• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pasirinkusią liberalesnį pandemijos valdymo modelį Švediją vieni peikė, kiti rodė kaip pavyzdį. Nors šiandien užsikrėtimų augimą padėjo nuslopinti vakcinacija, vyriausiasis šalies epidemiologas Andersas Tegnelis įspėja, kad nesumažinus kontaktų susirgimų skaičius vasarą gali išaugti. Vis dėlto rudenį, tikimasi, pavyks grįžti prie įprastesnio gyvenimo.

Pasirinkusią liberalesnį pandemijos valdymo modelį Švediją vieni peikė, kiti rodė kaip pavyzdį. Nors šiandien užsikrėtimų augimą padėjo nuslopinti vakcinacija, vyriausiasis šalies epidemiologas Andersas Tegnelis įspėja, kad nesumažinus kontaktų susirgimų skaičius vasarą gali išaugti. Vis dėlto rudenį, tikimasi, pavyks grįžti prie įprastesnio gyvenimo.

REKLAMA

Kol vienose šalyse dar praėjusių metų pavasarį buvo įvesti griežti lockdown‘ai, Švedija, prof. Sauliaus Čaplinsko pastebėjimu, galbūt buvo viena iš nedaugelio dėl viruso taip „nepametusi galvos“. 

„Kuo toliau, tuo daugiau susidomėjimas Švedijos atsaku į pandemiją auga, sulaukiant  įvairių nuomonių – nuo kritikos iki pagyrų. Bet atsiranda vis daugiau žmonių, kurie kelia klausimą, gal vis tik Švedija buvo vos ne vienintelė Europos Sąjungos šalis, kuri nepametė galvos reaguodama į pandemiją ir galbūt daugiau vadovavosi epidemiologijos mokslu, o ne politika“, – pristatydamas švedų epidemiologą surengtos nuotolinės diskusijos Seimo sveikatos reikalų komitete metu sakė jis.

Kaip dalindamasis kovos su virusu patirtimi konstatavo Švedijos vyriausiasis epidemiologas dr. A. Tegnelis, COVID-19 pandemija į šalį išties atėjo per anksti.

REKLAMA
REKLAMA

„Įprasta, kad Švedijoje vasario-kovo mėnesiais yra žiemos atostogos ir daug švedų išvyksta į užsienį. Todėl labai daug atvejų iš pat pradžių buvo net neatpažinta – daug švedų iš atostogų grįžo jau turėdami infekciją. Iš pat pradžių stengėmės nustatyti ligos perdavimo grandines, žinomus užsikrėtimo taškus. Tačiau tą pavyko padaryti nepakankamai greitai, tad liga gana greitai išplito. Nuo tada, man atrodo, pandemijos plitimas mūsų šalyje vyko kaip ir kitose pasaulio valstybėse“, – kalbėjo jis.

REKLAMA

Lygindamas situaciją su kitomis šalimis specialistas teigė, kad nors pandemija į Švediją atėjo kiek vėliau, bet ligos plitimas ir suvaldymas vyko panašiai visose valstybėse.

Skaudžiausiai kirto slaugos ir globos namams

Epidemiologas priminė, kad Švedijoje gyvena apie 10 mln. gyventojų. Kaip ir daugelyje Europos valstybių senstant visuomenei daugiau nei 20 proc. visuomenės sudaro vyresni nei 65 m. amžiaus žmonės. 

REKLAMA
REKLAMA

„Todėl dėl COVID-19 pandemijos mūsų sergamumo ir mirtingumo rodikliai buvo labai aukšti“, – sakė A. Tegnelis.

Jis neslėpė, kad pandemija stipriai paveikė šalį – ypač per pirmąją bangą mirtingumas buvo labai didelis, sveikatos apsaugos sistema patyrė stiprų spaudimą.

„Švedija nebuvo pakankamai gerai pasiruošusi viruso plitimui, nebuvome pasiruošę susidoroti su liga globos ir slaugos namuose, todėl ten sergamumas ir mirštamumas buvo pats didžiausias. O pas mus yra pakankamai daug ilgalaikės slaugos ir senelių namuose gyvenančių asmenų. Ėmėmės priemonių valdyti viruso plitimui, tačiau, deja, to nepakako“, – dėstė epidemiologas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, situacija pagerėjo ir mirtingumo skaičiai sumažėjo, kai prasidėjo vakcinavimo procesas.

„Tai tik įrodo, kaip svarbu yra paskiepyti pačias pažeidžiamiausias visuomenės grupės. Mes užtikrinome, kad beveik 90 proc. slaugos ir globos namų gyventojų būtų paskiepyti. Ir, kalbant apie trečią bangą, nematome galimybės, kad ji mūsų šalyje prasidėtų“, – teigė A. Tegnelis.

REKLAMA

Bent vieną dozę gavo 35 proc. gyventojų

Kaip pasakojo jis, šiuo metu bent vieną kartą yra paskiepyta 2,8 mln. gyventojų, tai yra 35 proc. populiacijos. Didžiausias prioritetas skiepijant – slaugos namų gyventojai, vyresni nei 65 m. žmonės ir sveikatos priežiūros specialistai. 

„Dabar užtikriname, kad vakciną gautų ir 50 m. žmonės. Apskritai visuomenė Švedijoje pritaria vakcinacijai. O pats procesas spartėja daugėjant daugiau vakcinų“, – sakė pranešėjas.

REKLAMA

Paklaustas, kaip pavyko pasiekti daugiau nei 90 proc. vyresnių nei 70 m. vakcinaciją, epidemiologas teigė, kad ši sėkmė labai priklauso pasitikėjimu sveikatos apsaugos sistema tarp pačių pagyvenusių žmonių.

„Manau, kadangi karantino metu daugelis  jautėsi izoliuoti, tai buvo motyvacija vėl grįžti į gyvenimą, susitikti su jaunais žmonėmis. (...) Buvus izoliuotam tokį laiką tai buvo kaip šviesa tunelio gale“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Savanoriškais pagrindais grįstas užsidarymas

Nors daug kas gūžčiojo pečiais žiūrint į šalies pasirinkimą nesiimti griežtų priemonių, A. Tegnelis teigė, kad ir Švedijoje buvo vadinamasis užsidarymas, bet buvo daugiau paremtas savanoriškais pagrindais.

„Kiekvienoje valstybėje buvo vienoks ar kitos užsidarymas, pas mus jis irgi šioks toks buvo, bet mes vis tik daugiau pasikliovėme asmenine žmonių atsakomybe. Mes tą darėme todėl, nes matėme esantį labai didelį žmonių pasitikėjimą Vyriausybės veiksmais, kad žmonės laikėsi numatytų reikalavimų“, – pažymėjo jis.

REKLAMA

Epidemiologas priminė, kad tam tikros privalomos taisyklės egzistavo: buvo uždrausta lankytis slaugos ir senelių namuose, pradėtas nuotolinis mokymas vidurinėse mokyklose ir universitetuose. Taip pat buvo uždrausta rinktis, būriuotis, rengti susitikimus, kuriuose būtų daugiau nei 500 žmonių, vėliau tas skaičius kito. 

„Buvo užtikrinta, kad būtų laikomasi reikiamos distancijos kavinėse ir restoranuose. Pateikėme rekomendacijas, kaip turėtų dirbti ir privatus sektorius. (...) Mes visada kalbėjome: „Likite namuose, jei turite kokių ligos simptomų“. Nes liga tikrai yra labai užkrečiama, – pasakojo jis.

REKLAMA

Sieks grąžinti ir vyresnius mokinius

Tačiau pradinės mokyklos, priešingai nei kitose šalyse, Švedijoje sveikiems vaikams buvo atidarytos: „Manome, kad tai buvo gera strategija, nes esame įsitikinę, kad vaikai turi eiti į mokyklą, nes apskritai jų sveikata priklauso nuo socialinio gyvenimo.“

Jis patvirtino, kad daugelyje valstybių pandemija didina psichologinių sutrikimų turinčių vaikų skaičius ir tą būtina spręsti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nors vidurinėse mokyklose buvo taikomas nuotolinis mokymams, o dabar jau kalbame kad ir vyresnių klasių moksleivių turi sugrįžti į mokyklas ir didžioji dalis mokymo vyktų tiesiogiai. Reikia nepamiršti, kad tokio amžiaus vaikai retai suserga kovidu. O jei jie negalės mokytis kontaktiniu būdu, tai paveiks ne tik jų psichologinę būklę, bet apskritai ateitį“, – konstatavo epidemiologas.  

A. Tegnelis tvirtino, kad žmonėms yra svarbios ir neprivalomos rekomendacijos, jų laikomasi. Tiesa, jis sutiko, kad kovidinis nuovargis jaučiamas ir Švedijoje. 

REKLAMA

„Galbūt ne toks kaip kitose šalyse, bet matome, kad žmonės noriau grįžta į darbą biure. Tikimės, kad tai nesukels didelių padarinių. Žmonės taip griežtai nebesilaiko instrukcijų, kaip tai darė kalėdiniu laikotarpiu, žiemą, bet manome, kad žmonių budrumas dar yra nemažas, didelių susibūrimų netenka matyti“, – pastebėjo specialistas.

Vasarą susirgimų skaičius gali išaugti

Kaip nurodė epidemiologas 80 proc. visuomenės prisitaikė prie kasdienio gyvenimo, kad galėtų laikytis rekomendacijų visą 2020 m. vasarį. 

REKLAMA

„Turėjome apribojimų dėl kelionių. Švedų keliavimo įpročiai pasikeitė. Mūsų šalies piliečiai nekeliavo tiek daug, kiek kaimyninių šalių piliečiai, ir dabar patys keliaujame mažiau nei keliaudavome prieš pandemiją“, – sakė jis. 

Nors susirgimų skaičius vaikams grįžus į mokyklas rudenį išaugo, vėliau matyta, kad žmonės laikosi atstumų ir susirgimų skaičius neauga.

A. Tegnelis pasakojo, kad šalis yra parengusi ir prognozes vasarai, jos remiasi 2021 balandžio 27 d. duomenimis:

REKLAMA
REKLAMA

„Sakome, kad gali būti trys skirtingi scenarijai. (...) Todėl perspėjame žmones, kad pandemija dar nesibaigė ir jei sumažinsime kontaktus, mus pavyks suvaldyti ligą, jei ne, atvejų skaičius gali stipriai išaugti net ir vasaros metu.“

Kartu pranešėjas teigė manantis, kad rudenį tikimasi grįžti prie daugmaž įprasto gyvenimo, jei pavyks įgyvendinti vakcinavimo tikslus.

A. Tegnelis pridūrė, kad ši liga tapo išbandymu visų valstybių sveikatos sistemoms. 

„Pamatėme, kad ši liga labiausiai palietė tuos žmones, kurie ir taip turėjo sveikatos problemų ar buvo iš mažiau socialiai palankių sąlygų. Matyt, jau vėliau vertinsime, kiek tos priemonės buvo veiksmingos“, – reziumuodamas kalbėjo epidemiologas.

Paklaustas, ar toks Švedijos modelis galėjo būti pritaikytas ir kitose šalyse, A. Tegnelis pabrėžė, kad visada būtina vertinti vietos kontekstą.

„Reikėtų žiūrėti, kokia situacija kiekvienoje šalyje, nes Švedijoje, Lietuvoje, Italijoje situacija nebuvo tokia pati. Švedijoje visuomenės pasitikėjimas, atsakomybės prisėmimas yra gili šalies tradicija. (...)

Reikia vertinti įvairias rizikos sritis, veiksnius, ką šalyje galima atverti, ką uždaryti. Daugelyje šalių vyko lockdown‘ai, bet tai ekonomikai yra nemažas smūgis ir nemažai kainuoja. Ir, manau, kad kai kur tuos lockdown‘us buvo galima sumažinti“, – sakė jis.

REKLAMA

Palaiko galimybių paso idėją, bet ne šalies viduje

Švedijos vyriausiasis epidemiologas teigė, kad imuniteto ar vadinamasis galimybių pasas yra gera idėja, tačiau visoms šalims reikėtų vieningai susitarti.

„Bet kokia motyvacija, dėl kurios žmonės galėtų priimti sprendimą skiepytis, yra gera. Manau, kad vakcinacijos pasas, žaliasis pasas geras dalykas, bet yra tam tikrų etinių klausimų, kurie turėtų būti išdiskutuoti prieš priimant tokias priemones. Keliavimui Europoje tai būtų tinkamas sprendimas, tačiau visoms valstybėms reikėtų susitarti, kaip tai veiktų, nes kiekvienoje šalyje taisyklės vis keičiasi ir žmonėms darosi sunku suprasti, kaip jie gali keliauti. Švedijoje dėl to vyksta diskusijos ir, manau, reikėtų sukelti dėmesį į etinius aspektus“, – sakė jis.

Paklaustas, kaip vertinantis tokio paso panaudojimą šalies viduje, epidemiologas buvo skeptiškesnės nuomonės.

„Švedijoje vyko diskusija šiuo klausimu, tačiau sprendimo kol kas nepriimta, nes kai kurios grupės gali būti nustumtos į šalį, nes kartais žmonės negali skiepytis dėl tam tikrų sveikatos priežasčių ar tiesiog dar nespėjo pasiskiepyti. (...) Manau, kad pasiekus tinkamą imunizacijos lygį šalyje atidaryti kultūrinius renginius galima ir be vadinamojo žaliojo paso“, – sakė A. Tegnelis.

REKLAMA

Masinio profilaktinio testavimo netaiko

Paklaustas apie profilaktinį testavimą nuo COVID-19 pirmiausia greitaisiais antigeno testais, ypač ugdymo įstaigose, dėl ko Lietuvoje itin laužomos ietys, epidemiologas teigė, kad Švedija tokios strategijos plačiai netaiko.

„Švedijoje tai daug aptarinėjome ir to labai plačiai netaikome, nebent būtų labai didžiuliai protrūkiai darbo vietose. Tokiu atveju testas gali padėti pamatyti žmones, kurie yra pažeidžiamiausi ir daugiausiai rizikuoja. 

O kitur mes to nelabai darėme, nes tie testai dažnai duoda ir netikslius rezultatus ir tai gali sukurti tam tikrų problemų. Mes pradėjome tam tikrus mokyklinio amžiaus vaikų tyrimus ir nesame įsitikinę, kad tai apskritai yra gera idėja. Stokholmo srityje kai kuriuose mokyklose tai buvo daroma, dabar stebime, ar tai padėjo sukontroliuoti situaciją, bet tai nėra lengva“, – aiškino jis.

Visų vaikų skiepijimo nepalaikytų 

Nors diskutuojama apie poreikį nuo COVID-19 skiepyti ir vaikus, atliekami klinikiniai tyrimai, A. Tegnelis sakė nematantis reikalo skiepyti visus.

„Man atrodo, kad dar daug ko turime išmokti ir sužinoti apie patį virusą. Nemanau, kad turėtume kalbėti apie visus vaikus, galbūt apie 12–15 m. amžiaus grupę. Galime pasižiūrėti į Izraelio skaičius – čia buvo paskiepyta 67 proc. gyventojų, bet vaikų jie neskiepijo, o ligos plitimas sumažėjo. Taigi tai rodo, kad plitimą galima sustabdyti neskiepijant vaikų, nes jie ir užsikrečia mažiau“, – pastebėjo jis.

REKLAMA

Tačiau jis teigė, kad patvirtinus vakcinų saugumą naudoti nuo 12 m., Švedijoje apie vaikų skiepijimą būtų galima galvoti šių metų rudenį, bet dėl to dar reikėtų nuspręsti,

Paklaustas, kaip tuo metu šalis vertina prieštaringų atsiliepimų turinčią „AstraZeneca“ vakciną, A. Tegnelis pažymėjo, kad po ilgų diskusijų nuspręstas vakcinos didesnis privalumas nei galimi ligos padariniai vyresniems nei 60 m. amžiaus žmonėms.

„Galbūt jaunesniems žmonėms to nėra, bet net ir po vienos vakcinos žmonės yra pakankamai neblogai apsaugoti. Aišku, buvo tų atvejų pasaulyje, bet daugiausiai jie susiję su jaunais žmonėmis. Todėl mes priėmėme sprendimą atidėti vakcinaciją 1–2 savaitėms, bet, manau, tai neturės didelių pasekmių bendrai situacijai“, – paaiškino jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų