Koronavirusas COVID-19

Ukrainoje per pastarąją parą patvirtinti 6 796 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė 322 anksčiau užsikrėtę žmonės, šeštadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas. Ankstesnę parą buvo skelbta apie 7 562 naujus COVID-19 atvejus ir 287 užsikrėtusiųjų mirtį.  Per praėjusią parą buvo hospitalizuoti 2 197 COVID-19 pacientai, 17 202 šia infekcija persirgę žmonės pasveiko, nurodė ministras.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1141 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 2 žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 12 tūkst. 838 molekuliniai (PGR) ir 6877 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 570,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,8 proc.

Konstitucinis Teismas (KT) vertins, ar dėl užkrečiamosios ligos atsisakiusį tikrintis darbuotoją galima nušalinti nuo darbo nemokant jam atlyginimo. KT pranešė priėmęs nagrinėti grupės opozicinių Seimo narių prašymą įvertinti tokių per koronaviruso pandemiją priimtų įstatymo nuostatų konstitucingumą.

Lietuva pagal naujai nustatytus COVID-19 atvejus tarp kitų pasaulio šalių tampant vienai iš lyderių kyla klausimas – ką darome neteisingai? To klausdamas prof. Julius Kalibatas atkreipia dėmesį, jog vis daugiau mokslo darbų patvirtina, kad pagrindinis koronaviruso plitimo ir perdavimo kelias yra oras, o tai yra daug pavojingiau. Kaip aiškino jis, virusas platinamas sergančiam iškvėpiant orą aerozolio pavidalu, kuriame gausu viruso dalelių.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vyriausybės sprendimas skirti 200 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių Rytų partnerystės šalims yra savalaikis – jis rodo Lietuvos solidarumą. „Manau, kad tai yra ir labai geras, ir savalaikis sprendimas pademonstruoti solidarumą su Rytų partnerystės šalimis“, – viešėdamas Kišiniove penktadienį teigė šalies vadovas. Remiantis protokoliniu Vyriausybės nutarimu, 100 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių numatyta skirta Ukrainai, 11 tūkst.

Daliai gyventojų stebintis, kodėl ir jau pasiskiepiję žmonės patenka į COVID-19 skyrius, specialistai ramina, kad tuo stebėtis visiškai nereikėtų. Jie primena, jog, visų pirma, svarbu suvokti, ką reikėtų laikyti pasiskiepijimu. Be kita ko, 100 proc. apsaugos nuo ligos ar juo labiau viruso atmainų vakcina negarantuoja.  Gydymo įstaigų atstovai neslepia, kad, pasitaiko, į COVID-19 skyrius patenka jau paskiepyti asmenys.

Nuo pirmadienio, gegužės 17 d., keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš Prancūzijos, Turkijos, Andoros, Puerto Riko ir Mongolijos bus taikomi įprasti izoliacijos reikalavimai. Tai reiškia, kad 5 paminėtos valstybės išbraukiamos iš sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės sąrašo. Šalių, iš kurių atvykus galioja sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės, sumažėjo iki 13-os. Izoliacijos tvarkos pakeitimų nėra numatyta, tai reiškia, kad lieka galioti tos pačios taisyklės.

Kauno vakcinavimo centras iki šiol miestui skiriamus vakcinų kiekius išnaudoja greičiau nei per savaitę, net ir dirbant puse pajėgumų. Dėl to penktadienį teko užverti duris nė nesulaukus pietų, o dalį ten dirbančių medikų nuspręsta deleguoti išvažiuojamiesiems vizitams – sparčiau skiepyti senyvo amžiaus ar sunkių ligų bei negalios paliestus žmones namuose.

Po šią savaitę Lietuvą sukrėtusios žinios apie nusižudžiusią jauną Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoją aiškėja dar vienos skaudžios nelaimės detalės. Pasirodo, kad prieš porą savaičių po traukiniu papuolusi jauna mergina – 25 m. Kauno klinikų rezidentė.  Merginos mirties aplinkybės dar nėra aiškios. Balandžio 30 d., pirminiais duomenimis, apie 20 val., likus maždaug 5 kilometrams iki stoties, iš Vilniaus į Kauną kursavęs traukinys parbloškė merginą.

Lietuva skirs 200 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių Rytų partnerystės šalims. Kol kas 100 tūkst. vakcinos dozių numatyta skirta Ukrainai, 11 tūkst. – Moldovai, 15 tūkst. – Sakartvelui, numato Vyriausybės penktadienį patvirtintas protokolinis nutarimas. Pagal jį, tokį vakcinų kiekį kaip humanitarinę pagalbą Rytų partnerėms numatyta skirti iki spalio 1 dienos.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 žmonių, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šešiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo 70 iki 79-erių, dviem – nuo 90 iki 99-erių metų. Vienas miręs žmogus priklausė 60–69 metų grupei. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 15 tūkst. 293 žmonės, antrą – 12 tūkst. 360, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyti 844 tūkst. 43 žmonės, abiem – 424 tūkst. 719. Bent viena vakcinos doze paskiepyta 50,7 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 64,7 proc. 75–79 metų gyventojų, 66,4 proc. 70–74 metų gyventojų ir 63,8 proc. 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų amžiaus grupėje paskiepytųjų yra 42,4 proc.

LSMU Kauno ligoninės medikai pastebi, kad COVID-19 sunkesnėmis formomis gali pasireikšti ir vaikams, nors palyginti su suaugusiais, ligoninės paslaugų jiems prireikia rečiau. Dėl koronaviruso paliekamų nemalonių pasekmių tėvai su atžalomis pas gydytojus atvyksta ir po poros mėnesių, rašoma pranešime spaudai. Pasekmės sveikatai lieka ilgai  Kaip sakė LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinės poliklinikos vedėja dr.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1125 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikta 18 tūkst. 713 molekulinių (PGR) ir 6467 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 576,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,8 procento.

Įtariant pavojingos COVID-19 mutacijos plitimą tam tikroje teritorijoje, joje bus atliekami tik PGR testai, informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak jos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) tokioje teritorijoje kurį laiką nevykdys testavimo greitaisiais antigeno testais, nes būtent PGR ir po jo atliekami sekoskaitos tyrimai leidžia aptikti koronaviruso mutacijas.

Vilniaus ir Kauno apskrityse COVID-19 pacientams gydyti skirtų lovų užimtumas po truputį mažėja, o Šiauliuose – auga. Santaros klinikų duomenimis, regione užimta 75 proc. aktyvaus gydymo ir 58 proc. reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų. Ligoninės direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė BNS ketvirtadienį sakė, kad situacija regione po trumputį gerėja ir išlieka stabili. „Lyginant su ankstesnėmis dviem savaitėmis, užimtumas tikrai yra sumažėjęs.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė atnaujinusi veiksmų planą, numatantį beveik 40 priemonių, kuriomis bus siekiama stiprinti asmens ir visuomenės psichikos sveikatą COVID-19 pandemijos metu. Šiam planui, kuris bus įgyvendinamas 2021-2022 metais, Vyriausybė papildomai skyrė 5 mln. eurų. „Antroji pandemijos banga ženkliai skyrėsi nuo pirmosios ir palietė kur kas daugiau visuomenės narių. Kaip rodo moksliniai tyrimai, žmonių psichikos sveikatai turėjo įtakos labai įvairūs veiksniai.

Nors Šiauliuose dėl pablogėjusios epidemiologinės situacijos pagal nustatytą tvarką testuoti pradinukus privaloma, Šiaulių miesto savivaldybės meras Artūras Visockas paskelbė, kad pradinukai testuojami privalomai nebus. Dėl tokio sprendimo jis sulaukė aštrios premjerės Ingridos Šimonytės kritikos. Tačiau meras atšauna – testavimui reikiamų priemonių savivaldybė net neužtenka, o premjerė gali būti specialiai klaidingai informuojama.

Ketvirtadienį į Lietuvą pristatyta 43,2 tūkst. „Moderna“, „AstraZeneca“ ir „Janssen Pharmaceutica NV“ vakcinos nuo koronaviruso dozių. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, gauta 19,2 tūkst. „AstraZeneca“, 18 tūkst. - „Moderna“ ir 6 tūkst. „Janssen Pharmaceutica NV“ vakcinos dozių.

Sveikatos apsaugos ministerija moja ranka į ekspertų siūlymų neskiepyti „AstraZeneca“, kitaip „Vaxzevria", vakcina jaunų žmonių ir nusprendė toliau vakcinuoti visus pilnamečius šalies gyventojus. Ministerijos teigimu, riboti skiepijamų žmonių amžiaus nerekomenduoja ir Europos Vaistų agentūra. Pasak onkoimunologo Mariaus Striogos, klinikiniai tyrimai rodo, kad „Vaxzevria“ vakcina yra efektyvesnė ir saugesnė  senjorams nei jaunimui.

Iš Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės į Latviją atvykstantys ir nuo COVID-19 pasiskiepiję asmenys nebeprivalės izoliuotis, ketvirtadienį paskelbė Latvijos vyriausybė. Naujas potvarkis panašus į ankstesnįjį, pagal kurį COVID-19 persirgę asmenys yra atleidžiami nuo pareigos izoliuotis.

Europos šalys pamažu grįžta į normalų, ikikovidinį gyvenimą – daugelyje jų mažėja susirgimų ir mirčių nuo COVID-19 skaičius. Tik ne Lietuvoje, kuri kartu su dar keliomis žemyno valstybėmis pastaruoju metu „augina“ sergančiųjų kiekį. Jau šios savaitės pradžioje daugelis ES šalių švelnino taikomus ribojimus ir džiaugėsi mažėjančiais koronaviruso susirgimų skaičiais.

Nesiliauja spaudimas trumpinti intervalą tarp dviejų „AstraZeneca“ vakcinos dozių, mat gavę vieną skiepą žmonės piktinasi esantys „pusiau pririšti“ net keliems mėnesiams, kol sulauks antrosios dozės. SAM daliai leidžia trumpinti šį terminą, tačiau vakcinavimo centrai įspėja, jog tą nusprendus daryti visiems galima prieiti prie dar didesnės sumaišties.

Kokios nefarmacinės priemonės prieš COVID-19 buvo efektyviausios „antrosios bangos“ metu? Atsakydamas į šį klausimas LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas pasidalino naujausiomis mokslininkų įžvalgomis. Kaip feisbuke rašė jis, mokslinėje literatūroje yra gausu publikacijų, kurios vertina nefarmacinių priemonių prieš COVID-19 efektyvumą „pirmosios bangos“ metu (2020 m. pavasarį – vasarą). Tačiau, jo teigimu, kyla klausimas, kaip tos (ar kitos) priemonės suveikė „antrosios bangos“ metu.

Lietuvoje šią savaitę nustatyti 728 Jungtinės Karalystės ir 12 Lietuvoje Anykščiuose pirmąkart aptiktos COVID-19 atmainos atvejų, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Jos duomenimis, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro laboratorijoje ištirti 438 lietuviški ėminiai, iš jų 414 atvejų priklausė britiškajai (B.1.1.7) linijai.

Nuo šiol įtarus pavojingos koronaviruso mutacijos plitimą tam tikroje teritorijoje, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) jos gyventojus tirs tik PGR metodu, t. y. kurį laiką čia nebus vykdomas testavimas greitaisiais antigeno testais, nes būtent PGR ir po jo sekantys sekoskaitos tyrimai leidžia aptikti koronaviruso mutacijas.

Paskelbta Europos šalių gyventojų apklausa rodo, kad daugiau nei ketvirtis suaugusiųjų nepageidauja skiepytis net sulaukę savo vakcinos nuo COVID-19 eilės. Lietuvoje yra daugiausiai neapsisprendusiųjų Europoje.

Šeštadienį Klaipėdoje „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso bus skiepijami visi 35-erių ir vyresni gyventojai, ketvirtadienį pranešė uostamiesčio savivaldybė. „Nenorime, kad ši vakcina kauptųsi, todėl kviečiame skiepytis dar jaunesnio amžiaus gyventojus. Tai proga vakcinuotis anksčiau, bet to, netrukus Lietuvoje bus pradėtas naudoti ir galimybių pasas, tad pasiskiepyti ir gyventi laisviau tikrai verta“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Artėjant Galimybių paso startui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikia išaiškinimus, kaip reikės elgtis norint gauti šį daugiau laisvių suteikiantį dokumentą nuo COVID-19 pasiskiepijusiems, šia liga persirgusiems arba gavusiems neigiamą tyrimo rezultatą. Duomenys turi būti E. sveikatos sistemoje Galimybių pasą galės gauti visi Lietuvos piliečiai nuo 16 metų. Šis dokumentas bus susietas su E. sveikatos sistema.

Dėl tolesnio pradinukų ugdymo Kaune bus sprendžiama penktadienį, gavus naujausius kaupinių tyrimų rezultatus, BNS sakė savivaldybės atstovė po Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijos grįžti į nuotolinį ugdymą. „Ši savaitė mums yra trečioji atliekant kaupinius.

Lietuva tęsia derybas su Danija dėl „AstraZeneca“ vakcinos, kurios ši šalis nebenaudoja, perėmimo. „Kol kas šia informacija dar negalime dalintis, bet šis klausimas yra nepamirštas ir šiuo klausimu yra kalbamasi“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė. Danija balandžio viduryje tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, nusprendusia visiškai nebenaudoti „AstraZeneca“ vakcinos.

Kol kas nėra numatoma galimybė gavus pirmąją „AstraZeneca“ skiepo dozę antrąją rinktis kito gamintojo, informavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė. Visgi ji neatmetė galimybės, kad prie klausimo dėl to, ar jaunesni asmenys turėtų būti skiepijami šia vakcina, gali būti grįžta vėliau.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atkreipia dėmesį, kad nors skelbiama, jog Lietuvoje COVID-19 atvejų skaičiaus augimas yra sustojęs ir pandemijos augimo pagreitis pirmą kartą po dviejų mėnesių pertraukos tapo neigiamas, turėtume ir toliau išlikti budrūs ir laisvėjančiomis karantino sąlygomis ir toliau laikytis nustatytų reikalavimų bei higienos taisyklių.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įvertino Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pateiktą informaciją apie užregistruotas nepageidaujamas reakcijas į „AstraZeneca“ gaminamos „Vaxzevria“ vakciną ir kartu atsižvelgdama į Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendacijas bei epidemiologinę padėtį šalyje nusprendė tęsti skiepijimą šia vakcina tokia pat tvarka, kokia buvo taikoma nuo pat pradžių.

Mokslininkai pateikė pirmuosius vakcinų nuo koronaviruso maišymo rezultatus. Oksfordo specialistai nustatė, kad žmonėms dažniau pasireiškė lengvi ir vidutinio sunkumo šalutiniai poveikiai, kuomet buvo skiepijama ir „AstraZeneca“, ir „Pfizer“ vakcinomis. Tačiau jokių sunkių pasekmių mokslininkai nenustatė. Karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai – dažniausiai pateikiami šalutiniai poveikiai, kuomet antrosios dozės metu yra pasirenkamas kito gamintojo produktas.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 89-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių metų, po vieną mirusįjį priklausė 70–79, 60–69, 50–59 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4071 žmogus.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1136 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 7 žmonės, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 583,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 262 tūkst. 335 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 16 tūkst. 667 asmenys. Pasveikusiųjų – 236 tūkst.

Žmonės prašo ankstinti antrąjį „AstraZeneca“ – „Vaxzevria" – skiepą, kad nereiktų laukti maksimalaus Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamo – trijų mėnesių laikotarpio. Poilsio išsiilgę tautiečiai nori kuo greičiau pasiskiepyti ir skristi į užsienio kurortus atostogų, keliauti darbo reikalais ar pasimatyti su artimaisiais.

Norvegija pašalins „AstraZeneca“ vakciną nuo koronaviruso iš savo imunizacijos programos dėl retų, bet rimtų šalutinio poveikio atvejų, taip pat kol kas neatšauks sprendimo laikinai sustabdyti skiepijimą „Johnson & Johnson“ preparatu, trečiadienį paskelbė vyriausybė. Tačiau JAV vaistų gamintojos „Johnson & Johnson“ vakciną Norvegijoje toliau galės rinktis to pageidaujantys asmenys.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pranešė, kad pandeminio koronaviruso atmaina, sukėlusi milžinišką užsikrėtimų bangą Indijoje, aptikta dešimtyse kitų pasaulio šalių.

Bet kokia motyvacija, kuri skatintų žmones skiepytis, yra sveikintina, apie europinio žaliojo sertifikato diegimą sako Švedijos vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnelis. „Bet kokia motyvacija, dėl kurios žmonės galėtų priimti sprendimą skiepytis, yra gera.

Vyriausybė iš savo rezervo trečiadienį skyrė 98 mln. eurų pandemijos padariniams šalinti: dalis šių lėšų skirta hibridinių klasių įrengimui iki rudens, siekiant užtikrinti efektyvų nuotolinį ugdymą. „Hibridinės klasės yra reikalingos tam, kad mokyklose galėtume kokybiškai vykdyti mišrų ugdymą, tai yra, kad ugdymas galėtų vykti ir gyvai, ir vykti nuotoliu. Turint tokią įrangą, mes tą galime daryti kokybiškai“, – posėdyje sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Šiaulių meras Artūras Visockas turėtų gerai įvertinti savo sprendimų pasekmes, miestui nusprendus kol kas pradinukų dėl COVID-19 netestuoti. „Manau, kad meras, kaip rūpestingas savivaldybės vadovas, turėtų labai gerai įvertinti pasekmes tokių sprendimų, taip pat ir epidemiologinei situacijai.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad skiepytis žmones motyvuos didesnės galimybės, kurias vakciną nuo koronaviruso gavusiems žmonėms suteiks lietuviškas galimybių pasas ar europinis žaliasis sertifikatas. „Kol kas manau, kad mūsų pagrindinis uždavinys yra sudaryti galimybę pasiskiepyti visiems to norintiems.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybė derasi dėl galimybės vakcinas nuo COVID-19 gaminti ir Lietuvoje. „Negaliu įvardinti jokių įmonių ir jokių konkrečių pavadinimų, bet taip – Vyriausybė deda pastangas tiek diskusijose su įmonėmis, tiek su Europos Komisija, konkrečiai su komisaru Thierry Bretonu (Tjeri Bretonu) dėl to, kad būtų pasinaudota Lietuvoje esančiu potencialu, kuris leistų Lietuvoje gaminti vakcinas“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.

Kol kas epidemiologinė situacija neleidžia labiau švelninti karantiną, pažymi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji akcentuoja, kad epidemiologinė situacija Lietuvoje nesikeičia kelias savaites ir lieka vienodai sudėtinga.  Vyriausybė trečiadienio posėdyje ėmėsi tik techninio karantino pakeitimo dėl savivaldybių, kur gali būti taikomas švelnesnis karantinas, sąrašo. Erdvės pokyčiams nėra „Tikrai nėra šią savaitę jokių pasiūlymų.

Vyriausybė sąrašą savivaldybių, kur gali būti taikomas švelnesnis karantinas, sutrumpino iki dešimties. Sprendimą lėmė kitose savivaldybėse blogėjanti epidemiologinė situacija. Nuspręsta, kad švelnesnis karantinas galės būti taikomas Biržų, Joniškio, Klaipėdos, Pasvalio, Rokiškio, Šilalės, Šilutės, Tauragės ir Telšių rajonų bei Pagėgių savivaldybėse. Šis sąrašas įsigalios nuo gegužės 24 dienos.

Lietuvoje plintant įvairioms COVID-19 atmainoms, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ramina, kad jos neturės įtakos po dviejų savaičių veikti pradėsiančiam galimybių pasui. Nebent, kaip teigia premjerė, epidemiologinė situacija pasidarytų tokia bloga, kad galimybių paso išvis nebūtų galima naudoti.  Vyriausybės ekspertų teigimu, Lietuvoje intensyviai plinta naujai aptikta COVID-19 atmaina.

Pasirinkusią liberalesnį pandemijos valdymo modelį Švediją vieni peikė, kiti rodė kaip pavyzdį. Nors šiandien užsikrėtimų augimą padėjo nuslopinti vakcinacija, vyriausiasis šalies epidemiologas Andersas Tegnelis įspėja, kad nesumažinus kontaktų susirgimų skaičius vasarą gali išaugti. Vis dėlto rudenį, tikimasi, pavyks grįžti prie įprastesnio gyvenimo. Kol vienose šalyse dar praėjusių metų pavasarį buvo įvesti griežti lockdown‘ai, Švedija, prof.