Nors praėjusiąją parą fiksuota 15 susirgimų, o paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis Klaipėdos savivaldybėje tesiekia 13, bendrai savaitinis augimas skaičiuojamas virš 200 proc. (vakar siekęs net arti 300), skelbia Statistikos departamentas.
Tarp daugiausiai fiksuojamų naujų atvejų savivaldybių, be antroje vietoje esančių Šiaulių, rikiuojasi kiti pajūrio rajonai. Jei Klaipėdos miesto savivaldybėje 14 d. naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 79,2, tai Palangoje – 67, Kretingos rajone – 56,3, Klaipėdos rajone – 47,9.
Tuo metu pasiskiepijusiųjų bent viena vakcinos doze apimtys Klaipėdos mieste ir rajone siekia kiek daugiau nei 37 proc. Palangoje tuo metu šis procentas kiek didesnis – 52,5 proc.
Užsikrėtusieji nurodo lankęsi koncerte ar šiaip pramogavę
Kaip portalui tv3.lt patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas, visoje apskrityje stebima atvejų augimo tendencija.
„Situacija yra tokia, kokia yra. Ji galėtų būti geresnė, bet lyginant skaičius, deja, tendencija yra po truputį auganti. Jei pažiūrėtume liepos 6–7 d. skaičius, tai Klaipėdoje turėjome 3, 5, 7 atvejus, o paskutinėmis dienomis turime ir 19, ir 16 atvejų.
Žiūrint į visą apskritį irgi stebimos panašios tendencijos – nuo liepos 12 d. ir Skuode, Kretingoje, Palangoje, Šilutėje pradėjo atsirasti naujų atvejų. Kol kas lyderis gerąją prasme Neringa – čia yra 0 atvejų, bet tai galima susieti ir su aukštu vakcinacijos procentu“, – situaciją komentavo jis.
Kaip nurodė jis, ketvirtadienio ryto duomenimis, apskrityje fiksuoti 9 COVID-19 ligos protrūkiai (juo laikomi du ir daugiau susijusių atvejų): keli jų fiksuoti įmonėse, kiti – šeiminiai atvejai.
„Vieni jų nurodė, kad buvo koncerte vasaros estradoje liepos 6 d., kiti – kad lankėsi kavinėse, keliavo. Nėra tokios vienos vietos ar priežasties“, – pastebėjo NVSC atstovas.
Jis sakė nesistebintis tokiais atvejais, mat kiek renginių visokių vyksta, o atvirose erdvėse juose kaukės tik rekomenduotinos: „Nė viename renginyje nemačiau, kad kas dėvėtų. Net ir uždarose patalpose ne visur jas dėvi. Dar svarbus klausimas, kaip yra su ventiliacija uždarose patalpose.“
Problemos su atvykstančiųjų keltais kontrole
Anot R. Grigaliūno, kiek vangesnis gyventojų skiepijimasis galėtų būti tik viena iš priežasčių, kodėl situacija kiek kreipiasi į blogąją pusę.
„Taip pat gauname pranešimus ir apie tam tikrą mutacijų (ne atmainų) skaičių. Tai rodo, kad atliekant tyrimą didžioji dauguma, kurie susirgo, nebuvo pasiskiepiję. Tai labai rimtas argumentas. Aišku, tarp susirgusiųjų yra ir vienas kitas, kuris pilnai vakcinuotas. Turime nustatytus ir kelias Delta atmainas, bet visi šie atvejai buvo įvežtiniai – žmonės, kurie ruošiasi dirbti vairuotojais“, – sakė jis.
Tačiau NVSC atstovas atkreipė dėmesį, kad įvežtiniai atvejai gali būti viena iš atvejų augimo priežastis. Nors jų fiksuojama tik po kelis, tačiau, V. Grigaliūno teigimu, sukontroliuoti absoliučiai visų atvykstančiųjų neįmanoma.
„Judėjimas keltais itin intensyvus, ir po 300–350 žmonių atvyksta iš įvairių šalių – Jungtinės Karalystės ir kitų. Aišku, yra patikra, kiek pajėgiame, ją vykdome. Deja, ne 100 proc., nes ir savanoriai nepadeda. Bet kadangi vežėjai yra įpareigoti prieš patenkant į transporto priemonę pateikti testą ir užpildyti kodą, tai perkant bilietus to iš jų reikalaujama.
Kita vertus – nesame gi policinė valstybė, jei yra toks reikalavimas, rekomendacija, kad reikia užpildyti anketą, turėti testą ar dokumentus apie skiepą, reikia tuo pasirūpinti. Tikrai prie kiekvieno atvykstančiojo nei policininkas, nei pasienio darbuotojas, nei NVSC specialistas nestovės ir negaudys. Tai vėlgi kalbame apie sąmoningumą“, – kalbėjo V. Grigaliūnas.
Jis pridūrė, kad vis dar pasitaiko ir užsikrėtus nenorinčiųjų bendradarbiauti su NVSC specialistais: „Ta bėda ir anksčiau buvo, bet dabar gal dar kažkaip bando gudrauti.“
Atsipalaiduoti yra labai anksti
Klaipėdos meras V. Grubliauskas portalui tv3.lt tvirtino, kad situacija išties kelia nerimą ir akylai stebima.
„Suvokiame, kad tai yra pakankamai aiškūs ženklai, jog nusiraminti, atsipalaiduoti yra labai anksti. Ir labai tikiuosi, kad tai taps dar vienu pakankamai įtikinamu motyvu tiems, kurie abejoja dėl vakcinavimo arba žiūri atsainiai, atidėlioja rudeniui ir t.t.“, – kalbėjo Klaipėdos meras.
Jis teigė, kad yra ieškoma būdų, kaip dar labiau paskatinti žmones vakcinuotis.
„Ieškome priėjimo, kad skiepas privažiuotų kuo arčiau peties, vos ne prie daugiabučio namo įėjimo. Bet turbūt, jei noro ar tikėjimo, kad skiepas, ko gero, yra vienintelė galimybė to išvengi arba neišvengus to bent susidurti lengviausia forma, manau, tai turėtų įkvėpti susimąstyti tuos, kurie į vakcinavimą žiūri gana atsainiai“, – kalbėjo V. Grubliauskas.
Jam antrindamas V. Grigaliūnas pastebėjo, kad skatinant vakcinuotis būtina dirbti ir su įmonių, įstaigų vadovais. Jis tikino, kad dar tikrai yra būdų, kaip paskatinti darbuotojus, pokalbiai su specialistais tikrai padėjo: „Reikia dirbti su tais, kurie yra abejojantys.“
Banga atsirita iš daugiatūkstantinio koncerto?
Komentuodamas galimas COVID-19 atvejų regione ūgtelėjimo priežastis V. Grubliauskas teigė neatmetantis galimybės, kad ši banga – prieš maždaug dvi savaites vykusio didelio koncerto (turima omenyje grupės „SEL“ koncertas, kur patekti uvo galima tik su galimybių pasu) pasekmė.
„Gali būti, kad ir čia pasireiškia tos bangos purslai, kai 15 tūkst. žmonių vienoje vietoje porą trejetą valandų, kad ir atvirame ore, bet vienas prie kito, be kaukių. Kas galėtų paneigti galimybę, kad tai nebuvo vienas tų židinių, iš kurio bangos sklinda?
Čia jokiu būdu ne organizatoriai kalti, bet kai tu matai tiek koncerte, tiek po jo būriais žmonių be jokių kaukių, kai jie glėbesčiuodamiesi, džiaugdamiesi keliauja, tai visada pagalvoji, kad tai yra gerokai didesnis rizikos faktorius, nei kai yra kiek prisilaikoma“, – kalbėjo jis.
V. Grubliauskas sutiko, kad tai rimtas signalas ir patiems pasitinkant didžiuosius miesto renginius Klaipėdoje.
„Tai ir jūros šventė, kiti renginiai, kurie bus rugpjūtį, sakyčiau, šiandien turime kalbėti jau ne apie tai, kiek ko atlaisvinti ar palengvinti, o bet kaip sukoncentruoti dėmesį į prevenciją, kad tą bangos atėjimą ir įsibėgėjimą stabdyti“, – sakė jis.
Laukiama kruizinio laivo su turistais iš užsienio
Artimu metu Klaipėdoje laukiama ir kruizinio laivo su užsienio turistais. Nors teigiama, kad visi jie turi turėti atitinkamus sertifikatus, papildomai jų tikrinti nėra ruošiamasi.
V. Grubliauskas priminė, kad dėl pandemijos uždarytas kelias kruiziniams laivams buvo vienas didžiausių nuostolių, tačiau tai ne priežastis prarasti budrumą.
„Šiemet kruizinių laivų turėjo būti gal virš 60 ir dabar kol kas yra tikimybė, kad vienas iš jų turi atplaukti. Kaip ir pranešta, kad visi keleiviai vakcinuoti, turintys galimybių pasus tų šalių forma, iš kur jie atvyksta.
Bet kategoriškai paneigti, kad tai negali tapti tam tikro viruso platinimo atveju, negali niekas. Tai tikrai vertinsime situaciją nūdienos epidemijos augimo kontekste. Ir jei tikrai matysime reikalingą papildomą kontrolę žiūrint prevenciškai, tikrai to neatsisakysime. Situaciją stebėsime labai akylai“, – pažymėjo jis.
Užsikrėtimo atvejus didina poilsiautojų srautas?
Nors registruojami atvejai visų pirma rodo to miesto gyventojų, o ne atvykusių poilsiautojų užsikrėtimus, V. Grigaliūnas teigė, kad kuo bendrai daugiau judėjimo, tuo daugiau rizikos virusui plisti.
„Todėl su nerimu žiūrime ir į planuojamus renginius, tą pačią Jūros šventę. Jei pernai ji praėjo pakankamai ramiai, bent žiūrint į tai, kad dabar turime ir mutacijas, kad atmainas žmonės gali atvežti, visi labiau atsipalaidavę, tai kiek baugina“, – teigė jis.
Anot V. Grubliausko, jei kalbant apie užsienio turistus ar tas veiklas, kur privalomi galimybių pasai, žmones vis tik dar galima patikrinti, tai vietiniai poilsiautojai sunkiai kontroliuojami.
„Turbūt 90 proc. žmonių, kurie atvažiuoja ilsėtis į pajūrį ir neapsistoja formaliuose viešbučiuose, tai niekas jų netikrina. Ir visi guli paplūdimiuose kaip silkės statinėje, tai čia apie galimybių pasus turbūt niekas negalvoja. Tai čia laisvė pramogauti, laisvė judėti, laisvė poilsiauti turi labai didelį rizikos faktorių ir sunku jį suvaldyti“, – sakė meras.
Jis pabrėžė, kad juo labiau dabar kalbama apie Delta atmainos plitimą, kuri yra gerokai lakesnė, kibesnė ir suvaldyti ją gerokai sudėtingiau.
„Turbūt negrįšime prie policijos užtvarų prie miesto, nes tai, matyt, būtų grįžimas atgal, kurio nelabai daug kas pateisintų. Bet nesu tikras, ar jeigu rudeniop vėl teks užsidaryti, vargu kas tai prisimins. Dabar mėgaujamasi laisvės akimirka nelabai galvojant apie rytojų, kai užsižaidimas gali išaugti labai rimtais ribojimais“, – įspėjo V. Grubliauskas.
