„Balsavau, kad Lietuvoje būtų didelės permainos, kad mums būtų Lietuvoje geriau gyventi. Rinkausi iš dviejų kandidatų, sprendžiau pagal orą – geras oras, tai turi būti geras ir prezidentas“, – toje pat apylinkėje juokavo 43 metų smulkusis verslininkas Vilius.
Sostinės Vytenio rinkimų apylinkėje balsavę 50-mečiai verslininkė Inga ir IT specialistas Rolandas BNS sakė taip pat balsavę už naują prezidentą.
Kauno miesto Baltų rinkimų apylinkėje sekmadienį su žmona balsavęs 83 metų pensininkas Vacius Mazuronis teigė, kad nebuvo sunku apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti, tam padėjo ir debatai.
„Tikimės naujovių, bet ar jos bus, ar ne, tai čia dar neaišku. (...) Tikimės, kad bus geriau. Vis tiek nauja šluota naujai truputį pašluos, patvarkys ir tiek. O taip, kas čia žino, kaip čia bus“, – kalbėjo pensininkai.
Baltų rinkimų apylinkės pirmininkas Irmantas Skauranskas BNS sakė, kad per pirmą balsavimo pusvalandį pareikšti valios atėjo apie 40 žmonių.
Rinkėjų sąraše yra 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiau kaip dešimtadalis jų – 10,10 proc. – jau išreiškė valią per keturias dienas balsuodami iš anksto savivaldybėse, specialiuose punktuose ir namuose.
08:01 | Lietuvoje vyksta prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo
Sekmadienį Lietuvoje vyks pagrindinė balsavimo prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo diena.
Rinkimų apylinkės duris atvers 7 valandą ryto ir rinkėjų lauks iki 20 valandos vakaro.
Rinkėjai balsuoti galės bet kurioje rinkimų apylinkėje, iš viso – 1895 vietose visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, kur yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Svarbu turėti asmens tapatybės dokumentą, kuris gali būti ir pasibaigusio galiojimo.
Dėl šalies vadovo posto varžosi 8 kandidatai.
Antrosios kadencijos siekia Gitanas Nausėda, konservatoriai kelia premjerę Ingridą Šimonytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Giedrimą Jeglinską, Laisvės partija – buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką Dainių Žalimą, Darbo partija – savo lyderį Andrių Mazuronį.
Savarankiškai išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus bei partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis.
Referendumo biuletenyje siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, per tris išankstinio balsavimo dienas šalies savivaldybėse savo balsą prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo iš viso atidavė beveik 170 tūkst. rinkėjų. Tai yra 7,1 procento nuo bendro visų rinkėjų skaičiaus.
Iš viso prezidento rinkimuose ir referendume balsavimo teisę turi 2 385 234 rinkėjai.
Nuo vidurnakčio yra įsigaliojęs agitacijos draudimas, kuris tęsis iki kol sekmadienio vakarą baigsis balsavimas šiuose rinkimuose. Taip pat rinkėjams, susidūrusiems su atlygio, dovanų, nemokamo pavėžėjimo balsuoti ar kitais siūlymais, VRK pataria nedelsiant apie atvejį informuoti komisiją arba policiją.
