SAM ketvirtadienį pranešė, kad „AstraZeneca“ gaminama „Vaxzevria“ vakcina ir toliau galės skiepytis visi gyventojai nuo 18 metų, nepaisant to, kad ekspertai siūlė jaunesnių asmenų neskiepyti.
Paklausta, ar nenorintiems tęsti vakcinaciją „AstraZeneca“ gamintojo skiepais būtų galimos kokios alternatyvos, kanclerė gerų žinių neturėjo.
„Tiek vakcinų gamintojai savo informaciniuose lapeliuose nenumato tokios galimybės, kad antra vakcinos dozė galėtų būti kito gamintojo. Taip pat mūsų šalyje nėra priimtas sprendimas, kad gyventojai galėtų rinktis kito gamintojo vakciną. Tad tokios galimybės kol kas nėra“, – sakė ji.
Prie klausimo gali grįžti
Europos vaistų agentūroje nurodoma, kad esant mažai viruso ekspozicijai ir sergamumui, vakcinos naudos ir žalos santykis jauniems žmonėms tampa nebepalankus. Kaip nurodo SAM atstovė, neatmetama galimybė, kad pasikeitus epidemiologinei situacijai prie šio klausimo būtų grįžta.
„Priminsiu, kad šiuo metu turime vidutinę viruso ekspoziciją, kuri ir viršija vidutinės ekspozicijos apatinę ribą ir krypsta link aukštesnės pozicijos. Tyrimų duomenys, kurie minėti, rodo, kad esant dideliam viruso paplitimui nauda viršija riziką tiek kalbant apie hospitalizaciją, tiek gydymą intensyviosios terapijos skyriuje, tiek kalbant apie mirties prevenciją. Taip, šalyje gerėjant situacijai šis sprendimas gali būti persvarstytas. Vertinsime situaciją, nepageidaujamas reakcijas (...) ir sprendimą persvarstysime“, – kalbėjo J. Grebenkovienė.
Portalas tv3.lt primena, kad Nepriklausoma patariamoji ekspertų taryba prie Vyriausybės buvo pateikusi siūlymus neskiepyti ir jaunesnių nei 60 m. amžiaus asmenų. Kaip pasakojo tarybos narys, onkoimunologas dr. Marius Strioga, greičiausiai sprendimas vis tik bus numatyti žemesnę amžiaus ribą – 40 m. Anot jo, kaip argumentavo SAM, jei riba būtų pakelta iki 60 m., tokiu atveju vakciną praktiškai tektų išmesti lauk.
Paklausta, ar tai ir buvo pagrindinis argumentas kol kas vakcinavimo strategijos nekeisti, kanclerė sakė, kad pagrindinė to priežastis buvo epidemiologinė situacija šalyje.
„Ir tai, kad jaunėja gyventojų amžius, kuris užsikrečia koronavirusine infekcija, taip pat matome jaunėjantį amžių ligoninėse. Taigi atsižvelgdami į šią tendenciją priėmėme šį sprendimą“, – sakė J. Grebenkovienė.
Per birželį – milijonas vakcinų dozių
Ji pridūrė, kad gyventojai ir toliau bus informuojami apie galimas šios vakcinos šalutines reakcijas ir kiekvienas galės individualiai apsispręsti ir įsivertinti, kokio gamintojo vakcinos jie norėtų.
Kanclerė informavo, kad per gegužės mėnesį Lietuva iš viso gaus 700 tūkst. vakcinos dozių, o per birželį – dar milijoną.
„Kalbant apie bendrai vakcinų krepšelį, tai gegužės mėnesį mes bendrai turėtume gauti virš 700 tūkst., birželį – dar milijoną vakcinų dozių“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė J. Grebenkovienė.
Pasak jos, šis gegužės dozių skaičius apima ir gautą iki šiol. Kanclerės teigimu, ministerija kol kas neturi birželio mėnesio „AstraZeneca“ vakcinos tiekimo grafikų.
Vaistų agentūra atliko analizę
Prielaidas svarstyti neskiepyti jaunesnių žmonių sudarė papildomai atlikta Europos vaistų agentūros (EVA) šio preparato naudos ir rizikos analizė. Kaip konferencijoje neseniai minėjo VVKT viršininkas Gytis Andrulionis, tokį tyrimą pavedė atlikti Europos Komisija po to, kai EVA balandžio pradžioje pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso šalutinis poveikis.
Papildoma analizė, anot VVKT vadovo, parodė, kad jaunesnių – 20–29 ir 30–39 metų – žmonių skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina gali būti persvarstytas atsižvelgiant į sergamumą šalyje, gydymą ligoninėse ir kitų vakcinų prieinamumą.
Remiantis šiuo Europos vaistų agentūros tyrimu, „AstraZeneca“ vakcinos nauda didėja su skiepijamų asmenų amžiumi ir prastėjant epidemiologinei situacijai šalyse.
Pavyzdžiui, esant tiek mažam, tiek vidutiniam, tiek aukštam sergamumui, visose amžiaus grupėse vakcina padėjo išvengti daugiau gydymo ligoninėse atvejų, nei nustatyta neįprastų kraujo krešulių atvejų.
Panaši situacija ir vertinant gydymą reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Visose amžiaus grupėse vakcina padėjo išvengti daugiau tokio gydymo esant vidutiniam ir aukštam sergamumui, o esant mažam sergamumui – gydymo reanimacijoje vyresniems nei 60 metų žmonėms.
Jaunesnių asmenų grupėje žemo sergamumo atveju dažniau registruota neįprastų krešulių atvejų, nei išvengto gydymo reanimacijos skyriuose.
Vertinant mirtis nuo COVID-19, vyresniems nei 30 metų asmenims vakcina to padėjo išvengti esant aukštam ir vidutiniam sergamumui, o vyresniems nei 60 metų ir esant žemam sergamumui. Ši Europos vaistų agentūros analizė atlikta, remiantis skaičiavimu, jog „AstraZeneca“ efektyvumas siekia 80 procentų.
