Naujausiais statistikos duomenimis, į C1 zoną (kai 14 d. naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyv. siekia 150–200, o teigiamų tyrimų per 7 d. dalis 0–4 proc.) jau patenka ir Palangos miesto bei Kretingos rajono savivaldybė.
Palanga su 115,7 rodikliu šovė į antrąją vietą, Kretinga trečia (104,5), pirmoje vietoje lieka Klaipėda (138,2).
Tuo metu Šilutė ir Rietavas priklauso C2 raudonajai epidemiologinei zonai, kai naujų atvejų skaičius siekia 150–200, o teigiamų tyrimų dalis – iki 10 proc. Naujų atvejų skaičius Šilutės rajone siekia 102,5, o teigiamų tyrimų dalis lygi 5,1 proc. Rietave pirmasis rodiklis yra mažesnis – 69,7, tačiau teigiama tyrimų dalis siekia 4,4 proc.
8 savivaldybėse 2 sav. naujų atvejų skaičius vis dar siekia 0.
Vėl arti 200 atvejų
Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 193 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 45,1, teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 1,5 procento.
Šalyje atlikti 6056 molekuliniai (PGR) ir 3423 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 280 tūkst. 296 žmonės, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 1164.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4408 žmonės, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9004 mirtys.
Dulkys: atidžiau turėtume sekti kitus rodiklius
Nepaisant augančių naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičiams, specialistai pažymi, kad ne tai turėtų būti svarbiausias rodiklis vertinant pandeminę situaciją.
„Ką labiausiai norėtųsi akcentuoti, kad dabar atidžiau turėtume sekti kitus rodiklius tuo metu, kai šalys jau turi vakcinas, yra didelės bendruomenės paskiepytos. Tai yra tai, kokia situacija ligoninėse, kokie hospitalizacijos rodikliai, kiek turime sunkių ligonių, kokia situaciją reanimacijos lovose“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo ministras Arūnas Dulkys.
Kaip nurodė jis, ši analizė vyksta ir šiandien šie skaičiai dar yra labai nedideli.
Kaip portalui tv3.lt aiškino vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė, jei hospitalizacijų skaičius vėl pradėtų didėti, reikėtų grįžti prie jau visiems žinomų ribojimo priemonių. Pirmiausia, matyt, prie srautų ribojimo prekybos ir paslaugų teikimo vietose, numatant kvadratinius metrus vienam asmeniui, griežtinant kitas priemones, kaip pavyzdžiui, saugaus atstumo laikymąsi, rankų dezinfekciją ir t.t.
„Taip pat būtų siūlomi papildomi ribojimai renginiams, ypač vykstantiems uždarose erdvėse. Galimas ir viešo maitinimo įstaigų darbo laiko ribojimas. Svarbu pabrėžti: tai nereiškia, kad planuojama vėl viską drausti ar uždaryti. Tai reiškia, kad grįžtų tam tikri ribojimai, leidžiantys valdyti žmonių srautus ir susibūrimus“, – kalbėjo ji.
Ruošiasi svarstyti naujas priemones
Ministrų kabinetas kitą savaitę ketina susėsti svarstyti, kokiomis priemonėmis stabdyti augantį sergamumą COVID-19 Lietuvoje ir kaip skatinti šalies gyventojus skiepytis. Sveikatos apsaugos ministras neslepia, kad ketinama keisti su galimybių pasu teikiamas privilegijas.
Nepaisant augančio sergamumo COVID-19, ministras „karantino“ sąvoką vadina praeities žodžiu.
„Man atrodo, kad tai praeities žodynas. Man atrodo, kad su tuo žodžiu „karantinas“ nežinau, ar beverta diskutuoti. Dabar reikia žiūrėti konkrečių priemonių, kurias mes taikome, turinį, nes daugybę priemonių mes šiuo metu taikome, kai yra ekstremaliosios situacijos statusas, bet jos buvo ir karantino metu“, – akcentavo A. Dulkys.
Kalbėdamas apie karantino režimą, A. Dulkys tvirtino, kad tam tikri apribojimai gali laukti tik nesiskiepijusių gyventojų.
„Jeigu kas nors nori kalbėti apie pandemiją, tada, matyt, reikia pabrėžti, kad tai yra ne apskritai pandemija, bet nepasiskiepijusiųjų pandemija. Jeigu kažkam norisi Lietuvoje kalbėti apie karantino statusą ar karantiną, tai pradėkime nuo to, kad tai yra nepasiskiepijusiųjų karantinas“, – kalbėjo ministras.
Per parą pirmąkart pasiskiepijo beveik 8 tūkst. žmonių
Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 12 tūkst. 672 žmonės: 7804 iš jų gavo pirmąją, o 4868 – antrąją skiepo doze, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 324 tūkst. 591 žmogus, abiem – 1 mln. 121 tūkst. 656.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 55 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,6 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72,1 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,9 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 60,8 proc., 45–54 metų grupėje – 54,9 proc., 35–44 metų grupėje – 53,5 proc., 25–34 metų grupėje – 46,2 proc., 16–24 metų grupėje – 44,3 proc. gyventojų. 12–15 metų vaikų paskiepyta 12 procentų.
Šios reikšmės per parą paaugo keliomis dešimtosiomis procentinio punkto.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 47,4 proc. žmonių – 0,3 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 338 tūkst. 755 skiepų dozių, iš jų sunaudota 2 mln. 446 tūkst. 247 dozės.
Nepanaudota šiuo metu per 892,5 tūkst. vakcinos dozių.
