Apie tai, kokie šansai I. Vėgėlei ir kitiems kandidatams patekti į antrą turą ir kas lemia politiko sėkmę rinkimuose, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ kartu su žurnalistu Edmundu Jakilaičiu diskutavo A. Zabarauskas.
Gitanas Nausėda antrame ture. Vienu atveju – Ingrida Šimonytė, kitu – Ignas Vėgėlė. Kas turėtų atsitikti, kad Gitanas, laimėdamas rinkimus jų nelaimėtų? Prisimenu, kaip prieš antrąjį turą elgėsi Rolandas Paksas. Jo komunikacija tada skambėjo daugmaž taip: prezidente, jūs viską darėte gerai, bet galima geriau, prezidente, jūs visiškai teisus, bet galima dar geriau. Jie suvokė, kad per 2 savaites jie iš antisisteminio politiko padarė jauną Adamkų. Kas dabar galėtų įvykti?
Mes matome, kad Ignas Vėgėlė pakankamai daug elementų yra perėmęs iš Rolando Pakso rinkimų kampanijos, gana daug sutampa retorikoje, taktiniuose veiksmuose, laikysenoje, aistroje.
Bet nieko tokio, ką jis padarytų ir kas pakeistų rinkimų rezultatus, mano nuomone, įvykti negali. Turiu pajautimą, kad Vėgėlė savo įrankinėje neturi plaktuko, kuris įkaltų šį vinį į Nausėdos kaip prezidento lentą. Kodėl taip yra? Atsakymas yra visuomenėje – mes esame gerokai brandesni, nei buvome prieš 20 metų. Kaip visuomenė mes esame ūgtelėję ir, manau, mes nepirksime tos anties, kurią mums kepa galimai antro kandidato štabas.
Man asmeniškai labiausiai trūksta, kad kiti galimi kandidatai susikurtų būsimo laimėtojo vaizdinį. Politikas, kuris eina laimėti, turi sudaryti įspūdį, kad jis ateina lengvai ir nėra persitempęs, susinervinęs. Kai žiūriu į Igną Vėgėlę, man atrodo, kad ten liko tik protestas, bet jokio lengvumo ten nėra – tik nervų kamuolys.
Dėl laimėtojo mentaliteto – Lietuvoje labai mažai žmonių jį turi. Tas matosi ne tik mūsų buitiniame gyvenime, bet ir politikoje, kur retorika yra tokia: „na, bandysime, stengsimės, norėčiau, bet...“ – per tokius mikro elementus tu gali suvokti, kas darosi žmogaus galvoje.
Žmogus galvoje yra neužtikrintas. Kai prisimenu 2019 m. Nausėdos kampaniją, tai jo štabe buvo laimėtojo mentalitetas, visi ėjo kautis už pergalę – kito varianto negalėjo būti.
Kas darosi su Ignu Vėgėle, artėjant rinkimų dienai? Stebiuosi taip pat, nes yra gerokai aukštesnis nervingumo laipsnis, negu būtų galima iš jo tikėtis. Gal tai yra normalu – jis pirmą kartą bėga šį maratoną ir tas jam atsiliepia, komanda jo neištausojo – neleido pailsėti prieš finalinę savaitę – o tą padaryti yra būtina, kad išeitum ramiais nervais.
Jo elgesys su pašnekovais – ar tai būtų žurnalistai, ar tai būtų kiti kandidatai – yra puolimas, atsakymas puolimu. Tai yra primityvu, tai neveikia, tai tik audrina gerbėjų būrelį, bet jo negausina. Manau, kad čia yra klaida. Jis galėtų nurimti ir tuo laimėtų daugiau.
Ramus tonas jam padėtų, netgi nekeičiant retorikos, kuri yra nuosekli, nepagilėjusi nuo sausio mėnesio. Tada galvojau, kad žmogus dar turi daug laiko padaryti namų darbus ir ateiti su rimtu turiniu. Priešingai, jo retorika sulėkštėjo ir užaštrėjo, o jo laikysena pasidarė nervinga.
Visą pokalbį, kuriame A. Zabarauskas įvertino ir I. Šimonytės šansus, išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše – E. Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre +“.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ Edmundas Jakilaitis aktualiomis temomis kalbins politikus, ekspertus, visuomenės veikėjus.
.jpg)
Tokiu konservatoriu šaikos patvoriu eksperto nuomonė yra nulinė.
Gera yra tik šventoji panelė Šimonytė ir Žalimas tokias pasakas seka dar ir viena politologė visa širdimi mylinti konservatoriu šaika.
Esat juokingi matom kaip elgiasi konservatoriai ir Šimonytė kokia čekučiu gėda .Prisigrobti norėjimas Seime telefonu, kompiuteriu .
