14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 34,3, teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 1,2 procento.
Tuo metu Klaipėdos mieste naujų atvejų skaičius per paskutines dvi savaites siekia 108,7. Toliau rikiuojasi Šiaulių miesto (88,4), Palangos (67), Klaipėdos rajono (60,7), Šilutės (59,3) savivaldybės.
11 savivaldybių išlieka su nuliu atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 d.
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 101 naujas koronaviruso atvejis, nuo šios ligos naujų mirčių nefiksuota, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Naujų mirčių nenustatoma penktą dieną iš eilės.
Šalyje atlikti 5989 molekuliniai (PGR) ir 4189 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 279 tūkst. 914 žmonių, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 894.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4404 žmonės, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 8998 mirtys.
Nerimą kelia masiniai renginiai ir keliautojai
Portalas tv3.lt primena, kad Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tikino, jog situacija Klaipėdoje akylai stebima.
„Suvokiame, kad tai yra pakankamai aiškūs ženklai, jog nusiraminti, atsipalaiduoti yra labai anksti. Ir labai tikiuosi, kad tai taps dar vienu pakankamai įtikinamu motyvu tiems, kurie abejoja dėl vakcinavimo arba žiūri atsainiai, atidėlioja rudeniui ir t.t.“, – kalbėjo Klaipėdos meras.
Jis teigė, kad yra ieškoma būdų, kaip dar labiau paskatinti žmones vakcinuotis.
„Ieškome priėjimo, kad skiepas privažiuotų kuo arčiau peties, vos ne prie daugiabučio namo įėjimo. Bet turbūt, jei noro ar tikėjimo, kad skiepas, ko gero, yra vienintelė galimybė to išvengi arba neišvengus to bent susidurti lengviausia forma, manau, tai turėtų įkvėpti susimąstyti tuos, kurie į vakcinavimą žiūri gana atsainiai“, – portalui tv3.lt kalbėjo V. Grubliauskas.
Svarbiau ne nauji atvejai, o kitas rodiklis
Nepaisant augančių naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičiams, specialistai pažymi, kad ne tai turėtų būti svarbiausias rodiklis vertinant pandeminę situaciją.
„Stebint epidemiologinę situaciją ypač svarbus hospitalizacijos rodiklis. Jei jis nedidės, tikėtina, ilgiau nebus taikomos papildomos ribojimo priemonės. Vis dėlto, jei hospitalizacijų skaičius vėl pradėtų didėti, reikėtų grįžti prie jau visiems žinomų ribojimo priemonių. Pirmiausia, matyt, prie srautų ribojimo prekybos ir paslaugų teikimo vietose, numatant kvadratinius metrus vienam asmeniui, griežtinant kitas priemones, kaip pavyzdžiui, saugaus atstumo laikymąsi, rankų dezinfekciją ir t.t.
Taip pat būtų siūlomi papildomi ribojimai renginiams, ypač vykstantiems uždarose erdvėse. Galimas ir viešo maitinimo įstaigų darbo laiko ribojimas. Svarbu pabrėžti: tai nereiškia, kad planuojama vėl viską drausti ar uždaryti. Tai reiškia, kad grįžtų tam tikri ribojimai, leidžiantys valdyti žmonių srautus ir susibūrimus“, – portalui tv3.lt aiškino vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.
Pirmą skiepo dozę per parą gavo daugiau nei 4,4 tūkst.
Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 10 tūkst. 722 gyventojai: 4481 gavo pirmąją skiepo doze ir 6241 – antrąja skiepo doze.
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 309 tūkst. 549 žmonės, abiem – 1 mln. 112 tūkst. 266.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 71,9 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,7 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 60,2 proc., 45–54 metų grupėje – 54,1 proc., 35–44 metų grupėje – 52,6 proc., 25–34 metų grupėje – 45,5 proc., 16–24 metų grupėje – 43,6 proc. gyventojų. 12–15 metų vaikų paskiepyta 11,3 procento.
Šios reikšmės per parą paaugo keliomis dešimtosiomis procentinio punkto.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 46,9 proc. žmonių – 0,2 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 338 tūkst. 755 skiepų dozių, iš jų sunaudota 2 mln. 421 tūkst. 815 dozių.
Nepanaudota šiuo metu per 916 tūkst. vakcinos dozių.
