Kovodama prieš koronavirusą Baltarusija susidūrė ne tik su vakcinų ir reikalingų išteklių trūkumu. Kaip praneša „politico.eu“, šalies valdžia taip pat persekioja sveikatos priežiūros darbuotojus, kurie yra atvirai kritikavę Aleksandro Lukašenkos režimą.
Kai kurie jų dalyvavo pernai vykusiuose protestuose, o kiti viešai kritikavo Minsko kovos su koronavirusu strategiją. Ne pelno siekiančios organizacijos „Baltarusijos medicinos solidarumo fondas“ duomenimis, per pastaruosius mėnesius daugiau kaip 70 sveikatos priežiūros specialistų buvo atleisti iš darbo, o aštuoni medicinos studentai išmesti iš universiteto.
Tuo pat metu virš 250 Baltarusijos gydytojų gavo baudas arba buvo sulaikyti, dalis jų buvo sumušti saugumo tarnybų pareigūnų. Fondo duomenimis, septyniems žmonėms jau buvo paskirta ilgesnė laisvės atėmimo bausmė arba jie vis dar laukia teismo sprendimo.
Vien šį mėnesį pareigūnai trumpam sulaikė ir skyrė maždaug 300 eurų baudą anesteziologui iš Gardino, kuris ant savo kabineto lango užsiklijavo lipduką, kurį režimas pavadino antivalstybiniu. Dar du sveikatos priežiūros darbuotojai buvo atleisti iš darbo dėl jų visuomeninės veiklos. Buvo nutrauktas ir žymaus ginekologo iš Minsko kontraktas, po to kai pernai jis buvo sulaikytas mitinge. Jį pareigūnai laikė net dvi savaites.
Buvęs Vitebsko miesto ligoninės intensyvios terapijos skyriaus vadovas Vladimiras Martovas buvo atleistas iš ligoninės, kurioje dirbo daugiau nei 30 metų, nes jis aktyviai kritikavo valstybės atsaką į koronavirusą. Jo teigimu, situacija vis: „Blogėja ir blogėja.“
„Beveik kasdien gauname informacijos, kad kažkas buvo atleistas ar kažkieno kontraktas nebuvo atnaujintas, nes kažkuriuo savo gyvenimo metu jie nesutiko su kokiu nors vyriausybės veiksmu, – sakė V. Martovas. – Akivaizdu, kad visa tai yra politika.“
Bruce‘as Millaras, „Amnesty International“ Rytų Europos ir Centrinės Azijos regioninio biuro kampanijų direktoriaus pavaduotojas, taip pat pastebi sveikatos priežiūros specialistų tildymo tendenciją.
„Gydytojai ir slaugytojai yra vieni tų, kurie paaukojo labai daug vien tam, kad išsaugotų savo profesionalumą ir parodytų žmogišką gailestį“, – birželio mėnesį sakė B. Millaras.
Skeptiškas požiūris
Griežtos gydytojų suvaržymo priemonės tik dar pablogina jau ir taip prastą situaciją: piliečiai neturi jokių viešų institucijų ar patikimų ekspertų, kurie teiktų jiems informaciją apie vakcinas nuo koronaviruso. Todėl dauguma gyventojų į skiepus žiūri skeptiškai, ir nors Minskas stengiasi laimėti žmonių širdis ir protus, pasiskiepijimo lygis Baltarusijoje išlieka daug žemesnis nei kitose Europos šalyse.
V. Martovas tiki, kad vyriausybės skiepijimo programa nuo pat pradžių buvo „nedraugiška vartotojui“ ir labiau priminė „direktyvų rinkinį“. Jis pabrėžė, kad gyventojams nebuvo paaiškinta: „Kokios vakcinos bus naudojamos ir kaip žmonės bus skiepijami.“
Baltarusija daugiausia naudoja Rusijos „Sputnik V“ vakciną. Dar balandžio mėnesį ši vakcina buvo pradėta gaminti ir Baltarusijos gamyklose, o kai kurios produkcijai reikalingos žaliavos buvo importuotos iš Rusijos. Prieš tai, kai Maskva stengėsi paversti „Sputnik“ rimta konkurente kitoms vakcinoms, režimas nusipirko 170 000 Rusijoje pagamintų dozių. Kadangi Baltarusija yra viena artimiausių Maskvos sąjungininkių, ši šalis buvo viena pirmųjų šalių, gavusių šį skiepą, kartu su kitais strateginę svarbą Rusijai turinčiais regionais.
„Baltarusijoje „Sputnik“ buvo „prastumta“ be jokios medicininės dokumentacijos – tik šūkiais, kad Rusija yra geriausia mūsų draugė, – sakė V. Martovas. – Niekas ir neabejoja, kad „Sputnik“ yra gera vakcina, tačiau pačioje pradžioje tai buvo grynai politinis veiksmas.“
V. Martovas taip pat priminė, kad valdžia nesugebėjo nuraminti žmonių, kurie buvo susirūpinę, jog „Sputnik“ buvo pagaminta paskubomis ir išleista į rinką nepabaigus klinikinių tyrimų. Jo teigimu, visuomenei reikėjo paaiškinti, kad skubus vakcinos patvirtinimas buvo reikalinga pandemijos valdymo priemonė, nes tai būtų: „Padėję žmonėms įveikti jų baimes.“
„Tačiau nebuvo nieko panašaus, – pasakojo buvęs skyriaus vadovas. – Todėl yra sunku prikalbinti žmones skiepytis.“
Apie džiaugsmo dėl pasiskiepijimo trūkumą kalbėjo ir intensyvios terapijos gydytojas Andrejus Vituška: „Nėra jokių eilių, pilnų pasiskiepyti norinčių žmonių. Sveikatos apsaugos ministerija ir vėl nesugebėjo dirbti kartu su gyventojais.“
Baltarusijos vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministerija atsisakė pakomentuoti šią problemą.
Išteklių trūkumas
Dabar Baltarusija siekia padidinti gyventojų vakcinavimosi mastą, kad šis supanašėtų su pasiskiepijimo lygiu Europoje – ypač dėl Rusijoje siaučiančios Delta atmainos. Šiuo klausimu Baltarusija rimtai atsilieka. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, liepos viduryje tik 8 proc. šalies gyventojų buvo pilnai paskiepyti. Europos valstybėse pasiskiepijusių žmonių vidurkis siekia 40 proc. (o vidutiniškai 55 proc. europiečių yra gavę bent vieną vakcinos dozę).
Tačiau greta skepticizmo, dar viena šios situacijos kaltininkė yra lėta vakcinų gamyba. Remiantis oficialiais duomenimis, iki šiol buvo pagaminta tik 360 000 pirmų ir 180 000 antrų „Sputnik“ dozių. Pastarųjų gamybą gerokai sulėtinai tai, kad jos yra gaminamos iš kitokio vektoriaus, o tai apsunkina gamybos procesą. Rusijos „Sputnik“ gamintojai taip pat susiduria su ta pačia problema.
Birželio mėnesį Sveikatos apsaugos ministerija buvo priversta pripažinti, kad vakcinos gamintojai susidūrė su medžiagos, reikalingos antrųjų dozių gamybai, trūkumu. Tuomet vyriausybė teigė, kad laikotarpis tarp dviejų dozių galimai bus prailgintas, ir truks nebe 21, o 90 dienų.
Tačiau tuo pat metu valdžia neplanuoja naudoti vakarietiškų vakcinų. Šalies sveikatos apsaugos ministras Dmitrijus Pinevičius abejojo mRNR skiepų užsakymo būtinumu ir gegužės mėnesį teigė, kad: „Lyginant jų efektyvumą, jos nėra pranašesnės už „Sputnik“.
„Mes stengiamės surinkti duomenis apie tai, kiek žmonių norėtų pasiskiepyti vakaruose gaminamais skiepais iš savo lėšų, – teigė D. Pinevičius, kalbėdamas apie didelę vakcinų kainą. – Šalyje yra labai mažai žmonių, kurie būtų tam pasiruošę.“
Kaip atsarginį variantą Baltarusijos vyriausybė pasirinko Kinijos vakciną. Vasario mėnesį šalis humanitarinės pagalbos forma gavo 100 000 „Sinopharm“ skiepo dozių, o gegužę dar 300 000.
Vyriausybė taip pat išbando naujas ryšių su visuomene taktikas. Nuo ketvirtadienio į šalį atvykę užsieniečiai galės pasiskiepyti „Sputnik“ vakcina, kurios viena dozė kainuos iki 50 eurų.
Tačiau mažai tikėtina, kad šis pasiūlymas susilauks daug dėmesio, sakė A. Vituška. Tai verčiau yra triukas, kuriuo: „Bandoma pademonstruoti, kad vakcinacijos procesas yra toks sklandus, kad jie netgi gali pasiūlyti skiepus užsieniečiams.“
Tačiau tuo pat metu valdžiai vis sunkiau sekasi kontroliuoti naujus protrūkius, ypatingai kai kaimyninėje Rusijoje siaučia Delta atmaina. Ir šiuo klausimu pasitikėjimas vyriausybe yra nepaprastai mažas.
A. Lukašenkos chaotiškas krizės valdymas (jis ne kartą nuvertino Covid-19 keliamus pavojus, sakydamas, kad virusą galima išsigydyti geriant degtinę ar einant į sauną) buvo vienas iš veiksnių, lėmusių protestus prieš vyriausybę.
V. Martovas mano, kad Rusiją siaubianti koronaviruso banga: „Neabejotinai atkeliaus ir pas mus.“
„Mums reikia ruoštis ir kuo greičiau paskiepyti daugiau žmonių“, – pridūrė medikas.
Jo nuomone, didesnės klinikos ir ligoninės dabar yra pasiruošusios geriau nei pernai, tačiau jis perspėjo, kad: „Mažesniuose miesteliuose ir kaimuose nuo pandemijos pradžios praktiškai niekas nepasikeitė.“
