„Negaliu įvardinti jokių įmonių ir jokių konkrečių pavadinimų, bet taip – Vyriausybė deda pastangas tiek diskusijose su įmonėmis, tiek su Europos Komisija, konkrečiai su komisaru Thierry Bretonu (Tjeri Bretonu) dėl to, kad būtų pasinaudota Lietuvoje esančiu potencialu, kuris leistų Lietuvoje gaminti vakcinas“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.
„Ieškome visų būdų, kaip galėtume padėti partnerystėms, kurios galėtų užsimegzti tarp verslų“, – pridūrė ji.
Antradienį tokią galimybę ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė aptarė su „Northway Biotech“ valdybos pirmininku prof. Vladu Algirdu Bumeliu.
Jis savo ruožtu teigė, kad, sudarius sutartis su vakcinų gamintojais, anksčiausiai įmonė aktyviąją vakcinų medžiagą galėtų pradėti gaminti po metų.
Anot V. Bumelio, sudarius sutartis su vakcinų gamintojais, anksčiausiai įmonė aktyviąją vakcinų medžiagą galėtų pradėti gaminti po metų.
„Turime gamybos liniją aktyvios medžiagos gamybai. Neturime gamybos linijos buteliukų gamybai. Kai jų reikia daryti milijonus, pilstyti aktyvią medžiagą į buteliukus, mes to neturime“, – sakė jis.
„Mūsų broliai latviai visą gyvenimą buvo labai aktyvūs ir turėjo fabrikų, kurie pilsto į buteliukus. (...) Jeigu mes kooperuotumėmės: mes darome aktyvią medžiagą, turime tam pajėgumus, duodame mūsų Baltijos broliams, kad jie darytų buteliukus, tai tikrai būdų didžiulis indėlis į europinį reikalą kovai su covidu“, – kalbėjo profesorius.
Jo teigimu, įmonė galėtų gaminti „AstraZeneca“, „Novavax“ vakcinų aktyviąją medžiagą.
Šiuo metu Lietuvoje veikiančioje įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“ gaminami komponentai, naudojami vakcinų nuo koronaviruso gamyboje.
Pasak A. Armonaitės, Lietuva laišku kreipėsi į Europos Komisijos narį T. Bretoną, kad jis „atkreiptų dėmesį į Lietuvos verslą“. Pasak ministrės, eurokomisaras planuoja apsilankyti Lietuvoje.