Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą nustatyti 82 nauji COVID-19 atvejai, naujų mirčių nefiksuota. Tuo metu 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 26,2, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą išlieka 0,9 procento.
Didžiausias sergamumas šiuo metu fiksuojamas Klaipėdoje (79,2 atvejai 100 tūkst. gyventojų), antroje vietoje – Šiauliai (75,6). Toliau rikiuojasi kiti pajūrio rajonai, Palangoje šis rodiklis siekia 67, Kretingos rajone – 56,3, Šilutės rajone – 48,5, Klaipėdos rajone – 47,9.
Tuo metu net 11 savivaldybių šis rodiklis vis dar siekia 0.
Žaliojoje zonoje žadėjo 7–10 dienų
Nepriklausomos ekspertų tarybos narys, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas priminė dar prieš savaitę sakiau, kad žalioje zonoje Lietuva turėtų išbūti dar 7–10 dienų.
„Tai vos vos ištempėm savaitėlę. Gal ir nebūtų taip baisu ją palikti, tačiau neramina kokiu greičiu mes lekiam iš jos. Palyginimui, užvakar buvo nustatyti 102 nauji COVID-19 atvejai, nors prieš savaitę trečiadienį jų buvo tik 42. Jei pažiūrėtume pagal savivaldybes, tai matytume, kad tik 9 atvejų skaičius mažėja, 18 – nekinta ir visose likusiose auga.
Dėl ko tai vyksta? Delta atmaina? Aš neturiu naujausių duomenų, tačiau anot liepos 8 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos laboratorijos pranešimo, Delta atmaina buvo nustatyta 6 mėginiuose iš 113. T. y. 5,3 proc. Anot GISAID, Delta atmaina Lietuvoje jau sudaro 18,4 proc. Bet kokiu atveju mes matome, kad ji plinta. Tačiau reikia prisiminti, kad Delta sparnų neturi. Jos plitimas priklauso nuo žmonių elgsenos“, – dėstė jis socialiniame tinkle.
1500 atvejų per dieną – realus scenarijus dar kitą mėnesį
M. Stankūnas pasakojo, kad situacija, ypač lyginant su tendencijomis kitose šalyse, kelia nerimą.
„Iš tikrųjų, į tą dalyką reikėtų žiūrėti rimtai, nes tai gali būti ketvirtosios bangos ar ketvirto piko pradžia. Neramina tai, kad pas mus augimas yra gana greitas. Jei pasižiūrėtume į savaitinį augimą, tai pas mus praktiškai atvejai dvigubėja kas savaitę. Tai yra labai neraminantis dalykas“, – kalbėjo jis TV3 žinių „Dienos komentare“.
Anot jo, 1500 atvejų dar rugpjūtį yra realūs skaičiai, bet tai priklausys nuo daugelio dalykų: „Tikėkimės, kad jie neišsipildys, bet tokio varianto atmesti negalime.“
Kviečiame žiūrėti visą pokalbį su profesoriumi:
Specialistas kartu pridūrė, kad COVID-19 atvejų augimas fiksuojamas ne vienoje šalyje:
„Pasaulyje jau trečia savaitė auga naujų COVID-19 atvejų (+10 proc.) ir mirčių (+3 proc.) skaičius. (Žr. diagramą). Didžiausias atvejų augimas yra fiksuojamas Rytų Viduržemio jūros regione (+25 proc.), o mirčių didžiausias pokytis Afrikos regione (+50 proc.). Kas įdomu, kad Europos regione matome atvejų augimą (+20 proc.), tačiau mirčių skaičius lyginant su praėjusia savaite nežymiai sumažėjo (+1 proc.).“
Lauktų griežtesnės priemonės
Portalas tv3.lt primena, kad premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė neatmetė galimybės, kad situacijai prastėjant gali prireikti griežtesnių priemonių, tačiau pabrėžė, kad pirmiausia būtų pradedama nuo paprastesnių.
„Žinome, kad kuo daugiau atvejų, tuo kontaktų atsekamumas pradeda strigti. Kokios tai bus priemonės, tai tikrai nebus visuotinis karantinas Lietuvoje, bet ribotos, lokalios priemonės, pradedant nuo paprastesnių – pradedant nuo atstumų, kaukių, dezinfekcijos – didesnės jų kontrolės tikrai turėtų būti pradedama“, – aiškino ji.
Premjerės patarėja pabrėžė, kad čia neabejotinai pasitarnautų ir srautų valdymas, ir žmonių atsekamumas einant į kavines, barus.
„Taip pat svarstoma apie galimybių pasą, pradėti jį plačiau taikyti“, – pridūrė ji.
Kaip tikslino vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė, kokie konkretūs ribojimai grįžtų, priklausys nuo situacijos ir vakcinacijos apimčių:
„Stebint epidemiologinę situaciją ypač svarbus hospitalizacijos rodiklis. Jei jis nedidės, tikėtina, ilgiau nebus taikomos papildomos ribojimo priemonės. Vis dėlto, jei hospitalizacijų skaičius vėl pradėtų didėti, reikėtų grįžti prie jau visiems žinomų ribojimo priemonių. Pirmiausia, matyt, prie srautų ribojimo prekybos ir paslaugų teikimo vietose, numatant kvadratinius metrus vienam asmeniui, griežtinant kitas priemones, kaip pavyzdžiui, saugaus atstumo laikymąsi, rankų dezinfekciją ir t.t.
Taip pat būtų siūlomi papildomi ribojimai renginiams, ypač vykstantiems uždarose erdvėse. Galimas ir viešo maitinimo įstaigų darbo laiko ribojimas. Svarbu pabrėžti: tai nereiškia, kad planuojama vėl viską drausti ar uždaryti. Tai reiškia, kad grįžtų tam tikri ribojimai, leidžiantys valdyti žmonių srautus ir susibūrimus.“
Šalyje atlikti 5338 molekuliniai (PGR) ir 2657 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 279 tūkst. 572 žmonės, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 716.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4404 žmonės, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 8985 mirtys.
