Tai reiškia, kad „Vaxzevria“ vakcina ir toliau galės skiepytis visi gyventojai nuo 18 metų, ir Lietuva lieka tarp dešimties Europos Sąjungos šalių, kurios netaiko papildomų amžiaus ribojimų šiai vakcinai. Atsisakyti papildomų ribojimų jau nusprendė ir Vokietija, anksčiau skyrusi šią vakciną tik asmenims nuo 60 metų.
Riboti amžiaus skiepijant „Vaxzevria“ vakcina nerekomenduoja ir EVA, pateikusi išvadą, kad šios vakcinos nauda kovojant su COVID-19 ligos plitimu ir toliau nusveria vakcinos galimų šalutinių poveikių riziką suaugusiems visose amžiaus grupėse. Agentūros vertinimu, „Vaxzevria“ veiksmingai apsaugo nuo hospitalizavimo, gydymo intensyvios terapijos skyriuje ir mirčių dėl COVID-19 ligos. Didėjant infekcijos atvejų skaičiui didėja ir vakcinos teikiama nauda.
Lietuvoje 14 dienų sergamumas COVID-19 liga šiandien siekia 583 atvejus 100 tūkst. gyventojų, per dieną nustatoma daugiau nei tūkstantis naujų susirgimų, kasdien miršta nuo keliolikos iki kelių dešimčių šia liga sergančių žmonių. Nors situaciją dėl ligoninių lovų užimtumo pavyko stabilizuoti, nerimą kelia tai, kad į ligonines patenka vis jaunesni gyventojai, sergantys COVID-19 liga.
Itin reti šalutiniai reiškiniai
Naujausias Airijoje atliktas tyrimas rodo, kad 1 mln. „Vaxzevria“ vakcina paskiepytų gyventojų tenka 4–10 itin retų šalutinių poveikių ir viena mirtis. Lietuvoje šia vakcina paskiepyta 250 tūkst. gyventojų, atitinkamai mažesnis yra ir galimų itin retų poveikių skaičius.
Skiepijant „Vaxzevria“ vakcina SAM ir toliau rekomenduoja daryti 12 savaičių pertrauką tarp pirmos ir antros vakcinos dozės. Tyrimai parodė, kad po ilgesnės pertraukos žmogaus organizme formuojasi daugiau antikūnų ir susidaro tvirtesnis imunitetas – šitaip užtikrinama didžiausia vakcinos nauda.
Jeigu ilgesnė pertrauka daro neigiamą įtaką asmens vykdomai veiklai, vakcinacijos centras antrą „Vaxzevria“ vakcinos dozę gali skirti anksčiau, gamintojo siūlomu 4–12 savaičių intervalu. Tačiau gyventojai raginami objektyviai įvertinti poreikį trumpinti laiką tarp pirmos ir antros dozės ir rinktis jų sveikatai naudingiausią sprendimą.
Siūlė neskiepyti ir jaunesnių nei 60 m.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad Nepriklausoma patariamoji ekspertų taryba prie Vyriausybės buvo pateikusi siūlymus neskiepyti ir jaunesnių nei 60 m. amžiaus asmenų.
Kaip pasakojęs tarybos narys, onkoimunologas dr. Marius Strioga, greičiausiai sprendimas vis tik bus numatyti žemesnę amžiaus ribą – 40 m. Anot jo, kaip argumentavo SAM, jei riba būtų pakelta iki 60 m., tokiu atveju vakciną praktiškai tektų išmesti lauk.
„Nežinau, kokį galutinį sprendimą priims, bet kažin, ar bus 60 m., nes tada ta vakcina tarsi prarandama. Bet, aišku, kad jaunų skiepyti tikrai nereikėtų, ypač abiturientų, kas pas mus buvo padaryta“, – pastebėjo onkoimunologas.
Vaistų agentūra atliko analizę
Prielaidų tokiems svarstymams sudaro papildomai atlikta Europos vaistų agentūros (EVA) šio preparato naudos ir rizikos analizė. Kaip konferencijoje neseniai minėjo VVKT viršininkas Gytis Andrulionis, tokį tyrimą pavedė atlikti Europos Komisija po to, kai EVA balandžio pradžioje pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso šalutinis poveikis.
Papildoma analizė, anot VVKT vadovo, parodė, kad jaunesnių – 20–29 ir 30–39 metų – žmonių skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina gali būti persvarstytas atsižvelgiant į sergamumą šalyje, gydymą ligoninėse ir kitų vakcinų prieinamumą.
Remiantis šiuo Europos vaistų agentūros tyrimu, „AstraZeneca“ vakcinos nauda didėja su skiepijamų asmenų amžiumi ir prastėjant epidemiologinei situacijai šalyse.
Pavyzdžiui, esant tiek mažam, tiek vidutiniam, tiek aukštam sergamumui, visose amžiaus grupėse vakcina padėjo išvengti daugiau gydymo ligoninėse atvejų, nei nustatyta neįprastų kraujo krešulių atvejų.
Panaši situacija ir vertinant gydymą reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Visose amžiaus grupėse vakcina padėjo išvengti daugiau tokio gydymo esant vidutiniam ir aukštam sergamumui, o esant mažam sergamumui – gydymo reanimacijoje vyresniems nei 60 metų žmonėms.
Jaunesnių asmenų grupėje žemo sergamumo atveju dažniau registruota neįprastų krešulių atvejų, nei išvengto gydymo reanimacijos skyriuose.
Vertinant mirtis nuo COVID-19, vyresniems nei 30 metų asmenims vakcina to padėjo išvengti esant aukštam ir vidutiniam sergamumui, o vyresniems nei 60 metų ir esant žemam sergamumui. Ši Europos vaistų agentūros analizė atlikta, remiantis skaičiavimu, jog „AstraZeneca“ efektyvumas siekia 80 procentų.
