Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, visa šalis pagal dviejų savaičių naujų atvejų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, įžengė į pirmąją (C1) raudonąją zoną.
Pagal sergamumą sąrašo viršuje toliau lieka Palanga, čia dviejų savaičių sergamumas 100 tūkst. gyv. siekia 365,4. Toliau rikiuojasi Klaipėdos miestas, Skuodo rajonas, Kretinga, Šilutės rajonas, Kaunas, Šiauliai, Klaipėdos rajonas, Vilniaus miestas, Rietavas.
Ne pagal naujų atvejų skaičių, bet pagal teigiamų testų dalį į raudonųjų savivaldybių sąrašą patenka ir Birštonas, Lazdijų rajonas, Ignalinos rajonas ir Kalvarijos savivaldybė.
Primenama, kad lietuviška spalvų sistema paremta naujų atvejų skaičiui 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir teigiamų testų dalimi per septynias dienas. Ji patvirtinta šių metų vasarį kaip karantino atlaisvinimo planas.
A arba žaliasis scenarijus galioja, kai 100 tūkst. gyventojų tenka mažiau nei 25 atvejai, o teigiamų testų dalis yra mažesnė nei 4 procentai. B arba geltonasis scenarijus suskirstytas į B1, kai yra 25–50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, mažiau nei 4 proc. teigiamų testų, ir B2, kai 100 tūkst. gyventojų teka 50–100 atvejų.
Taip pat yra C arba raudonasis ir D – juodasis scenarijai, kai atvejų skaičiai perkopia atitinkamai 100 ir 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Anksčiau su šiais spalviniais rodikliais buvo siejami konkretūs suvaržymai ir atlaisvinimai, tačiau pastaruoju metu Vyriausybės atstovai akcentuoja, kad griežtesnės priemonės bus siejamos pirmiausia su ligoninių užimtumu.
Daugiau ribojimų žada jau kitą savaitę
Kaip pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, 300 užimtų COVID-19 lovų jau būtų įspėjamasis signalas imtis griežtesnių priemonių. Tiesa, jos daugiau būtų nutaikytos į nepasiskiepijusius ir nepersirgusius žmones.
„Mes nebegalime sugrįžti į situaciją, kada dėl ribojimų dalis žmonių netenka įprastų sveikatos, gydymo paslaugų. Vadinasi, indikacija, kuri mums rodo, nuo kurio momento prasideda per didelės sveikatos sistemos apkrova, t. y. maždaug 300 COVID-19 lovų užimtumas.
(...). Be abejo, gruodžio-sausio mėnesiais turėjome ir daugiau, bet tas 300 lovų užimtumas yra tas indikatorius, kuris rodo kad mums yra sunku gydyti COVID-19 lovų pacientams nemažinant kitų paslaugų teikimo“, – pranešė sveikatos apsaugos ministras.
Kaip vakar pranešė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, ligoninėse daugėjant dėl koronaviruso gydomų pacientų, sprendimai dėl įvedamų papildomų ribojimų galėtų būti priimti jau kitą savaitę.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 150 COVID-19 pacientų, 19 iš jų – reanimacijoje. Palyginti su ankstesne para, ligonių gydymo įstaigose skaičius išaugo.
Deguonis papildomai tiekiamas 121 žmogui, aštuoniems pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 18 žmonių.
346 atvejai
Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 346 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios ligos naujų mirčių nefiksuota, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 101,9, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą nepakito ir išliko 2,5 procento.
Šalyje per ketvirtadienį atlikti 5703 molekuliniai (PGR) ir 7234 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 282 tūkst. 416 žmonių, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 2608.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4413 žmonių, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 9030 mirčių.
Per vakar pirmą skiepą gavo virš 15 tūkst. žmonių
Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 20 tūkst. 334 žmonės: 15 tūkst. 154 iš jų gavo pirmą, o 5180 – antrą skiepo dozę. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 400 tūkst. 452 žmonės, visiškai – 1 mln. 232 tūkst. 984.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 55,6 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 70,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 73,2 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 72,4 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 64,2 proc., 45–54 metų grupėje – 58,9 proc., 35–44 metų grupėje – 57,5 proc., 25–34 metų grupėje – 49,9 proc., 16–24 metų grupėje – 48 proc. gyventojų. 12–15 metų vaikų paskiepyta 14,8 procento.
Dalis šių reikšmių per parą paaugo viena ar keliomis dešimtosiomis procentinio punkto.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 50,1 proc. žmonių – 0,5 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau. Skaičiuojant vien pilnamečius, paskiepyta 59,6 proc. gyventojų.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 517 tūkst. 225 skiepų dozių, iš jų sunaudotos 2 mln. 553 tūkst. 294 dozės.
Nepanaudota šiuo metu per 963 tūkst. vakcinos dozių.
