Anot ministro, 300 užimtų COVID-19 lovų jau būtų įspėjamasis signalas imtis griežtesnių priemonių. Tiesa, jos daugiau būtų nutaikytos į nepasiskiepijusius ir nepersirgusius žmones.
„Mes nebegalime sugrįžti į situaciją, kada dėl ribojimų dalis žmonių netenka įprastų sveikatos, gydymo paslaugų. Vadinasi, indikacija, kuri mums rodo, nuo kurio momento prasideda per didelės sveikatos sistemos apkrova, t. y. maždaug 300 COVID-19 lovų užimtumas.
Šiandien jis yra apie 80. Be abejo, gruodžio-sausio mėnesiais turėjome ir daugiau, bet tas 300 lovų užimtumas yra tas indikatorius, kuris rodo kad mums yra sunku gydyti COVID-19 lovų pacientams nemažinant kitų paslaugų teikimo“, – pranešė sveikatos apsaugos ministras.
Ribojimai – nepasiskiepijusiems
Kaip nurodė jis, ministerijos toliau tarpusavyje dirbs dėl įvairių veiklų, kurios galėtų būti ribojamos.
„Ir čia pagrindinis įrankis galėtų būti Galimybių pasas. Tada būtų susitarimai, kokios veiklos ir kokiu mastu įmanomos esant tokiais situacijai ir ką galėtų, ko negalėtų leisti galimybių pasas“, – kalbėjo A. Dulkys.
Kokios konkrečiai veiklos tai būtų, ministras kol kas negalėjo įvardyti, bet priminė, kad esant didžiausio susirgimo pikui realiai atviros buvo tik būtinųjų prekių parduotuvės.
„Delta plinta labai sparčiai ji jau dominuoja Lietuvoje, skaičiai, tendencijos rodo, kad jeigu mes nesiskiepysime arba skiepysimės tokiais pačiais tempais, nors pastarąsias dienas ir paaugo, tai tas 300 lovų aprovimas 3–4 savaičių bėgyje ir bus“, – kalbėjo jis.
Paprašytas patikslinti, ar tai reiškia, kad bus grįžtama prie karantino ribojimų, A. Dulkys teigė, kad ne teisinis statusas čia svarbu, o priemonių poreikis.
„Jei to reikės, tai bus padaryta“, – sakė jis.
Testai Galimybių pasui taps mokami
Ministras nurodė, kad jau artimiausiu metu Galimybių paso turinyje bus įvedama, kad galios tik didesnio patikimumo PGR testai.
„Dabar tai tik dienų klausimas, tad šią žinutę kviečiu rimtai priimti. Galimybių pasui testų valstybė nebekompensuos. (...) Galimybių pasui nemokamo testo galimybė bus pašalinta artimiausiomis dienomis, bet dar tikslios datos neįvardinsiu“, – pranešė A. Dulkys.
Tačiau jis pridūrė nemaišyti to su būtinuoju sveikatos tikrinimu, kurį yra numačiusi Vyriausybė.
„Kaip tik nuo pirmadienio yra didžiulė apkrova visam testavimui“, – kalbėjo ministras.
Visgi ir šioje srityje neatmetami pakeitimai ateityje.
„Diskutuosime apie tai, kad ir ten, kur yra būtinasis sveikatos tikrinimas, kad ten taip pat bus keliamas klausimas, ar tą tikrai turėtų dengti valstybė“, – kalbėjo ministras.
Anot jo, bus stebima situacija, kaip sekasi su skiepijimu ir rudens sesijoje keliamas klausimas ir ruošiami teisės aktai, susiję su tuo, kad arba žmogus, arba darbdavys turėtų dengti tokus kaštus.
„Lygiai taip pat ruošimės diskusijai apie galimybę numatyti tam tikroms veikloms privalomą skiepijimą, tai būtų kalba apie medikų bendruomenę, socialinę globą ir panašiai. Tai čia būsime diskusijų etape“, – sakė jis.
Taip pat A. Dulkys teigė, kad bus pradėta svarstyti įtraukti dar daugiau veiklų, grupių žmonių, kurie privalėtų periodiškai tikrintis sveikatą.
„Kokių konkrečiai, dar šiandien negaliu atsakyti“, – pridūrė jis.
9 raudonos savivaldybės
Epidemiologinė situacija šalyje toliau rodo ketvirtosios koronaviruso bangos ženklus. Pagal naujų atvejų skaičius ir teigiamų tyrimų procentų dalį „raudonų“ ir „rausvų“ savivaldybių sąrašas toliau pildosi – jų šalyje jau 9. Trys didieji miestai taip pat patenka į šias zonas.
Per savaitgalį prie jau „raudonavusių“ Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybių prisijungė ir Kaunas, šiuo metu priklausantis C1 epidemiologinei zonai. Čia naujų atvejų 100 tūkst. žmonių per 14 paskutinių d. rodiklis siekia 109,1.
Pagal didžiausią naujų atvejų skaičių praėjusią savaitę „pirmavusią“ Klaipėdos savivaldybę aplenkė Palanga. Šiuo metu čia minėtasis rodiklis yra 201, Klaipėdoje – 183,8, Kretingos rajone – 155,4, Šilutės rajone – 140,3, Skuodo rajone – 127,7. Šiaulių miestas pagal šį rodiklį (107) nukrito į 7 vietą.
Kazlų Rūdos ir Pagėgių savivaldybės į „raudonųjų“ sąrašą pateko pagal teigiamų tyrimų procentų dalį – ji atitinkamai siekia 4,7 ir 4,1 proc.
Primenama, kad lietuviška spalvų sistema paremta naujų atvejų skaičiui 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir teigiamų testų dalimi per septynias dienas. Ji patvirtinta šių metų vasarį kaip karantino atlaisvinimo planas.
A arba žaliasis scenarijus galioja, kai 100 tūkst. gyventojų tenka mažiau nei 25 atvejai, o teigiamų testų dalis yra mažesnė nei 4 procentai. B arba geltonasis scenarijus suskirstytas į B1, kai yra 25–50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, mažiau nei 4 proc. teigiamų testų, ir B2, kai 100 tūkst. gyventojų teka 50–100 atvejų.
96 nauji atvejai
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 96 nauji koronaviruso atvejai, naujų mirčių dėl šios ligos nefiksuota, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 65,9, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą išliko nepakitusi ir siekia 2,2 procento.
Šalyje atliktas 2191 molekulinis (PGR) ir 2062 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 100 COVID-19 pacientų, 13 iš jų – reanimacijoje. Palyginti su ankstesne para, ligonių gydymo įstaigose padaugėjo.
Deguonis papildomai tiekiamas 80 žmonių, aštuoniems pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 281 tūkst. 63 žmonės, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 1721.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4410 žmonių, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 9014 mirčių.
