Koronavirusas COVID-19

Valdžia svarsto pasekti Latvijos pavyzdžiu suteikti darbdaviams galimybę nuo darbo nušalinti nepasiskiepijusius darbuotojus. Valdančiųjų nuomone, užtenka kliautis tik paskatomis, norint, kad vakcinacijos procesas įgautų reikiamą pagreitį, būtinas ir botagas. Darbuotojų atstovai nuogąstauja, kad valdžia eina radikaliausiu keliu ir lygina sprendimą su vergovės laikais.

Vokietijoje pagyvenę žmonės ir kitoms rizikos grupėms priklausantys asmenys nuo rugsėjo galės gauti papildomą, skatinamąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, taip pat bus išplėsta galimybė pasiskiepyti nepilnamečiams, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Skaudžios pagirios po Jūros šventės. Sveikatos apsaugos specialistai jau fiksuoja koronavirusu šventėje užsikrėtusius žmones. Specialistai neatmeta galimybės, kad dalis sergančiųjų ir patys skleidė virusą Jūros šventėje. Praėjus savaitei po renginio Klaipėda yra viena iš daugiausia naujų užsikrėtimų atvejų turinti savivaldybė Lietuvoje. Užsikrėtusių čia tris su pusė karto daugiau nei šalies vidurkis.

Lietuvos epidemiologiniame žemėlapyje matyti, kad jau visi didieji šalies miestai yra raudonoje zonoje, o žaliomis išliko vos 6 savivaldybės. Anot Sveikatos ekspertų tarybos nario Mindaugo Stankūno, panašu, kad raudonų savivaldybių skaičius tikrai didės, o dabartinės COVID-19 prognozės tikrai nėra džiuginančios. Plačiau apie šią situaciją M. Stankūną TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.  Didieji Lietuvos miestai jau visi raudonuoja.

Į Lietuvą pirmadienį pristatyta 100 tūkst. iš Norvegijos pasiskolintų „Janssen“ vakcinos dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Lietuva mainais Norvegijai paskolino tokį patį kiekį „Pfizer“ sukurtos „Comirnaty“ vakcinos dozių. Anot ministerijos, gautos vakcinos iki savaitės vidurio pasieks savivaldybes ir bus naudojamos gyventojų skiepijimui vakcinacijos centruose, mobiliuose skiepijimo punktuose, taip pat skiepijimui namuose ir įmonėse.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad galimybių paso galiojimo laikas ilgės iki dviejų mėnesių.  „Jis šiuo metu pratęstas mėnesiui, bet jis bus pratęstas dviem mėnesiams.

Nauji būdai ir vietos pasiskiepyti Vilniuje mobilizavo dar nesiskiepijusius – daugiau kaip 8230 žmonių gavo savo pirmąją vakciną per pastarąsias pusantros savaitės – kas skiepobusuose, kas savo automobilyje ar naujuose punktuose, rašoma pranešime spaudai. Pasitikrinkite, kada skiepobusas sustos netoli jūsų namų ar darbo, čia – https://vakcina.vilnius.

Koronaviruso pandemija supurtė visą pasaulį ne tik sveikatos srityje, bet ir ekonomikos. Nors pandemija dar vis nesibaigia, imama skaičiuoti, kiek ji kainuoja ir kainuos ekonomikai. Tad kas laukia Lietuvos? Ar po koronaviruso krizės valstybei smogs finansinė krizė? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su finansų analitiku Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Lygiai prieš 500 dienų Lietuvoje nuo COVID-19 mirė pirmasis žmogus. Nuo to laiko ši liga pasiglemžė mažiausiai 4416 gyvybių. Per 500 pandemijos dienų bent 25 tūkst. lietuvių išgyveno skaudžiausias savo gyvenimo netektis, kurių buvo galima išvengti, rašoma Statistikos departamento pranešime.

Šalies epidemiologiniame žemėlapyje liko vos 6 „žaliosios“ savivaldybės. Sergamumo Covid-19 skaičiams kylant aukštyn, atsiranda vis daugiau raudonų zonų. Oficialūs duomenys rodo, kad raudonoje zonoje jau yra visi didieji šalies miestai. Remiantis Statistikos departamento pateiktais duomenimis, Lietuva pagal dviejų savaičių naujų atvejų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, yra įžengusi į (C1) raudonąją zoną.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 212 naujų koronaviruso atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirčių nefiksuota, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 122,9 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 2,7 procento. Šalyje per šeštadienį atlikti 2895 molekuliniai (PGR) ir 2893 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Šį pirmadienį ir antradienį, rugpjūčio 2-3 d., klaipėdiečiai kviečiami skiepytis prie LIDL parduotuvės, esančios Smiltelės g. 19. Minėtoje vietoje nuo 11 iki 16 val. visų norinčiųjų lauks Nacionalinio kraujo centro komanda, rašoma pranešime psaudai. Bus skiepijama „Janssen“ vakcina, kurios reikia tik vienos dozės. „Janssen“ vakcina gali būti skiepijami asmenys nuo 18 metų. Vakcinacijos procesas vyks „gyvos eilės“ principu, be išankstinės registracijos.

Mokslininkai pademonstravo, kaip galima panaudoti CRISPR genų redagavimo įrankį SARS-CoV-2, viruso, atsakingo už COVID-19, dauginimosi užkrėstose žmogaus ląstelėse sustabdymui. Demonstracija buvo atlikta laboratorijoje, todėl tai dar nėra būsimas gydymas, tačiau šis metodas gali būti revoliucinis. Kaip pranešta „Nature Communications“, komanda naudojo fermentą CRISPR-Cas13b, kad prisijungtų prie viruso genetinio kodo dalies (jo RNR), naudojamos replikacijai.

Nuo šios savaitės kai kurie COVID-19 nepersirgę ar nuo šios ligos nepasiskiepiję darbuotojai privalo periodiškai testuotis. Be to, pasigirdo idėjų skiepus kai kuriems darbuotojams padaryti privalomus. Darbuotojų atstovai sako, kad tarp jų jau dabar yra jaučiamas chaosas, o prievolė skiepytis gali atsiliepti itin neigiamai – nesutinkantys vakcinuotis žmonės gali tiesiog palikti darbo vietas, todėl gali imti trūkti darbuotojų.

Prasčiausius vakcinavimo nuo COVID-19 tempus turintys Šalčininkai ėmė aiškintis, kodėl rajono gyventojai taip vengia skiepytis. Čia suvakcinuota mažiau nei trečdalis rajono gyventojų, kai bendras Lietuvos rodiklis jau beveik siekia pusę. Pasirodo, kad didelė dalis rajono gyventojų bijo skiepytis dėl galimų šalutinių poveikių, kliaujasi pažįstamų ar kaimynų nuomone. Taip pat yra ir tokių, kurie nebijo ligos ar yra pasiruošę skiepytis tik „Sputnik V“ vakcina.

Vyriausybei nusprendus, kada būtų grįžtama prie tam tikrų ribojimų dėl COVID-19 situacijos prastėjimo, sveikatos priežiūros specialistai vardija priemones, kurios būtų efektyvios. Specialistų akimis, šiuo metu pati svarbiausia ir efektyviausia kovos su koronavirusu priemonė yra vakcina. Todėl, pasak kai kurių ekspertų, tų asmenų, kurie piktybiškai nesutinka skiepytis, gyvenimas galėtų būti apribotas.

Praplėtus periodiškai dėl COVID-19 privalančių testuotis profesijų sąrašus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad galioja profilaktinio tikrinimosi išimtys. Dažniausiai akcentuojama, kad to daryti nereikia persirgusiems ir pasiskiepijusiems asmenims, tačiau yra ir dar viena grupė žmonių.

Augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiams atsiranda vis garsesnių raginimų leisti visiems pasiskiepyti trečiąją COVID-19 vakcinos doze.  Apie tai sekmadienį savo socialinio tinklo paskyroje pranešė ir VU Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius. „Tikiuosi, kad ši žinutė pasieks valdžios ir jai patariančių ekspertų ausis.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 6 tūkst. 177 žmonės: 3 tūkst. 225 iš jų gavo pirmą, o 2952 – antrą skiepo dozę, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 414 tūkst. 332 žmonės, visiškai – 1 mln. 243 tūkst. 810. Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 50,6 proc. žmonių. Iš viso Lietuva yra sulaukusi daugiau 3, 5 mln. skiepų dozių, iš jų sunaudotos daugiau nei 2,5 mln. dozių.

Anglijos valdžia patvirtino, kad liepos 19 d. panaikinti visi likę Covid-19 apribojimai. Nemažai pasaulio šalių šiemet taip pat pabandė atlaisvinti savo koronaviruso ribojimus, tačiau jų pasiekti rezultatai buvo skirtingi.

Praėjusią parą nustatyti 184 nauji COVID-19 atvejų, nuo šios ligos mirė 1 žmogus, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Be kita ko, fiksuojama jau 17 į raudonąją epidemiologinę zoną patenkančių savivaldybių. Šiuo metu 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 116,8, o teigiamų diagnostinių testų dalis – 2,6 proc. Šalyje atlikti 5649 molekuliniai (PGR) ir 6537 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Specialistai su nerimu konstatuoja, kad šalyje jau prasidėjo vidinis Delta koronaviruso atmainos plitimas. Nors kol kas nėra duomenų apie didesnį mirštamumą nuo šios atmainos, jos plitimo greitis yra gerokai didesnis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, daugiau kaip pusė Lietuvoje registruotų Delta koronaviruso atmainos atvejų yra vietinio plitimo. Tai reiškia, kad didesnė žmonių dalis nurodo nekeliavę užsienyje ir nebendravę su iš užsienio grįžusiais asmenimis.

Daugiau nei 250 Baltarusijos gydytojų gavo baudas arba buvo sulaikyti, dalis jų netgi patyrė fizinį saugumo tarnybų pareigūnų smurtą. Kovodama prieš koronavirusą Baltarusija susidūrė ne tik su vakcinų ir reikalingų išteklių trūkumu. Kaip praneša „politico.eu“, šalies valdžia taip pat persekioja sveikatos priežiūros darbuotojus, kurie yra atvirai kritikavę Aleksandro Lukašenkos režimą.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 397 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 112,7, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą pakilo iki 2,6 procento. Šalyje per penktadienį atlikta 5690 molekulinių (PGR) ir 6340 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 282 tūkst.

Žmonėms keliant vis daugiau klausimų apie skiepus, jų sukeliamas šalutines reakcijas, antikūnų testus VUL Santaros klinikų gydytojas otorinolaringologas Darius Rauba paaiškina, ką svarbiausio apie tai reikėtų žinoti. Jis socialiniame tinkle pastebėjo sulaukiantis nemažai privačių žinučių su klausimais apie skiepus, jų sukeliamas pašalines reakcijas, apie atliekamus antikūnų testus, jų reikšmes, mat žmonės juos darosi, bet niekas atsakymo jiems nepakomentuoja.

Paveiktų šalių sąraše Italijai ir Prancūzijai atsidūrus raudonoje zonoje, nuo pirmadienio iš jų atvykstantys neskiepyti ir nepersirgę keliautojai turės prieš kelionę atlikti tyrimą ir atvykus į Lietuvą izoliuotis, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Taip pat įvedami nauji reikalavimai atvykstantiems iš Austrijos, Estijos, Islandijos, Norvegijos ir Taso salos – keliaujant iš šių šalių reikės išsitirti prieš kelionę ir jau atvykus į Lietuvą, nes šios šalys pateko į geltoną z...

Koronavirusas Lietuvoje ir toliau plinta. Situacija prastėja ir dėl Delta atmainos plitimo. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad šią savaitę aptikta 33 – B.1.1.7 (alfa variantas),  264 – B.1.617.2 (delta variantas) ir 1 – B.1.620 viruso linijų atvejai.

Jau kelis mėnesius į Sveikatos apsaugos ministeriją besibeldžiantys susilpninto imuniteto pacientai trečią skiepo dozę galės gauti jau nuo kitos savaitės. Be to, bus leidžiama „miksuoti“ vakcinas ir renkantis antrąją skiepo dozę. Tą numato registruotas sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymo projektas. Be kita ko, planuojama, kad ateityje revakcinuojamų asmenų sąrašus turėtų papildyti ir daugiau žmonių.

Gali būti, kad nuo COVID-19 nepasiskiepusiems asmenims bus apribotos galimybės patekti į prekybos centrus ir maitinimo įstaigas bei gauti tam tikras paslaugas. Tam būtų pasitelktas pakoreguotas Galimybių pasas. Kol kai kurie verslininkai priešinasi Galimybių pasui ir mano, kad ėmus jį taikyti stipriai sumažės klientų srautai, yra ir tokių, kurie šios priemonės tikina laukę visą pandemiją, o nesulaukę atlaisvinimų žada kreiptis į teismą.

Skiepijimosi tempai per savaitę ūgtelėjo daugiau nei pusantro karto, rodo Statistikos departamento duomenys. Nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio per parą pirmąjį skiepą vidutiniškai gavo 9090 žmonių, savaite anksčiau tokių vidutiniškai buvo 5746. Lyginant šios savaitės skiepijimosi tempus su liepos 9–15 dienomis, vakcinavimo apimtys išaugo pustrečio karto – minėtąją savaitę pirma doze vidutiniškai pasiskiepijo 3,6 tūkst. gyventojų.

Vilniuje siūlomas dar vienas patogus būdas pasiskiepyti nuo COVID-19: nuo šio šeštadienio V. Gerulaičio g. 1, kur daugiau nei metus buvo testuojama, bus galima pasiskiepyti neišlipus iš automobilio. Visi norintys laukiami darbo dienomis nuo 15 iki 20 val. ir savaitgaliais nuo 9 iki 14 val.  Neišlipus iš automobilių ypač patogu skiepytis senjorams ir turintiems judėjimo problemų.

Lietuvos gyventojų pirmąjį pusmetį sumažėjo 12 tūkst., tam įtakos turėjo ne emigracija, o natūrali jų kaita, praneša Statistikos departamentas.  Departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič teigė, kad jog pandemija labiausiai atsiliepė ne socialiniams-ekonominiams, bet demografiniams rodikliams. „Metų pradžią pasitikome mažėjančiu gyventojų skaičiumi, per pusmetį gyventojų sumažėjo 12 tūkst.

Atsižvelgdama į Europos vaistų agentūros (EMA) rekomendaciją, Europos Komisija pakeitė COVID-19 vakcinos „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“) registracijos sąlygas ir leido ja skiepyti vaikus nuo 12 metų. „Spikevax“ vakcina 12-17 metų vaikams bus skiriama taip pat kaip 18 metų ir vyresniems asmenims: vakcina bus suleidžiama į žasto raumenis dviejų dozių kursu darant 4 savaičių pertrauką. Registruotis vakcinacijai galima internetu www.koronastop.

Šalies epidemiologiniame žemėlapyje liko vos keletas „žaliųjų“ savivaldybių, o visos Lietuvos spalva – jau raudona. Iš viso tokių savivaldybių – 13, o žalių liko tik 10. Toliau kylant užsikrėtimų skaičiai pamažu auga ir COVID-19 lovų užimtumas, kas turėtų lemti ir grįžtančių daugiau ribojimų. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, visa šalis pagal dviejų savaičių naujų atvejų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, įžengė į pirmąją (C1) raudonąją zoną.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 346 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios ligos naujų mirčių nefiksuota, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 101,9, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą nepakito ir išliko 2,5 procento. Be to, augant užsikrėtimų skaičiui Lietuva pateko į pirmąją raudonąją zoną (C1). Lietuviška spalvų sistema paremta naujų atvejų skaičiui 100 tūkst.

Penktadienį ir savaitgalį gyventojai be eilės nuo COVID-19 bus skiepijami Plungės ir Šventosios miestų šventėse, Pakruojyje ir Palangoje. Kaip informavo Vyriausybės kanceliarija, vakcinavimo turą vykdantis Nacionalinis kraujo centras penktadienį skiepys Pakruojo ir Pašvitinio gyventojus, šeštadienį – Plungės miesto šventės dalyvius ir svečius.

Visame pasaulyje suleista jau daugiau nei 4 mlrd. vakcinos nuo COVID-19 dozių, praėjus aštuoniems mėnesiams nuo skiepijimo kampanijos pradžios, ketvirtadienį rodo naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys. Pasaulinis imunizavimo vajus yra šiek tiek sulėtėjęs: 4 mlrd. dozių riba buvo peržengta per 30 dienų, o ankstesnis milijardas buvo pasiektas per 26 paras. Pirmasis ir antrasis milijardai buvo pasiekti atitinkamai po maždaug 140 ir 40 dienų. 40 proc. (1,6 mlrd.) iš 4 mlrd.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) kas savaitę atnaujinamame COVID-19 žemėlapyje Lietuva atsidūrė pilkojoje zonoje. ECDC duomenimis, Lietuva į pilkąją zoną ketvirtadienį įtraukta kaip nepateikusi duomenų. Keliaujantiems iš pilkosios zonos valstybių Europos Sąjungoje gali būti taikomi griežtesni reikalavimai.

Lietuvos ligoninėse daugėjant dėl koronaviruso gydomų pacientų, sprendimai dėl įvedamų papildomų ribojimų galėtų būti priimti jau kitą savaitę, sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė. „Bus aiškumas kitos savaitės pradžioje. Atsižvelgiant į tokią situaciją, kokią turime šiandien, kad užimtų lovų, susirgimų skaičiai auga, bus priimti tam tikri sprendimai“, – BNS sakė viceministrė.

Trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu premjerė Ingrida Šimonytė pasiūlė pasekti Latvijos pavyzdžiu ir suteikti darbdaviams galimybę nuo darbo pašalinti skiepytis atsisakančius darbuotojus. Kokios bus tokio sprendimo pasekmės? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Migrantų krizė didina spaudimą ir dalies savivaldybių sveikatos sistemai. Merai skundžiasi, kad greitosios pagalbos ekipažams tenka reaguoti į menkiausius pabėgėlių skundus ar net melagingus pranešimus, o dėl to nukenčia vietiniai gyventojai. Dalyje šalies savivaldybių apgyvendinti migrantai kelia nemažai rūpesčių ir gydymo įstaigoms.

Naujausi epidemiologiniai duomenys nedžiugina – vis daugiau šalies savivaldybių nusidažo raudonai, šiandien tarp jų – jau ir Vilnius. Be kita ko, po pertraukos fiksuota ir viena mirtis nuo COVID-19. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu šalyje fiksuojama jau 15, savivaldybių, kurios patenka į raudoną epidemiologinę zoną. Sąrašo viršuje toliau lieka Palanga, čia dviejų savaičių sergamumas 100 tūkst. gyv.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 380 naujų koronaviruso atvejų, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 91,4, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 2,5 procento. Šalyje atlikti 6444 molekuliniai (PGR) ir 7718 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 282 tūkst.

Ketvirtadienio rytą į šalies gyventojų telefonus plaukė skubūs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento siunčiami pranešimai.  Sveikatos apsaugos ministerija šiuo pranešimu padėkojo pasiskiepijusiems ir paragino tą padaryti, kurie dar nesivakcinavo.  „Pasiskiepijote nuo Covid-19 ligos – AČIŪ! Jei to dar nepadarėte – Jūsų vakcina paruošta. Atvykite į artimiausią vakcinavimo centrą šiandien Jums patogiu metu ir pasiimkite savo vakciną.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė abejoja, ar reikia versti darbdavius griežčiau reaguoti į nuo koronaviruso nesiskiepijančius darbuotojus. Pasak jos, reikia dar išnaudoti visas skiepytis skatinančias motyvacines priemones.   I. Segalovičienė be kita ko įsitikinusi, kad nušalinti nuo darbo būtų galima ne visus nesiskiepijančius žmones, o tik kai kurių profesijų atstovus.

Trečiadienį ministerijai paskelbus statistiką apie tai, kokius vardus turėjo koronaviruso pandemijos aukos, tokį sprendimą pradėjo kritikuoti opozicija.  Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga svarsto, ką reikia rūkyti, kad tokias kvailystes sugalvoti, o valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad tokį ministerijos sprendimą galima pavadinti absurdu ar beprotyste.  „Neįtikėtina, totalus absurdas ar beprotystė!!! Net nežinau, kaip tai pavadinti.

Premjerė Ingrida Šimonytė siūlo įvesti galimybę darbdaviams nušalinti darbuotojus, kurie nesutinka skiepytis. Ministrė pirmininkė taip pat kalba, kad dalis veiklų gali būti apribotos, tačiau tai paliestų būtent tuos gyventojus, kurie dar neturi imuniteto. I. Šimonytė taip pat prabilo, kada reikėtų įvesti karantino režimą šalyje.

Valdžia įspėja, kad pandeminei situacijai pradėjus blogėti vis daugiau veiklų bus leidžiamos tik turint Galimybių pasą. Tačiau dalis gyventojų jaučiasi nustumti į šalį, mat turi antikūnų, o Galimybių pasas jiems nėra prieinamas. Kaip žinia, dalis gyventojų yra persirgę koronavirusu ir turi antikūnų, tačiau įrašo apie tai e.sveikatoje nėra.

Trečiadienį Vyriausybė nubrėžė, kada būtų priimti nauji ribojimai, kai šalyje blogėje koronaviruso situaciją. Vienas iš siūlymų, kuris gali būti priimtas artimiausiu metu – galimybė darbdaviui nušalinti darbuotoją, kuris atsisako skiepytis.