Koronavirusas COVID-19

Lietuva dovanoja „AstraZeneca“ vakcinų nuo COVID-19 Ukrainai, Moldovai, Armėnijai. Dar gegužę nusprendusi dovanoti vakcinas Rytų partnerystės valstybėms, Vyriausybė trečiadienį patvirtino, jog Ukrainai dovanojama 131 tūkst. dozių kompanijos „AstraZeneca“ pagamintų vakcinų – 31 tūkst. daugiau, nei svarstyta anksčiau. Moldovai bus dovanojamas vakcinų kiekis padidintas daugiau nei dvigubai – iki 26,5 tūkst. dozių, Armėnijai siriama 27,5 tūkst. dozių vakcinos.

Sveikatos ekspertai įsitikinę, kad nepaisant epidemiologinės situacijos, planinės gydymo paslaugos ir vizitai pas šeimos gydytojus neturėtų būti ribojimai. Tai, anot ekspertų, pasiekti padėtų ir privalomas medikų skiepijimas. Koronaviruso pandemijos valdymas ir vakcinavimo procesas trečiadienį aptartas prie prezidentūros suburtoje sveikatos ekspertų taryboje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius prof.

Šiandien iš Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlių Taivanui išsiųsta 20 tūkst. „Vaxzevria“ (gam. „AstraZeneca“) dozių. Tai Lietuvos dovana po to, kai Taivanas prieš porą mėnesių kreipėsi pagalbos padėti kovoje su klastinga koronaviruso infekcija.

Prezidento vyriausioji patarėja teigė, kad pagrindinis prioritetas šiuo metu – spartinti vakcinacijos procesą, kadangi vakcinų Lietuva turi pakankamai. Pasak jos, dabar pagrindinis diskusijų objektas turėtų būti ne karantinas, o priemonės, kurios turėtų padėti jo išvengti. Prezidentūra taip pat teigia, kad kontaktinis mokymo procesas rudenį yra vienas iš svarbiausių tikslų, o jį įgyvendinti padės tik spartesnis švietimo darbuotojų vakcinavimas.

Dabar kylančia naujų susirgimų bangą ekspertai įvardija kaip jaunų žmonių bangą, mat didžioji dalis užsikrėtimų yra 20–49 m. amžiaus grupėje. Tiesa, manoma, kad griežto visuotinio karantino rudenį gali pavykti išvengti. Po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su Sveikatos ekspertų taryba kalbėjo LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas pateikė naujausią pandemijos rodiklių apžvalgą.

Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į visus Lietuvos žmones ir dar kartą paragino pasiskiepyti. Jo teigimu, faktai apie vakcinų naudą kalba patys už save, o vakcinacija yra vienintelis būdas išspręsti koronaviruso problemą Lietuvoje. „Noriu dar kartą paskatinti pasiskiepyti. Ne dėl to, kad kažkas verčia tą daryti ar kažkas skatina tą daryti. Pasiskiepykite dėl savęs, dėl savo artimųjų ir dėl visos visuomenės saugumo“, – į Lietuvos žmones trečiadienį kreipėsi G. Nausėda.

Bent vertinant pagal naujų COVID-19 atvejų skaičių situacija šalyje toliau prastėja. Šiuo metu fiksuojama net 12 „raudonųjų“ savivaldybių, iš kurių trys yra didieji miestai. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, pagal didžiausią naujų atvejų skaičių, tenkantį 100 gyv., toliau pirmauja Palanga.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 337 nauji koronaviruso atvejai, naujų mirčių dėl šios ligos nefiksuota, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Naujų mirčių nefiksuota šeštą dieną iš eilės. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 80,4, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 2,4 procento. Šalyje atlikti 5932 molekuliniai (PGR) ir 6761 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.

Jonas, Ona, Antanas, Janina, Juozas, Vytautas, Elena. Tai dažniausiai pasitaikę žmonių, kurių gyvybė užgeso per pandemiją dėl COVID-19, vardai. Lietuvos statistikos departamentas apskaičiavo, kokie vardai nuo 2020 m. sausio 1 iki 2021 m. liepos 13 dienos dažniausiai minimi medicininiuose mirties liudijimuose, kur pagrindine priežastimi nurodyta COVID-19 liga.

Artimiausiu metu mainytis vakcinomis nuo koronaviruso su kitomis šalimis neplanuojama, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas. „Kol kas nėra (naujų planų mainytis vakcinomis – BNS), žiūrėsime, kaip seksis mums išnaudoti tas vakcinas, dėl kurių susitarėme“, – LRT radijui trečiadienį sakė SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus.

Ūgtelėjus kasdien nustatomų COVID-19 atvejų skaičiui specialistų akys krypsta į sergančiųjų būklę ir ligoninių užimtumą. Nors pacientų srautai čia nepalyginamai mažesni nei žiemą, kai kurios ligoninės jau stebi ketvirtosios koronaviruso bangos užuomazgas. Pažymima, kad dauguma į gydymo įstaigas pakliūnančių pacientų – neskiepyti, turintys gretutinių susirgimų.

Nuo šiol COVID-19 persirgę ir pasiskiepiję pacientai, atvykstantys į gydymo įstaigas dėl skubiosios pagalbos, gimdymui, planiniam gydymui stacionare, taip pat dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugoms, guldomi į slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę ar apgyvendinami socialinės globos įstaigoje, taip pat kai yra perkeliami iš vienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos į kitą, neprivalės atlikti COVID-19 tyrimo PGR metodu, nebent konkrečios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas n...

Praėjusią savaitę, kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, registruota daugiau aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių nei savaitę prieš tai. Protrūkių prieaugis fiksuotas pirmą kartą po aštuonių savaičių nuoseklaus jų mažėjimo.  Epidemiologų vertinimu, daugiausia aktyvių protrūkių šiuo metu registruota gamybos, prekybos bei logistikos ir transporto sektoriuose.

Europos Sąjunga įgyvendino savo minimalų vakcinacijos nuo COVID-19 programos tikslą – iki liepos pabaigos paskiepyti 70 proc. suaugusių Bendrijos gyventojų bent viena vakcinos doze, antradienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „ES ištesėjo žodį ir įgyvendino savo įsipareigojimą. Mūsų tikslas buvo liepą apsaugoti 70 proc. suaugusių gyventojų bent viena vakcinos doze. Šiandien pasiekėme šį tikslą. O 57 proc. suaugusiųjų jau yra visiškai paskiepyti“, – nurodė EK vadovė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė neabejoja, kad dėl Klaipėdoje vykusios Jūros šventės artimiausiomis savaitėmis bus stebimas naujų atvejų šuolis. „Dėl Jūros šventės tikrai ateinančiomis savaitėmis matysime padidėjusius atvejų skaičius“, – BNS antradienį sakė NVSC atstovė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad galimybių pasas gali būti itin aktualus rudenį, kai gali atsirasti papildomi ribojimai nepasiskiepijusiems gyventojams. Ministrės teigimu, vakcinuotis nesutikusiems asmenims gali būti apribotas patekimas į maitinimo įstaigas, parduotuves, galimybė pasinaudoti kai kuriomis aptarnavimo paslaugomis. A. Armonaitė taip pat pasisako už tai, kad būtų žmonės būtų vakcinuojami kuo daugiau vietų, pavyzdžiui, baruose ar paplūdimiuose.

Epidemiologinė situacija šalyje toliau krypsta į blogąją pusę. Štai ilgą laiką nefiksavus nė vieno atvejo į „raudonųjų“ savivaldybių sąrašą šovė Neringa. Šioje zonoje yra ir dar 8 savivaldybės – Šiauliai, Klaipėda, Kaunas, Kalvarijos, Šilutė, Palanga, Kretinga, Skuodas. Nors naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyv., antradienio Statistikos departamento duomenimis, Neringoje tesiekia 55 ir pagal tai į raudonąją zoną nepatektų, teigiamų tyrimų dalis per 7 d. čia yra 4 proc.

Kylant naujai pandemijos bangai ir svarstant naujus ribojimus galimybių pasas gali būti naudojamas vis plačiau, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė. Pasak Aušrinės Armonaitės, sprendimus priims Vyriausybė, tačiau daug kas priklauso ir nuo skiepijimo masto.  „Galimybių pasas iš esmės yra „išjungtas“ iš absoliučios daugumos veiklų, jis yra paliktas tik renginiams.

„Galvojau, jog peršalau dėl netinkamai pasirinkto kondicionieriaus automobilyje režimo ar skersvėjo namuose, kai gelbėjausi nuo vasaros kaitros, todėl tirtis dėl koronavirusinės infekcijos neskubėjau“ – pastaruoju metu itin dažnai tokius užsikrėtusiųjų COVID-19 liga paaiškinimus apie simptomų atsiradimo pradžią girdi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologai.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 211 koronaviruso atvejų, naujų mirčių dėl šios ligos nefiksuota, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Naujų mirčių nefiksuota penktą dieną iš eilės. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 70,9, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą išliko nepakitusi ir siekia 2,2 procento. Šalyje atlikti 5953 molekuliniai (PGR) ir 7473 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Jaučiamas vakcinos nuo koronaviruso poveikis rodo besigaminančius antikūnus – kuo jis buvo stipresnis, tuo susidarė geresnis imunitetas, rodo Kauno klinikose atliktas tyrimas. Jo rezultatus antradienį skelbia naujienų portalas 15min.lt. Iš viso buvo ištirti 2239 Kauno klinikų darbuotojai, paskiepyti dviem vakcinos „Pfizer“ dozėmis. Preliminariais duomenimis, nepageidaujamas reakcijas per pirmąsias 15 minučių po vakcinacijos patyrė apie 7 proc. tiriamųjų.

Pripažinkime, kad didžiausias problemas dabar kelia nepasiskiepiję, TV3 Žinių „Dienos komentare“ sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Vyriausybė jau artimiausiu metu ruošia pokyčius, o ministras kreipiasi į nesiskiepijančius lietuvius ir ragina juos susimąstyti – esą sudėtingų Covid-19 atvejų gydymas valstybei atsieina ir apie 50 tūkst. eurų.  Ministrą TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Kalbėdamas apie tolesnes pandemijos valdymo priemones sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neslėpė, kad rudens sesijai ruošiami ir teisės aktų pakeitimai dėl tam tikrų grupių privalomo skiepijimo. Be kita ko, ir už profilaktinius testavimus gali tekti mokėti patiems arba darbdaviui. Pranešęs apie pasikeitimus dėl Galimybių paso jau artimiausiomis dienomis ministras teigė, kad rudens sesijai Seime yra rengiami teisės aktų pakeitimai ir dėl privalomo skiepijimo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įvardijo, koks rodiklis lemtų daugiau ribojimų dėl COVID-19. Dalis pakeitimų laukia jau artimiausiomis dienomis – testai Galimybių pasui taps mokami. Anot ministro, 300 užimtų COVID-19 lovų jau būtų įspėjamasis signalas imtis griežtesnių priemonių. Tiesa, jos daugiau būtų nutaikytos į nepasiskiepijusius ir nepersirgusius žmones. „Mes nebegalime sugrįžti į situaciją, kada dėl ribojimų dalis žmonių netenka įprastų sveikatos, gydymo paslaugų.

Prognozuojama, kad jau netrukus Lietuva gali prisiminti, ką reiškia tūkstančiais per dieną skaičiuojami COVID-19 atvejai, o Delta variantas taps dominuojantis. Vis dėlto specialistai pažymi, kad augantys užsikrėtimo atvejai savaime neturėtų gąsdinti, jei ligoninių užimtumas nedidėja. Tiesa, jau prabylama ir apie galimą pokovidinio sindromo kamuojamų pacientų apgultį pas gydytojus.

Kuo pasižymi plintanti Delta koronaviruso atmaina ir kaip ji veikia paskiepytųjų ir nepaskiepytųjų grupes? Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos narys dr. Marius Strioga socialiniame tinkle apžvelgė naujausius kelių tyrimų duomenis.

Epidemiologinė situacija šalyje toliau rodo ketvirtosios koronaviruso bangos ženklus. Pagal naujų atvejų skaičius ir teigiamų tyrimų procentų dalį „raudonų“ ir „rausvų“ savivaldybių sąrašas toliau pildosi – jų šalyje jau 9. Trys didieji miestai taip pat patenka į šias zonas. Per savaitgalį prie jau „raudonavusių“ Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybių prisijungė ir Kaunas, šiuo metu priklausantis C1 epidemiologinei zonai. Čia naujų atvejų 100 tūkst.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 96 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos nemirė nė vienas žmogus, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 65,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 281 tūkst. 63 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 1721 asmenys. Pasveikusiųjų – 268 tūkst.

Vyriausybė pirmadienį tarsis dėl tolesnių COVID-19 valdymo priemonių, tarp siūlymų – sieti galimus ribojimus su COVID-19 pacientų skaičiumi ligoninėse, sako  premjerės patarėja sveikatos apsaugos klausimais Živilė Gudlevičienė.

Nuo pirmadienio išplėtus privalomą periodinį testavimą dėl COVID-19, kai kuriuose miestuose procedūros reikia laukti ir keturias ar penkias dienas, sako Karštosios linijos 1808 koordinatorė Greta Beinaravičiūtė. „Yra didžiulė problema mobiliuosiuose punktuose, kadangi yra reikalingo testo, vadinamojo greitojo antigeno, stinga beveik visuose miestuose. Tuo pačiu noriu priminti, kad testuotis reikia kas 7 arba kas dienų.

Nuo pirmadienio atlikti koronaviruso tyrimą ir izoliuotis turės šia liga per paskutinį pusmetį nesirgę ir nuo jos nepaskiepyti asmenys, atvykstantys iš Airijos, Belgijos ir Graikijos salų, išskyrus Tasą. Būtent šios šalys ir teritorijos atsidūrė raudonojoje zonoje, atnaujinus paveiktų šalių sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Siekiant suvaldyti delta (indiškosios) atmainos plitimą, nuo pirmadienio periodiškas testavimas privalomas tampa nepersirgusiems ir nepaskiepytiems krovinių ir keleivių vežėjams, laisvalaikio, pramogų, kultūros sričių, maitinimo įstaigų darbuotojams. Taip pat testavimas privalomas tampa kariams, viešojo administravimo subjektų darbuotojams, bei žmonėms, kurie dirbs su pastaruoju metu į Lietuvą atvykstančiais nelegaliais migrantais.

Daugybėje šalių tęsiantis gyventojų skiepijimui, yra atlaisvinami karantino ribojimai: kai kur jau galima būriuotis minioje, nebereikia dėvėti kaukių.

Jūros šventėje jau kelerius metus ryškėja kultūringesnio šventimo tradicija, teigia policija. Vis dėlto pareigūnams tenka nuolat priminti žmonėms, kad dėvėtų kaukes, laikytųsi kitų pandemijos diktuojamų saugumo priemonių, rašo portalas lrt.lt. Visos šventės metu retas renginių lankytojas dėvėjo nosį ir burną dengiančias veido kaukes, laikėsi saugaus atstumo. „Mugės prekeiviai turėtų dėvėti kaukes, o prekiaujantys maistu – ir pirštines.

Praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 3789 žmonės: 3041 iš jų gavo pirmą, o 748 – antrą skiepo dozę, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 351 tūkst. 303 žmonės, visiškai – 1 mln. 208 tūkst. 339. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 55,2 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,9 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72,6 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 71,5 proc. – 65–69 metų gyventojų.

Daugiau nei 100 tūkst. žmonių Australijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Graikijoje šeštadienį surengė protestų prieš su COVID-19 susijusius apribojimus ir valdžios sankcijas neskiepytiems žmonėms, kuriomis siekiama daugiau žmonių paskatinti skiepytis. Per protestus būta ir susirėmimų su policija. Per nesankcionuotas eitynes Sidnėjuje buvo suimti dešimtys žmonių.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 189 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos nemirė nė vienas žmogus, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 63,3. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 280 tūkst. 966 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 1646 asmenys. Pasveikusiųjų – 268 tūkst.

Beveik visi Užsieniečių registracijos centre gyvenantys neteisėti migrantai atsisakė skiepytis nuo koronaviruso, informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). „Centre Pabradėje yra du migrantai, kurie paskiepyti dviem dozėmis, vienas gavo vieną dozę. Visi kiti skiepytis nepanoro“, – BNS sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis. Jis teigė, kad pasieniečiai įkalbinėja migrantus pasiskiepyti. Užsieniečių registracijos centre šiuo metu apgyvendinta apie 480 migrantų, 60 iš jų yra izoliacijoje.

Vilniuje apie tūkstantis žmonių žygiavo Gedimino prospektu, reikalavo laisvės apsisprendžiant dėl vakcinavimo, taip pat skandavo, kad atsistatydintų valdžia. Per šį renginį neapsieita be incidentų: eitynių organizatoriai apsistumdė su operatoriumi, o vienam mitinguotojui fotografuojant renginį nuo Kudirkos paminklo lūžo koja. Prieš vidurdienį Katedros aikštėje susirinko keli šimtai žmonių su plakatais.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 231 naujas koronaviruso atvejis, nuo šios ligos naujų mirčių nefiksuota, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 57,3, teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 2 procentų. Lietuva yra antrojoje geltonojoje (B2) rizikos zonoje.  Lietuviška spalvų sistema paremta naujų atvejų skaičiui 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir teigiamų testų dalimi per septynias dienas.

Europos vaistų agentūra (EVA) penktadienį rekomendavo vartoti bendrovės „Moderna“ sukurtą vakciną nuo pandeminio koronaviruso skiepijant 12–17 metų vaikus. Tai jau antrasis preparatas, kuriuo Europoje buvo leista skiepyti paauglius, kovojant su COVID-19 pandemija. Amsterdame įsikūrusi agentūra gegužę leido Europos jaunuolius skiepyti bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurta vakcina.

Nuo pirmadienio atlikti koronaviruso tyrimą ir izoliuotis turės šia liga per paskutinį pusmetį nesirgę ir nuo jos nepaskiepyti asmenys, atvykstantys iš Airijos, Belgijos ir Graikijos salų, išskyrus Tasą. Būtent šios šalys ir teritorijos atsidūrė raudonojoje zonoje, atnaujinus paveiktų šalių sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuvos statistikos departamento preliminariais duomenimis šiuo metu Lietuvoje tarp SARS-CoV-2 virusu užsikrečiančių, dėl COVID-19 hospitalizuojamų bei nuo COVID-19 mirštančių dominuoja nevakcinuoti asmenys, rašoma pranešime spaudai. Nepasiskiepiję ir nepilnai vakcinuoti asmenys nuo 2021 m. birželio mėn. sudarė 94 proc. iš naujų užsikrėtimo atvejų, 96 proc. iš COVID-19 hospitalizacijų ir 96 proc. mirčių nuo COVID-19 atvejų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad dalyvaudami renginiuose išliktume atsargūs. NVSC specialistai atsako į dešimt klausimų ir primena, kokie reikalavimai šiuo metu saugantis COVID-19 infekcijos keliami kultūros ir pramoginiams renginiams bei į ką turime atkreipti dėmesį, kad juose jaustumėmės saugūs ir apsaugotume kitus, rašoma pranešime spaudai.

Šią savaitę į Lietuvą pristatytos trys vakcinų siuntos, jose – 161 tūkst. 700 dozių, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Pirmadienį „BioNTech“ ir „Pfizer“ pristatė 105 tūkst. 300 „Comirnaty“ vakcinos dozių, ketvirtadienį „Astra Zeneca“ atgabeno 40 tūkst. 800 „Vaxzevria“ vakcinos dozių, o penktadienį „Moderna“ pristatė 15 tūkst. 600 „Spikevax“ vakcinos dozių.

Beveik 90 proc. nuo COVID-19 ligoninėse gydomų žmonių nebuvo skiepyti, rodo BNS turimi valdžios institucijų preliminarūs duomenys. Skaičiuojant nuo birželio pradžios gydomus žmones, kiek mažiau nei 10 proc. buvo skiepti tik viena iš dviejų vakcinos dozių. Panašūs rodikliai ir vertinant naujus užsikrėtimus. Per tą patį laikotarpį apie 80 proc. naujų užsikrėtimo koronaviruso atvejų sudarė neskiepyti žmonės.

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius tvirtina, kad jei koronaviruso atvejų augimas išliks toks, koks buvo šias kelias savaites, rudenį pasitiksime su 3 tūkst. atvejų per dieną. Jo tvirtinimu, neskiepytųjų karantinas yra vienas iš geriausių sprendimų šiuo metu stabdant pandemiją, tačiau ekspertas neatmeta galimybės, kad užsipildžius ligoninėms, vėl tektų skelbti visuotinį karantiną.

Pusę ir daugiau pilnamečių šalies gyventojų paskiepijo 48 iš 60 šalies savivaldybių, rodo Statistikos departamento duomenys. Sąrašo lyderė – Neringa, kur mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti visi vyresni nei 18 metų gyventojai. Vertinant paskiepytųjų dalį nuo visų gyventojų, tokie žmones sudaro 87,5 procento. Vangiausiai skiepijama Šalčininkų rajone. Tai vienintelė šalies savivaldybė, kurioje paskiepytų suaugusių gyventojų dalis kol kas nesudaro nė trečdalio.

Siekiant suvaldyti COVID-19 ligos Delta atmainos plitimą Lietuvoje, nuo liepos 26 d. įsigalioja papildytas darbų ir veiklos sričių sąrašas, kurių atstovai turės būtinai profilaktiškai periodiškai tikrintis dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Reguliariai tikrintis sveikatą privalės COVID-19 nepersirgę ir nepasiskiepiję tam tikrų sektorių ar veiklos sričių darbuotojai.