Sekmadienį belaukiant rinkimų rezultatų I. Šimonytės rinkiniame štabe pasirodė ministrės Monika Navickienė, Agnė Bilotaitė, europarlamentarai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir kiti.
I. Šimonytė žurnalistams teigė, kad žmonės, kurie balsavo už ją, balsavo už neabejotiną vakarietišką kryptį, už nebijojimą pasakyti savo nuomonės net tada, kai yra nepatogu.
Paklausta apie didesnį žmonių aktyvumą rinkimuose, premjerė nebuvo linkusi to per daug sureikšminti.
„Aš, tiesą sakant, mažiau galvoju, ką reiškia didesnis aktyvumas prezidento rinkimuose, nes, manau, kad žmonės turi dalyvauti, eiti ir rinkti prezidentą, parlamentą ir savivaldą. Žiūrėdama aš į šitą didesnį aktyvumą aš labiau galvoju apie referendumą dėl pilietybės išsaugojimo, nes tai, laikau sukryžiuotus pirštus, gali būti ženklas, kad galbūt esame arčiau tikslo, bet, aišku, tai nėra garantija“, – sakė I. Šimonytė.
Ji spaudos konferencijoje teigė, kad prezidento rinkimuose gyventojai turėjo didelį pasirinkimą.
„Nuo vakarietiškos politikos iki Kremliaus radijo, tai, akivaizdu, kad žmonės pasirinko ir tiesiog sulauksime balsų iš didžiųjų, mažųjų apylinkių ir tada bus galima komentuoti kažką daugiau“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji pridūrė, kad neabejoja, jog bus antras prezidento rinkimų turas. Kalbant apie pirmąjį turą, premjerė teigė nespėliosianti apie jo rezultatus, tačiau pridūrė, kad buvimas premjero poste gali lemti rinkimų rezultatus.
Paklausus, kaip I. Šimonytė vertina rinkiminę kampaniją, ji atsakė, kad buvo visko.
„Buvo keistų galbūt kartais komentarų ir pasisakymų, tiesa, daugiau už akių negu kokiuose nors debatuose ar kažkokiuose susitikimuose akis į akį“, – sakė kandidatė.
Dėl debatų korektiškumo premjerė priekaištų neturėjo.
„Bet ką galima paminėti, kaip neįprastą dalyką, nes tai yra turbūt pirma tokia kampanija, kai kampanijoje dalyvavo kandidatas, kalbantis dalykus, kurie, aš nenoriu svaidytis žodžiais, bet link antivalstybinių pareiškimų jau buvo netoli. Tikrai buvo keista tokiame debate dalyvauti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė pernelyg nedaugžodžiavo ir kalbėdama apie tai, kokią įtaką šių prezidento rinkimų rezultatai padarys ateinantiems Seimo rinkimimams. Žurnalistams ji teigė, kad apie tai bus galima diskutuoti, kai matysime rinkimų rezultatus.
Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sekmadienio vakarą žurnalistams po to, kai I. Šimonytė aplenkė Igną Vėgėlę ir šoktelėjo į antrą vietą po Gitano Nausėdos, teigė, kad I. Šimonytė bus antrajame ture.
Lietuva prezidento rinkimuose balsavo aktyviausiai nuo 1997 metų
Prezidento rinkimuose šiemet dalyvavo daugiausia rinkėjų nuo 1997-ųjų – 59,37 procento.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį savo valią pareiškė 47,78 proc. rinkėjų. Dar 11,59 proc. jų balsavo iš anksto.
Didesnis aktyvumas prezidento rinkimų pirmajame ture registruotas tik 1993 ir 1997 metais, tuomet atitinkamai balsavo 78,6 proc. bei 71,45 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. Vėlesniais metais balsuoti ateidavo nuo 48,4 proc. (2004 metais) iki 53,9 proc. (2002 metais) rinkėjų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai. Visuomenės apklausų duomenimis, į antrąjį turą patekti turėtų perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda su kažkuriuo iš konkurentų – konservatorių kelta premjere Ingrida Šimonyte arba nepartiniu teisininku Ignu Vėgėle.
Pagal Rinkimų kodeksą, išrinktu laikomas kandidatas, kuris dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę balsų arba dalyvaujant mažiau rinkėjų surinko daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų, tai yra ne mažiau kaip 795 tūkst. 78 balsus.
Jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurenka minėto balsų skaičiaus, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyko ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
Siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.
