Koronavirusas COVID-19

Praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 16 tūkst. 411 žmonių: 11 tūkst. 439 iš jų gavo pirmąją, o 4972 – antrąją skiepo doze, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 336 tūkst. 272 žmonės, visiškai – 1 mln. 200 tūkst. 803. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 55,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,7 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72,4 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 71,2 proc.

Lietuvoje pamažu keičiasi epidemiologinė situacija – bent pagal naujus atvejus ir teigiamą tyrimų dalį vis daugiau savivaldybių nusidažo raudona ir geltona spalva. Penktadienį skelbiamais statistikos duomenimis, rausvo C1 zonos ribą jau peržengė Šiaulių miestas. „Raudonąja“ tapo ir Skuodo savivaldybė. Yra ir gerų žinių – Rietavas grįžo į geltonąją zoną. Naujausiais statistikos duomenimis, į C1 zoną (kai 14 d. naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyv.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 233 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos nemirė nė vienas žmogus, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 34,3. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 280 tūkst. 541 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 1353 asmenys. Pasveikusiųjų – 268 tūkst.

Penktadienį Sakartvelui Vilniuje planuojama perduoti 15 tūkst. aukojamos „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso dozių. Į Lietuvą priimti donuojamos vakcinos ir ją išsigabenti atvyksta šios šalies atstovai. Lietuva yra numačiusi skirti iš viso 200 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių Rytų Partnerystės šalims. 100 tūkst. vakcinos dozių numatyta skirta Ukrainai, 11 tūkst. – Moldovai, 15 tūkst. – Sakartvelui. Dar 20 tūkst. „AstraZeneca“ dozių yra numatyta Taivanui.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pranešė, kad Bendrijoje jau 200 mln. žmonių, daugiau kaip pusė suaugusių gyventojų, visiškai paskiepyti nuo koronavirusinės infekcijos, bet vis dar atsiliekama nuo plano iki vasaros pabaigos imunizuoti 70 proc. europiečių. Europos Komisijos atstovė Dana Spinant žurnalistams sakė, kad Europos ligų kontrolės centro naujausi duomenys rodo, jog „54,7 proc.

Lietuvoje kylant užsikrėtimų koronavirusu skaičiui ir plintant viruso atmainoms vis daugiau kalbama apie naujas kovos su COVID-19 priemones. Užsimenama, kad karantinas galėtų būti taikomas ne visiems, o tik neskiepytiems asmenims, taip pat vis garsiau kalbama apie privalomą kai kurių gyventojų skiepijimą.

Daugiau kaip pusė iš 148 Lietuvoje registruotų nerimą keliančios Delta (indiškosios) koronaviruso atmainos atvejų yra vietinio plitimo, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). 56 proc. – žmonių, kuriems patvirtinta ši atmaina, nurodo nekeliavę užsienyje ir nebendravę su iš užsienio grįžusiais asmenimis. 47 atvejai yra įvežtiniai, dar 17 – susiję su įvežtiniais.  Daugiausiai – po 44 atvejus – registruota Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse.

Nors specialistai prognozuoja naują užsikrėtimo koronavirusu bangą, nerimą kelia žmonių sumažėjęs entuziazmas skiepytis. Šioje vietoje profesorius Julius Kalibatas papasakojo apie mitus ir faktus, susijusius su ilgalaikiu COVID-19 vakcinų poveikiu. Pateikiame visą Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 12 tūkst. 672 žmonės: 7804 iš jų gavo pirmąją, o 4868 – antrąją skiepo doze, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 324 tūkst. 591 žmogus, abiem – 1 mln. 121 tūkst. 656. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 55 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,6 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72,1 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,9 proc. – 65–69 metų gyventojų.

Vertinant naujausius epidemiologijos rodiklius, Lietuvos žemėlapis iš žalio pamažu vis labiau spalvojasi į blogąją pusę. Ketvirtadienį fiksuojamos dar dvi „rausvos“ savivaldybės – Palanga ir Kretinga. Tokios pačios spalvos zonoje jau kurį laiką yra Klaipėda, dar dvi savivaldybės yra raudonos – Rietavas ir Šilutė. Naujausiais statistikos duomenimis, į C1 zoną (kai 14 d. naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyv. siekia 150–200, o teigiamų tyrimų per 7 d. dalis 0–4 proc.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 193 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 1 žmogus, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 45,1. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 280 tūkst. 296 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 1164 asmenys. Pasveikusiųjų – 268 tūkst.

Privalomas testavimas nepasiskiepijusiems kai kurių profesijų atstovams nemokamas išliks maždaug iki rudens, o savanoriškai besitestuojantys gyventojai už jį gali turėti susimokėti ir anksčiau, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Kai žmonės renkasi testavimą vietoj vakcinavimo – čia yra epidemijos kontrolės priemonė sektoriuose, kur yra daugiau kontaktų, kur mes nustatome didesnį atvejų, ypatingai įvežtinių, skaičių arba kur bendras vakcinavimo lygis yra mažesnis, kaip transporte.

Nors vis garsiau kalbama apie tam tikrų visuomenės grupių poreikį revakcinacijai ir kai kurie specialistai siūlo taip spręsti besikaupiančių vakcinų klausimą, ministerija su jokiais konkrečiais sprendimais be išimtinių atvejų neskuba. Negana to, oficialios institucijos paskelbė, jog dar neaišku, ar apskritai reikės trečios vakcinos dozės.

Ir dabar priversti gyventi griežto karantino sąlygomis sunkiomis hematologinėmis ligomis sergantys ar transplantacijas patyrę pacientai nusivylę esantys palikti nuošalyje. Nesusidarius antikūnams po pirminės vakcinacijos jie su skausmu žiūri į išpilamas COVID-19 vakcinas. Nors ministerija revakcinacijos planų kol kas nedėlioja, ministras Arūnas Dulkys pažadėjo, kad daliai pacientų bus sudaryta galimybė gauti trečią skiepą.

Šiandien pasirašytas susitarimas su Norvegijos karalyste dėl abipusio vakcinų skolinimosi. Būtent Norvegija atsiliepė į ankstesnį Lietuvos kreipimąsi į Europos šalis, kuriuo buvo prašoma paskolinti šiuo metu mūsų šalyje vis labiau populiarėjančios „Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“) vakcinos. Norvegija savo ruožtu paprašė paskolinti „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) vakcinos. Pasiskolintos vakcinos privalės būti grąžintos, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Lietuva pasirašė susitarimą su Norvegija, pagal kurį sutarta, jog Lietuva mainys turimas „Pfizer“ gamintojo vakcinas nuo COVID-19 į „Janssen“, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Pasirašėme susitarimą iki metų pabaigos vis daryti tarpusavio mainus – vieni kitiems skolinsime vakcinas, kurios yra populiariausios, ir jau kitą savaitę vykstame pasiimti 100 tūkst.

Stebint COVID-19 atvejų augimą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įspėja, kad dabar daugiau dėmesio turėtų būti skiriama kitiems pandemijos rodikliams. Ministras pabrėžė, kad atvejų augimo tendencija stebima ne tik Lietuvoje.  „Nėra čia jokio pasidžiaugimo, bet pagal vidutinius skaičius vis dar esame trečiame dešimtuke, yra šalių, kur tas augimas jau yra didesnis. Norėtųsi visiems akcentuoti, kad viruso kelionė yra neišvengiama.

Lietuvos statistikos departamentas pradeda skelbti, kokią dalį konkrečiose įmonėse sudaro galimai imunizuoti nuo SARS-CoV-2 darbuotojai. Duomenys pateikiami atvirų duomenų faile Asmenų imunizacija pagal darbovietes. „Stengiamės labai operatyviai reaguoti į vartotojų poreikį ir tikimės, kad ši informacija padės kuo efektyviau kovoti šaliai su pandemija“, – įsitikinusi Lietuvos statistikos departamento vadovė dr. Jūratė Petrauskienė. Duomenys bus atnaujinami kasdien.

Neapsisprendusiųjų dėl skiepų nuo koronaviruso nuomonei pakeisti Sveikatos apsaugos ministerija inicijuoja naują viešinimo kampaniją. Šią savaitę paskelbtas konkurso sąlygų projektas, dėl kurio iš suinteresuotų pusių laukiama pastabų ir pastebėjimų. Kaip nurodoma Centriniame viešųjų pirkimų portale, tą galima daryti iki pirmadienio.

Nors dar daug žmonių nėra gavę nė vienos COVID-19 vakcinos dozės, kai kurie jau galėtų laukti ir trečiosios. Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos narys, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga nurodė 5 grupes, kurie revakcinacijos galėtų laukti pirmieji.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 11 tūkst. 355 žmonės: 6988 gavo pirmąją, o 4367 – antrąją skiepo doze, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 316 tūkst. 663 žmonės, abiem – 1 mln. 116 tūkst. 732. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,9 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,5 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,8 proc. – 65–69 metų gyventojų.

Bent vertinant teigiamų diagnostinių testų dalį, Lietuvoje fiksuojamos dar dvi „raudonos“, C2 zonai priskiriamos, savivaldybės – Rietavas ir Šilutė.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 176 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos nemirė nė vienas žmogus, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 39,3. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 280 tūkst. 93 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 894 asmenys. Pasveikusiųjų – 268 tūkst.

Šį ketvirtadienį, liepos 22 dieną, Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo viduje bus siūloma galimybė be išankstinės registracijos pasiskiepyti nuo COVID-19. Anot oro uostų atstovų, tiek aplinkinių bendruomenių gyventojai, tiek oro uoste ar aplink dirbantys, tiek keleiviai galės atvykti į „Rezus.lt“ testavimo informacijos centrą (terminalo viduje) jau nuo ketvirtadienio ryto ir patogiai pasiskiepyti. Pasiskiepyti bus galima ketvirtadienį - nuo 8 iki 18 valandos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad dar ne visos skatinimo skiepytis nuo COVID-19 priemonės išbandytos, vienomis iš jų ji įvardija laisvadienius darbuotojams bei konkrečias pinigines išmokas. „Man atrodo, kad dar ne visos skatinimo priemonės yra išbandytos ar jomis pasinaudota“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovė. Jos teigimu, viena iš priemonių galėtų būti dviejų laisvadienių suteikimas už pasiskiepijimą.

Lietuvoje vien per liepą prireikus utilizuoti per 14 tūkst. pasibaigusio galiojimo koronaviruso vakcinų, šalis neturėtų galimybės jų skubiai perduoti sunaudoti kitoms, pavyzdžiui, Rytų Partnerystės, šalims, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai. „Tos vakcinos, kurios jau yra asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, jų išvežti jau nebegalima: nepriims ir tos šalys gavėjos“, – BNS sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos politikos skyriaus vedėja Anželika Oraitė.

Vilniuje nuo trečiadienio pradeda kursuoti du „skiepobusai“ – miesto autobusai, skirti gyventojų vakcinavimui nuo COVID-19. Kaip BNS teigė Vilniaus mero atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, du maršrutiniai miesto autobusai – mobilūs vakcinacijos punktai pakeis ligšiolinį mikroautobusą ir galės aptarnauti didesnę dalį gyventojų bei važiuos į tas miesto vietas, kur gyventojai skiepijasi pasyviau.

Vis ieškoma būdų, kaip nuo COVID-19 paskiepyti dar daugiau tautiečių. Vieni siūlo vilioti žmones nemokamais pietumis ar loterijomis, kiti įžvelgia svarbų šeimos gydytojo vaidmenį. Todėl vis dažniau siūloma, kad pasiskiepyti būtų galima tiesiog poliklinikoje eilinio vizito metu. Tuo metu praėjus masinės vakcinacijos bangai išlaikyti atskirus vakcinacijos centrus nebeapsimoka.

Lietuvoje šią savaitę nustatytas dar 31 delta (indiškosios) COVID-19 atmainos atvejis, antradienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Taip pat nustatyti dar 29 alfa (britiškosios), šeši B.1.620 (Lietuvoje užfiksuotos Anykščiuose) ir vienas gama (braziliškosios) atmainos atvejis. Šie viruso linijos variantai nustatyti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų laboratorijoje ištyrus 78 ėminius. Iš viso iki šiol Lietuvoje atlikta 14 tūkst.

Indijoje nuo COVID-19 miršta iki dešimties kartų daugiau žmonių, nei skelbia valdžia, todėl ši pandemija gali būti didžiausia šalies humanitarinė katastrofa nuo pat nepriklausomybės paskelbimo, antradienį pranešė viena JAV ne pelno tyrimų grupė. Oficialiai Indija yra pranešusi, kad nuo COVID-19 šalyje mirė beveik 415 tūkst.

Klaipėdoje prastėjant epidemiologinei situacijai, savaitgalį rengiamos Jūros šventės atšaukti neketinama, sako uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas. „Jūros šventė turi įvykti, tačiau tikrai nelaukiame joje nepasiskiepijusių žmonių – tų žmonių, kurie kelia grėsmę ir sau, ir kitiems“, – BNS antradienį sakė miesto vadovas. „Kad ją atšauktume ar atidėtume, turėtų būti visiškai ekstremali situacija“, – pridūrė jis.

Vien per liepos mėnesį jau utilizuota 14,4 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Birželį utilizuota 1,6 tūkst. vakcinos dozių, o gegužę – 348, balandį – 479. Kovą jų buvo 20. Didžioji dalis utilizuotos vakcinos – „Moderna“: 13,7 tūkst. dozių. SAM teigia negalinti atskleisti vakcinų vertės dėl sutarčių sąlygų.

Lietuvoje sulėtėjus vakcinacijos nuo COVID-19 tempams, politikai, medikai ir kiti specialistai suka galvas, kaip paskatinti gyventojus skiepytis. Jei neveikia vilionės dovanomis ar net cepelinais, galbūt padėtų statistika?  Statistikos departamentas nuo rugpjūčio tikisi pakeisti tai, kaip skelbia kasdienių užsikrėtimų ir mirčių nuo COVID-19 statistiką. Planuojama viešinti, kiek užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų buvo pasiskiepiję. „Greitu laiku skelbsime vakcinų efektyvumą, t. y., kiek 100 proc.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 10 tūkst. 722 gyventojai: 4481 gavo pirmąją skiepo doze ir 6241 – antrąja skiepo doze, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 309 tūkst. 549 žmonės, abiem – 1 mln. 112 tūkst. 266. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 71,9 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,7 proc.

Nors vis dar didžioji dalis šalies savivaldybių išlieka žalioje epidemiologinėje zonoje, vis labiau įtempta situacija darosi Klaipėdos mieste. Antradienio Statistikos departamento duomenimis, pagal naujų atvejų skaičių Klaipėda patenka jau į rausvąjį C1 scenarijų, kai sergamumas siekia 100–150 naujų atvejų per 14 d. 100 tūkst. gyventojų. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 34,3, teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 1,2 procento.

Per praėjusią parą šalyje nustatytas 101 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios infekcinės ligos nemirė nė vienas žmogus, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 34,3. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 279 tūkst. 914 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 894 asmenys. Pasveikusiųjų – 268 tūkst.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį nusprendė neskiepyti nuo COVID-19 daugumos vaikų ir paauglių, kol nebus daugiau duomenų apie prieinamas vakcinas. Skiepytis galės vaikai nuo 12 metų, turintys sunkų neurologinių ligų nulemtą neįgalumą, Downo (Dauno) sindromą, daugybinių ar sunkių mokymosi sutrikimų, taip pat vaikai, kuriems slopinamas imunitetas, arba gyvenantys su asmenimis, kuriems slopinamas imunitetas, paskelbė vyriausybė.

Persirgus COVID-19 liga imunitetui palaikyti pakanka vienos vakcinos dozės, tačiau gyventojui pageidaujant yra sudaryta galimybė pasiskiepyti dviem „Comirnaty“, „Spikevax“ arba „Vaxzevria“ vakcinos dozėmis, rašoma Sveikatos apasaugos ministerijos pranešime spaudai.  COVID-19 liga persirgę gyventojai gali registruotis vakcinacijai ne anksčiau nei 150 dienų po ligos nustatymo.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog bus siekiama, kad testavimasis dėl COVID- 19 norintiems keliauti nebūtų „per pigi alternatyva“ vakcinavimui. „Manau, jog ateis artimiausiu metu tas laikas, kai bent jau savanoriškas testavimas, t.y. tas testavimas, kuris reikalingas, tarkime, keliaujant, einant į kažkokius renginius ar kažkaip kitaip gyvenant, ne tai, kas privaloma pagal darbą, bet tai kas yra savanoriška – kad jis nebūtų per pigi alternatyva vakcinai.

Lietuva sieks daugiau vakcinos paaukoti trečiosioms šalims, bet kol kas tai įmanoma tik su „AstraZeneca“ vakcina, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Yra toks naivus įsivaizdavimas, kad Lietuva gali pasižiūrėti savo vakcinas ir sakyti: atiduodame. Taip neveikia, todėl, kad vakcinos yra medicininis preparatas.

Europos vaistų agentūra (EMA) ir Europos ligų prevencijos kontrolės centras (ECDC) 2021 m. liepos 14 d. paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame išvardina svarbiausius COVID-19 pandemijos suvaldymo elementus.  Pasidalinęs šia žinia socialiame tinkle LSMU profesorius, Nepriklausomos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas išskyrė svarbiausius punktus: 1. Vakcinacija yra viena iš geriausią apsaugą nuo COVID-19 suteikiančių priemonių.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 1527 gyventojai: 911 pirmąją skiepo doze ir 616 antrąja skiepo doze, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 304 tūkst. 972 žmonės, abiem – 1 mln. 105 tūkst. 953. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 71,9 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,6 proc. – 65–69 metų gyventojų.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 60 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos nemirė nė vienas žmogus, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 32,2. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 279 tūkst. 813 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 871 asmenys. Pasveikusiųjų – 268 tūkst.

Siekiant paspartinti vakcinavimo nuo COVID-19 procesą, skiepyti svarstoma ir studentų miesteliuose, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Su universitetais taip pat bendradarbiaujame ir tikimės ten sudaryti galimybes, – pirmadienį LRT radijui sakė ministras. Jo teigimu, dėl tokios galimybės šiuo metu yra tariamasi. „Studentų miesteliai, kur dabar atvyks naujieji studentai, tvarkysis savo dokumentus, apgyvendinimo klausimus“, – kalbėjo A. Dulkys.

Per parą, t. y. visą sekmadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 32 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija iki vidurnakčio iš sekmadienio į pirmadienį sulaikyti 2 096 neteisėti migrantai. Tarp visų 32 sekmadienį sulaikytų užsieniečių 23 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus. Migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti.

Penktadienį atnaujinus paveiktų šalių sąrašą, kuris įsigalioja pirmadienį, liepos 19 d., dar daugiau šalių priskirta raudonai ir pilkai zonai. Išlieka galioti tokios pačios COVID-19 pandemijos valdymo priemonės keliautojams kaip ir praėjusią savaitę. Primename, kad atvykus iš raudonai ir pilkai zonai priskirtų šalių būtina atsivežti neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą ir izoliuotis 10 dienų.

Sekmadieni Lietuvoje orai buvo panašesni į tikrą, Lietuvai būdingą vasarą. Karščiai šiek tiek atsitraukė, o kai kur iš dangų aptemdžiusių debesų pasipylė lietus. Sinoptikai tikina, kad mūsų šalyje kaitra ims trauktis, galėsime lengviau atsikvėpti. Naktį kai kur palijo, tačiau didelės liūtys nekilo. Dieną taip pat protarpiais numatomas lietus. Pasitraukus karščiui ir audroms orai bus malonesni. Pirmadienį daug kur trumpas lietus, vietomis perkūnija.

Jau ne viena valstybė priėmė sprendimą privalomai nuo COVID-19 skiepyti bent dalį darbuotojų. Tokį kelią pasirinkus ir kaimyninei Latvijai, kyla klausimas, ar Lietuva imsis šios priemonės. Tiesa, darbuotojai, darbdaviai ir teisininkai kategoriškai nesutinka privalomai skiepyti gyventojus, akcentuodami, kad prievarta neišspręs problemos.