Politikas teigė tikintis, kad rinkimai iki pat pabaigos išlaikys intrigą. LVŽS pirmininkas sakė manantis, kad į antrąjį prezidento rinkimų turą išeis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir I. Vėgėlė.
„Mes tikėjomės ir tikimės, kad šie rinkimai iki pat galo bus įdomūs ir kausis du kandidatai, kurie gali laimėti antrame ture – tai Ignas Vėgėlė ir mūsų prezidentas Gitanas Nausėda. Jeigu bus kitaip, jeigu į antrą turą patektų, pavyzdžiui, Ingrida Šimonytė, tai antro turo baigtis yra aiški – 1 arba 0“, – teigė R. Karbauskis.
R. Karbauskis taip pat paaiškino, kodėl „valstiečiai“ pasirinko remti I. Vėgėlę, ir nepagailėjo kritikos G. Nausėdai. LVŽS lyderio teigimu, prezidentas „dėl sandorių su konservatoriais šiek tiek pakeitė vertybės“.
„Kitas argumentas yra mūsų vertybiniai sutapimai su Ignu Vėgėle. Aš manau, turime panašumų ir su Nausėda, bet Nausėdos paskutinių mėnesių sprendimai mus labai stebimo: paskyrimas Kasčiūno, toliau gynimas ambasadorių, po to lyg ir atsisakymas juos ginti ir, matyt, sandoriai dėl antro turo su konservatoriais jam labai svarbūs ir jis savo vertybes šiek tiek pakeitė“, – dėstė R. Karbauskis.
Atsakė dėl „valstiečių“ politinės ateities su Ignu Vėgėle
Paklaustas, ar matytų galimybę bendradarbiauti su I. Vėgėle ir ateityje, Seimo rinkimų metu, R. Karbauskis tikino, kad į tai turėtų atsakyti pats kandidatas į prezidentus, tačiau tų pačių pažiūrų žmonės „turi vienytis“.
„Reikia jo klausti. Mes matome, kad artėja Seimo rinkimai ir jie bus visai Lietuvai labai svarbūs. Žiūrint į rezultatus matosi, kad konservatoriams jie bus labai sunkūs, o kas juos laimės ir sudarys koaliciją yra labai svarbu“, – sakė LVŽS vadovas.
„Man atrodo vienyti jėgas bet kuriuose rinkimuose yra naudinga, taip ir dabar padarėme atsisakydami savo kandidato rinkimuose, kad apvienyti jėgas. (...) Tų pačių pažiūrų žmonės, kurie susivienija, pasiekia daugiau“, – tikino jis.
Galiausiai R. Karbauskis sakė, kad referendumas dėl pilietybės išsaugojimo nepasiseks, nes buvo dėta per mažai pastangų jo sėkmei pasiekti.
„Labai gaila, kad tikriausiai nematysime teigiamo sprendimo dėl referendumo, nes pastangų buvo žymiai per mažai, lyginant su 2019 m. referendumu. (...) Dabar jis žlugo, nes žmonės paprasčiausiai informuoti nebuvo“, – pažymėjo jis.
Ignas Vėgėlė viliasi, kad bus antrasis turas
I. Vėgėlė šią akimirką nedrįso vertinti, ar bus palankūs rinkimų rezultatai, tačiau neatmetė, kad gali prireikti antrojo turo.
„Neskaičiuosim dabar. Aš siūlau palaukti pirmos ar antros valandos, kada turbūt jau bus aiški tendencija. <...> Ir tuomet bus aišku“, – teigė I. Vėgėlė.
I. Vėgėlė taip pat tikino, kad didelis aktyvumas rinkimuose yra „geras dalykas“ jam, nes tai rodo, jog žmonės nori permainų. „Manau, kad tai yra geras dalykas, nes ateina balsuoti tie, kurie nori pasikeitimų. Aš reprezentuoju tuos pasikeitimus“, – sakė kandidatas į prezidentus.
Kandidatas mano, kad antrasis turas greičiausiai įvyks, o jame tikrai bus dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda.
„Viliuosi ir manau, kad Lietuva turės antrą rinkimų turą ir manau, jog jame spręsis likimas, kas valdys Lietuvą penkerius metus. Akivaizdu, kad į antrąjį turą išeis Gitanas Nausėda, kaip einantį pareigas prezidentą, nes jis turėjo didžiulius finansinius, žmogiškuosius resursus ir Prezidentūros, valstybinius resursus naudojo savo rinkiminėje kampanijoje“, – akcentavo jis.
Lietuva prezidento rinkimuose balsavo aktyviausiai nuo 1997 metų
Prezidento rinkimuose šiemet dalyvavo daugiausia rinkėjų nuo 1997-ųjų – 59,37 procento.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį savo valią pareiškė 47,78 proc. rinkėjų. Dar 11,59 proc. jų balsavo iš anksto.
„Norisi labai padėkoti visiems rinkėjams, kurie taip aktyviai balsavo. (...) Džiaugsmingas yra aktyvumas, o kai jis yra didelis, tenka palaukti eilėse“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Didesnis aktyvumas prezidento rinkimų pirmajame ture registruotas tik 1993 ir 1997 metais, tuomet atitinkamai balsavo 78,6 proc. bei 71,45 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.
Vėlesniais metais balsuoti ateidavo nuo 48,4 proc. (2004 metais) iki 53,9 proc. (2002 metais) rinkėjų.
L. Petronienės teigimu, šiųmetinis balsavusiųjų skaičius dar gali didėti, nes nepriskaičiuoti balsavusieji užsienyje ir balsavusieji po 20 val., jeigu jie spėjo atvykti iki užsidarant rinkimų apylinkei.
„Kadangi vyksta ir rinkimai, ir referendumas, tikrasis aktyvumas bus nustatytas pagal rastus biuletenius – galiojančius ir negaliojančius atitinkamai prezidento rinkimų ir referendumo“, – sakė ji.
VRK duomenimis, 12 iš 60 Lietuvos savivaldybių balsavo per 60 proc. rinkėjų. Aktyviausi buvo Neringos, Birštono, Palangos, Kauno miesto ir rajono, Vilniaus miesto gyventojai.
Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Sekmadienį baigėsi balsavimas prezidento rinkimuose ir referendume
Gegužės 12 d. 20 val. baigėsi balsavimas prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo.
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.
Visuomenės apklausų duomenimis, į antrąjį turą patekti turėtų perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda su kažkuriuo iš konkurentų – konservatorių kelta premjere Ingrida Šimonyte arba nepartiniu teisininku Ignu Vėgėle.
Pagal Rinkimų kodeksą, išrinktu laikomas kandidatas, kuris dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę balsų arba dalyvaujant mažiau rinkėjų surinko daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų, tai yra ne mažiau kaip 795 tūkst. 78 balsus.
Jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurenka minėto balsų skaičiaus, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų.
Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyko ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
Siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.
