Per savaitgalį prie jau „raudonavusių“ Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybių prisijungė ir Kaunas, šiuo metu priklausantis C1 epidemiologinei zonai. Čia naujų atvejų 100 tūkst. žmonių per 14 paskutinių d. rodiklis siekia 109,1.
Pagal didžiausią naujų atvejų skaičių praėjusią savaitę „pirmavusią“ Klaipėdos savivaldybę aplenkė Palanga. Šiuo metu čia minėtasis rodiklis yra 201, Klaipėdoje – 183,8, Kretingos rajone – 155,4, Šilutės rajone – 140,3, Skuodo rajone – 127,7. Šiaulių miestas pagal šį rodiklį (107) nukrito į 7 vietą.
Kazlų Rūdos ir Pagėgių savivaldybės į „raudonųjų“ sąrašą pateko pagal teigiamų tyrimų procentų dalį – ji atitinkamai siekia 4,7 ir 4,1 proc.
Naujų atvejų skaičius išaugo ir dar prieš kelias dienas buvusioje „žalioje“ Neringos savivaldybėje, ji dabar jau „tamsiai geltona“ su 55 atvejais, tenkančiais 100 tūkst. gyv.
6 savivaldybėse (Biržų, Ignalinos, Kalvarijos, Kupiškio, Pakruojo, Širvintų) 2 sav. naujų atvejų skaičius vis dar siekia 0.
Primenama, kad lietuviška spalvų sistema paremta naujų atvejų skaičiui 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir teigiamų testų dalimi per septynias dienas. Ji patvirtinta šių metų vasarį kaip karantino atlaisvinimo planas.
A arba žaliasis scenarijus galioja, kai 100 tūkst. gyventojų tenka mažiau nei 25 atvejai, o teigiamų testų dalis yra mažesnė nei 4 procentai. B arba geltonasis scenarijus suskirstytas į B1, kai yra 25–50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, mažiau nei 4 proc. teigiamų testų, ir B2, kai 100 tūkst. gyventojų teka 50–100 atvejų.
Taip pat yra C arba raudonasis ir D – juodasis scenarijai, kai atvejų skaičiai perkopia atitinkamai 100 ir 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Anksčiau su šiais spalviniais rodikliais buvo siejami konkretūs suvaržymai ir atlaisvinimai, tačiau pastaruoju metu Vyriausybės atstovai akcentuoja, kad griežtesnės priemonės bus siejamos pirmiausia su ligoninių užimtumu.
96 nauji atvejai
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 96 nauji koronaviruso atvejai, naujų mirčių dėl šios ligos nefiksuota, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 65,9, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą išliko nepakitusi ir siekia 2,2 procento.
Šalyje atliktas 2191 molekulinis (PGR) ir 2062 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 100 COVID-19 pacientų, 13 iš jų – reanimacijoje. Palyginti su ankstesne para, ligonių gydymo įstaigose padaugėjo.
Deguonis papildomai tiekiamas 80 žmonių, aštuoniems pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 281 tūkst. 63 žmonės, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 1721.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4410 žmonių, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 9014 mirčių.
Svarstys naujus ribojimus
Nepaisant augančių naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičiams, specialistai pažymi, kad ne tai turėtų būti svarbiausias rodiklis vertinant pandeminę situaciją.
„Ką labiausiai norėtųsi akcentuoti, kad dabar atidžiau turėtume sekti kitus rodiklius tuo metu, kai šalys jau turi vakcinas, yra didelės bendruomenės paskiepytos. Tai yra tai, kokia situacija ligoninėse, kokie hospitalizacijos rodikliai, kiek turime sunkių ligonių, kokia situaciją reanimacijos lovose“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo ministras Arūnas Dulkys.
Kaip nurodė jis, ši analizė vyksta ir šiandien šie skaičiai dar yra labai nedideli.
Vyriausybė pirmadienį tarsis dėl tolesnių COVID-19 valdymo priemonių, tarp siūlymų – sieti galimus ribojimus su COVID-19 pacientų skaičiumi ligoninėse, sako premjerės patarėja sveikatos apsaugos klausimais Živilė Gudlevičienė.
LRT radijui pirmadienį premjerės patarėja sako, kad Vyriausybė pastaruoju metu eksponentiškai augančius susirgimus ir daugėjantį COVID-19 pacientų skaičių ligoninėse „jau vertina, kad prasidėjo ketvirtoji banga“.
„Tai yra garsus skambutis, šiandien jau rinksimės dėl veiksmų, kada ir kaip, kokie ribojimai gali būti įvesti. Taip iš tiesų jau siūlymai yra parengti SAM derinant su kitomis ministerijomis, šiandien tie siūlymai bus svarstomi. (...) Pagrindinis rodiklis vis dėlto bus ligoninių užimtumas ir, nelabai norėtųsi to skaičiaus sakyti, bet mirčių atvejų skaičius“, – teigė Ž. Gudlevičienė.
Anot jos, svarstoma, kad ribojimų grąžinimas būtų siejamas su pacientų ligoninėse rodikliais, viena iš svarstomų ribų – 300 COVID-19 pacientų gydymo įstaigose. Šiuo metu, Statistikos departamento duomenimis, ligoninėse gydoma apie 90 pacientų.
„Būtų svarstoma apie tam tikrus jau ribojimus tiek tose savivaldybėse, kuriose atvejų skaičius didėtų, tiek ir, galbūt, tam tikroms veikloms būtų svarstomi ribojimai. Jau turbūt girdėjote ne vieną kartą, kad iš tiesų yra svarstoma sugrąžinti galimybių pasą ir kontaktinės veiklos galėtų vykti tik turintiems galimybių pasą“, – teigė premjerės patarėja.
Ž. Gudlevičienė patvirtino, kad svarstoma galimybių pasą palikti tik persirgusiems arba pasiskiepijusiems asmenims, nes testas yra „vienkartinis dalykas“.
Pirmadienį rengiamas neformalus Ministrų kabineto pasitarimas, sprendimai turėtų būti priimami Vyriausybės posėdyje trečiadienį.
Per parą pirmą vakcinos dozę gavo virš 1 tūkst.
Praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyta 1360 žmonių: 1204 iš jų gavo pirmą, o 156 – antrą skiepo dozę, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 352 tūkst. 527 žmonės, visiškai – 1 mln. 209 tūkst. 38.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 55,2 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,9 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72,6 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 71,5 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 62,1 proc., 45–54 metų grupėje – 56,4 proc., 35–44 metų grupėje – 55 proc., 25–34 metų grupėje – 47,6 proc., 16–24 metų grupėje – 45,5 proc. gyventojų. 12–15 metų vaikų paskiepyta 12,9 proc.
Dalis šių reikšmių per parą paaugo viena dešimtąja procentinio punkto, likusios nepakito.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 48,4 proc. žmonių – 0,1 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau. Skaičiuojant vien pilnamečius, paskiepyta 57,6 proc. gyventojų.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 395 tūkst. 155 skiepų dozių, iš jų sunaudotos 2 mln. 484 tūkst. 541 dozės.
Nepanaudota šiuo metu 910 tūkst. vakcinos dozių.
