Koronavirusas COVID-19

Premjerė Ingrida Šimonytė žada, kad Vyriausybė pasirūpins didesnėmis galimybėmis gyventojams išsiimti galimybių pasą, nei yra dabar. „Taip, tikrai norime tuo pasirūpinti papildomai“, – ketvirtadienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė Vyriausybės vadovė. Anot jos, paraleliai sprendžiamas ir galimybių paso galiojimo terminas.

Vyriausybė pristačius ribojimų planą neturintiems galimybių prie vakcinacijos centrų nusidriekė ilgiausios eilės. Iššūkių netrūksta ir verslui, įmonės pradeda sukti galvas, kaip reikės per dieną patikrinti 10-is tūkstančių klientų, kiti nuogąstauja, kad antivakseriai ims pirkti paslaugas šešėlyje, piktinasi, kad valdžia planuoja apriboti veiklas lauke, pavyzdžiui, lauko kavinėse, aptarnauti žmones tik su galimybių pasu.

Bendrovė „Moderna“ ketvirtadienį pranešė, kad jos sukurta vakcina nuo COVID-19 užtikrina tvirtą apsaugą mažiausiai šešis mėnesius, o papildomi skiepai nuo kitų koronaviruso atmainų, su kuriais šiuo metu atliekami bandymai, sukėlė „stiprų“ antikūnų atsaką į deltą varianto užkratą. Trečiojo, paskutiniojo „Moderna“ vakcinos klinikinių bandymų etapo galutinė analizė parodė, kad „Moderna“ vakcinos veiksmingumas siekia 93 proc. praėjus mažiausiai šešiems mėnesiams po antrosios skiepo dozės.

Jau netrukus įsigalios nauji koronaviruso situacijai valdyti skirti ribojimai, kurie suvaržys galimybių paso neturinčių žmonių gyvenimą. Politikai tikina, kad nebūtų teisinga vienodai varžyti pasiskiepijusių ir to sąmoningai daryti atsisakančių žmonių gyvenimus, o prekybininkai baiminasi, kad nauji ribojimai iššauks dar nematyto pykčio bangą.

Į Seimą ir Vyriausybę bus įleidžiami tik pasiskiepiję, persirgę koronavirusu arba neigiamą testą turintys darbuotojai. Seime tokia tvarka pradeda veikti nuo penktadienio, o Vyriausybėje jau galioja, BNS patvirtino įstaigų kanceliarijų vadovai. Tvarkas, kaip užtikrinti privalomą periodinį testavimą imuniteto neturintiems darbuotojams, turi nustatyti ir kitos viešojo administravimo veiklą vykdančios įstaigos, tai yra ministerijos, savivaldybės ir pan.

Ribojimus nepasiskiepijusiems žadanti Vyriausybė sulaukia nemažai kritikos ir gyventojų nepasitenkinimo, tačiau Neringos meras Darius Jasaitis teigė, kad ribojimus netgi griežtintų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ meras teigė nesuprantantis, kodėl visa visuomenė turi mokėti už kitų pasimaivymus. Mere, kokia situacija yra pas jus? Kaip suprantu, Neringos miestas yra geresnėje padėtyje nei Palanga, Klaipėdos miestas.

Vyriausybei užsimojus gerokai apriboti neturinčiųjų galimybių paso, t. y. nepersirgusių ir nepasiskiepijusių žmonių, gyvenimą ne tik dalis gyventojų rodo nepasitenkinimą, bet ir kai kurie specialistai sako į tai žiūrintys labai rezervuotai. Anot profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, jei ir toliau bus toks visuomenės skaidymas į turinčiuosius pasą ir neturinčius, į vakserius ir antivakserius, laukia labai sunkus žiemos sezonas.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė, kad Galimybių paso neturintys asmenys nuo rugsėjo 13 d. negalės lankytis maitinimo įstaigose. Tiesa, tai reikš daugiau laisvių maitinimo įstaigoms – jos dirbti galės be kitų iki tol reikalingų ribojimų. Vis dėlto dalis verslininkų piktinasi bei nesupranta, kodėl Galimybių pasas bus reikalingas ir lauko kavinėse. Trečiadienį Vyriausybė iš dalies pritarė tam tikriems ribojimams, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems asmenims.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) kas savaitę atnaujinamame COVID-19 žemėlapyje Lietuva išlieka geltonojoje zonoje. Keliaujantiems iš šiai zonai priskiriamų valstybių Europos Sąjungos šalyse gali būti taikomi griežtesni reikalavimai atvykstant. ECDC spalvinę zoną nustato, vertindama dviejų savaičių naujų susirgimų rodiklį 100 tūkst. gyventojų ir teigiamų testų dalį. Statistikos departamento duomenimis, 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu stebimi COVID-19 situacijos pokyčiai šalyje jos nedžiugina. Kai kuriose savivaldybėse epidemiologinė situacija yra itin prasta. Todėl, pasak premjerės, lokalių karantinų galimybė nėra atmestina. Pagal atvejų skaičių priekyje toliau išlieka Palangos miesto savivaldybė, raudonuoja ir kitos pajūryje esančios savivaldybės.

Lietuva yra viena iš pirmųjų Europos Sąjungos šalių, pradedančių trečia vakcinos doze skiepyti didžiausios rizikos pacientus, sergančius onkohematologinėmis ligomis, gaunančius gydymą dėl onkohematologinių ligų, dializuojamus ar po organų transplantacijos, sergančius autoimuninėmis ligomis sergantys, kai jiems taikoma imunosupresinė terapija.  Revakcinacija bus taikoma praėjus ne mažiau kaip 6 mėn. po pilno vakcinacijos kurso.

Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad dauguma šią vasarą į ligoninės patekusių gyventojų buvo nepasiskiepiję nuo koronaviruso, tad būtų nesąžininga naujus pandemijos valdymo ribojimus taikyti vakciną gavusius asmenis. Vyriausybės vadovė teigė, kad iki griežčiausių ribojimų įsigaliojimo bus duotos penkios savaitės, per kurias tikrai įmanoma gauti dvi vakcinos dozes ir pasidaryti galimybių pasą.

Dėl neplaninių Registrų centro darbų e.sveikatos sistemoje, Statistikos departamentas teigia gavęs netikslius naujų koronaviruso atvejų duomenis. „Todėl šiandienos operatyvioje COVID-19 ataskaitoje paskelbti nepilni laboratorinių tyrimų rezultatai. Šie sutrikimai turi įtakos ir naujų atvejų skaičiui“, – nurodoma ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepytas 15 tūkst. 301 žmogus: 11 tūkst. 568 iš jų gavo pirmą, o 3733 – antrą skiepo dozę, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 1 mln. 443 tūkst. 211 žmonių, visiškai – 1 mln. 267 tūkst. 706. Rekomenduojama 70 proc. paskiepytųjų dalis yra pasiekta trijose amžiaus grupėse iš dešimties: 65–69, 70–74 ir 75–79 metų grupėse. Prie šios ribos artėja ir 55–64 metų grupė.

Daugėjant nustatomų naujų COVID-19 atvejų skaičiui visa Lietuva artėja prie raudonojo C2 scenarijaus. Į jį patenkama, kai naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyv. per 14 d. siekia 150, o šiuo metu šis rodiklis yra 147,7. Šalyje jau skaičiuojamos 22 raudonos savivaldybės ir viena juoda.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad šią savaitę aptiktas vienas naujas B.1.1.7 (alfa variantas) ir 176 nauji B.1.617.2 (delta variantas) viruso linijų atvejai.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 218 naujų koronaviruso atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė vienas žmogus, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 147,7 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis išliko nepakitusi ir siekia 3 procentus. Šalyje per praėjusią parą atlikti 2282 molekuliniai (PGR) ir 6875 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį paragino mažiausiai iki rugsėjo pabaigos neskiepyti vakcinų nuo COVID-19 skatinamosiomis dozėmis, kad būtų įmanoma sumažinti drastišką preparatų paskirstymo nelygybę tarp turtingųjų ir skurdžių šalių. PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas ragino šalis ir bendroves, kontroliuojančias aprūpinimą vakcinomis, nedelsiant pakeisti strategiją ir teikti prioritetą neturtingesnėms valstybėms.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pareiškė, kad kitą savaitę tyrimai galimybių pasui gauti turėtų tapti mokami. A. Dulkio teigimu, tai bus padaryta, kai Vyriausybė priims naujus ribojimus ir dalis paslaugų bus teikiama tik su galimybių pasu. „Galimybių pasui tiks tik PGR tyrimas, jis galios 48 valandas, o mobiliuosiuose punktuose nebus galimybės jo atlikti.

Sveikatos apsaugos ministerija leido pirmai ir antrai skiepo nuo koronaviruso dozei naudoti skirtingas vakcinas. Tai numatyta trečiadienį pasirašytame ministro įsakyme. Jame numatyta, kad „pirmajai skiepo dozei gali būti naudojama „Vaxzevria“, o antrajai – „Comirnaty“ COVID-19 vakcina arba atvirkščiai“. „Moksliniai tyrimai įrodė, kad tai gali net suformuoti dar didesnį imunitetą“, – žurnalistams trečiadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Kalvarijos pasienio kontrolės punkte trečiadienį atidarius mobilią skiepijimo nuo COVID-19 vietą, per pirmąją darbo dieną paskiepyta apie pusšimtis sunkvežimių vairuotojų. Tai BNS pranešė Kalvarijos pirminės sveikatos ir priežiūros centro vyriausioji gydytoja Ilona Aleksienė.  „Visi skiepijosi labai noriai, tačiau skaičiai galėjo būti ir didesni. Manau, jog dar toli gražu ne visi vairuotojai žino apie šią galimybę“ – BNS sakė I. Aleksienė.

Trečiadienį Ukrainą pasiekė Lietuvos dovanotų 54 tūkst. vakcinos nuo COVID-19 dozių siunta. Praėjusią savaitę Lietuvos Vyriausybė Ukrainai numatė skirti 131 tūkst. bendrovės „AstraZeneca“ pagamintos „Vaxzevria“ vakcinos dozių. Likusioji dalis, kurią sudaro 77 tūkst. dozių, Ukrainą pasieks per kelias artimiausias savaites, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Tokiu būdu Lietuva siekia padėti geopolitinių ir kitų neramumų išvargintai šaliai kovoti su koronaviruso infekcija.

Konstatavęs, kad šiuo metu aiškiausiai susiduriama su nepasiskiepijusiųjų pandemija, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys išvardijo, kaip jau netrukus pasikeis gyvenimas tų, kurie neturės galimybių paso. Ministras pranešė, kad pamažu jau artėjama prie pavojingos COVID-19 lovų užpildymo ribos, kai dalies gyventojų laukia nauji ribojimai. „Šiuo metu mes ligoninėse turime apie 200 žmonių, virš 20 yra reanimacijoje.

Technologiniai sprendiniai, kaip į galimybių pasą įtraukti antikūnų testus, yra paruošti, šiuo metu laukiama Vyriausybės sprendimo dėl jų įgalinimo, sako Registrų centro (RC) atstovė. „Turėjom bėdą, kad nebuvo aiškiai reglamentuota, kaip suvedami antikūnų testų atsakymai. Būdavo labai daug tekstinių failų, struktūruotai nuskaityti informacijos, kai yra ji mišri, buvo neįmanoma, todėl reikėjo suformuoti struktūruotą suvedimą.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė visam pluoštui ribojimų, kurie bus taikomi galimybių paso neturintiems gyventojams. Ar šie žingsniai leis galiausiai suvaldyti koronaviruso pandemiją? Ar valdžia atlaikys žmonių pyktį, kai nepasiskiepiję gyventojai negalės lankytis parduotuvėse, kavinėse, grožio salonuose, važiuoti viešuoju transportu? Apie naujus Vyriausybės priimtus ribojimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Sveikatos reikalų k...

Trečiadienį Vyriausybė apsisprendė dėl naujų reguliavimo taisyklių galimybių pasą turintiems žmonėms. Jiems po rugsėjo 13 d. ne tik neužsivers durys naudotis įvairiomis pramogomis ir paslaugomis, bet ir nebebus privalomos kaukės. Kaip numatoma Vyriausybės nutarime, kuriam trečiadienį iš esmės pritarė ministrų kabinetas, veikloms, kurioms būtų taikomi galimybių paso reikalavimai, papildomos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo reglamentuojamos priemonės nebūtų įtvirtintos.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė naujoms pandemijos valdymo priemonėms. Planuojama, kad nuo rugsėjo Galimybių paso neturintiems gyventojams nebus leidžiama naudotis viešuoju, priemiestiniu, tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu. Imuniteto nuo koronaviruso neturintys asmenys nuo rugsėjo galės naudotis tik taksi ir pavėžėjų paslaugomis. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, tad dar galimi pakeitimai Vyriausybės nutarime, kokie nauji ribojimai įsigalios.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė naujoms pandemijos valdymo priemonėms. Jau artimiausiu metu Galimybių pasas bus reikalingas norint nueiti į kavinę, restoraną, naktinį klubą, barą ar didesnį renginį. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, tad dar galimi pakeitimai Vyriausybės nutarime, kokie nauji ribojimai įsigalios.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė naujoms pandemijos valdymo priemonėms. Nuo rugsėjo Galimybių paso neturintys gyventojai galės apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėlėse, jiems užsivers grožio salonų durys. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, tad dar galimi pakeitimai Vyriausybės nutarime, kokie nauji ribojimai įsigalios.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės apsisprendė priimti pluoštą sprendimų, kurie jau netrukus stipriai apribos galimybių paso neturinčių žmonių gyvenimą. Nors vieni pakeitimai jau turėtų įsigalioti artimiausiomis dienomis, kai bus pasiektas 250–300 COVID-19 lovų užimtumas, daliai veiklų būtų duodamas pereinamasis laikotarpis iki rugsėjo 13 d. Tiesa, ministrų kabinetas sutarė, kad dar per kelias dienas laukia galimi nutarimo pakeitimai.

Vyriausybė ruošia ne tik naujų ribojimų paketą galimybių paso neturintiems asmenims, bet ir daugiau privalomai testuojamų ir net skiepijamų asmenų grupių. Be kita ko, testai galimybių pasui taps mokami, išskyrus atvejus, kai žmogus negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Taip pat daugiau veiklų bus prieinama teigiamą antikūnų testą turintiems gyventojams. Trečiadienį sušauktas Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis COVID-19 situacijai ir rengiamiems ribojimams aptarti.

Nelegalių migrantų gretose fiksuojamas koronavirusas, niežai, kitos užkrečiamos ligos. Pasieniečiai apgailestauja, kad ne visos savivaldybės suteikia patalpų, kur būtų galima izoliuoti užsikrėtusių migrantų, tad jie gyvena kartu su sveikaisiais. Savivaldybių atstovai tikina, kad itin trūksta gydytojų ir kitų medicinos specialistų, o ir šiuo metu dirbantys dar nėra atsigavę padidėjusio krūvio kovojant su koronavirusu.

Pastarosiomis dienomis smarkiai daugėja COVID-19 protrūkių, teigia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas. Trečiadienį per nuotolinį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius tvirtino, kad daugėja ir naujų užsikrėtimų COVID-19 atvejų, ir jų protrūkių. „Protrūkių skaičius taip pat auga – per buvusią savaitę buvo 12 naujų protrūkių ir vakar per dieną registruota 12 naujų protrūkių“, – teigė jis.

Vyriausybė trečiadienį ruošiasi apriboti veiklas, kuriomis būtų galima naudotis be galimybių paso. Vienas iš siūlymų – kad šis įrankis būtų reikalingas ir norint gauti planines sveikatos paslaugas. Bent jau tokia nuostata yra įrašyta Vyriausybei teikiamo projekto lydraštyje. Jame nurodoma, kad sveikatos priežiūros įstaigos yra padidintos rizikos zonos, kadangi jose lankosi sutrikusios sveikatos asmenys.

Jungtinėje Karalystėje nuo koronaviruso pasiskiepijo jau daugiau nei 37 milijonai žmonių. Bet tai dar nereiškia, kad virusu jie nebegali užsikrėsti, nors beveik nėra abejonių, kad sunkiai nesirgs. Štai į ką reikia atkreipti dėmesį. Duomenys aiškiai rodo, kad nors Jungtinėje Karalystėje COVID–19 atvejų sparčiai daugėja, ligoninėse gulinčių pacientų ir mirčių skaičius yra mažesnis. Už tai dėkoti reikia vakcinoms.

Vyriausybė trečiadienį ketina priimti naujus pandemijos valdymo ribojimus. Nuo rugsėjo Galimybių paso neturintiems gyventojams nebus leidžiama naudotis viešuoju, priemiestiniu, tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu. Imuniteto nuo koronaviruso neturintys asmenys nuo rugsėjo galės naudotis tik taksi ir pavėžėjų paslaugomis.

Lietuvos COVID-19 žemėlapyje vis didesnį nerimą kelianti situacija – liko tik viena žalia savivaldybė, o taip pat atsirado juoda zona.  Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje beliko tik viena žalia COVID–19 savivaldybė ir atsirado pirma juoda. Žalioje zonoje lieka Zarasų rajono savivaldybė, o juodoje atsirado šalia Zarasų esanti Ignalinos rajone. Zarasų rajono savivaldybėje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų užfiksuojama 14 COVID-19 atvejų, todėl ji priskiriama žaliajai zonai.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 503 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė du žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 146,3 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 3 procentų.

Vyriausybė trečiadienį turėtų priimti sprendimą dėl konkrečių paslaugų ir veiklų ribojimo žmonėms, neturintiems galimybių paso. „Bus svarstomos kontaktinės paslaugos ir ūkinės veiklos, vykdomos tik asmenims, kurie atitinka galimybių paso kriterijus“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.

Prabilus apie galimą nepasiskiepijusių asmenų nušalinimą nuo darbo ar net privalomą tam tikrų profesijų atstovų skiepijimą teisės ekspertai ir politikai teigia, kad tuomet koja kojon būtina kalbėti apie žalos, patyrus nepageidaujamą poveikį į vakciną, atlyginimą. Sutinkama, kad nors įrodyti tokį ryšį ne visada paprasta, tačiau vien tokios sistemos egzistavimas didintų visuomenės pasitikėjimą vakcinomis.

Vis dažniau kalbant apie kylančius koronaviruso skaičius, Ekonimikos ir inovacijų ministrė primena, kad Galimybių paso, net jei kiltų trečioji banga, reikėtų ne visoms veikloms ir išskyrė kelias sritis. „Plačiai žiniasklaidoje aprašomas Galimybių pasas nėra savaime tikslas. Sparčiai plintant naujai COVID atmainai matau 3 pagrindinius tikslus: 1. Švietimas turi veikti ir vaikai turi eiti į mokyklas, susitikti su savo draugais, bendraamžiais, mokytojais. 2. Ekonominės veiklos turi veikti.

Pusė Europos Sąjungos gyventojų jau visiškai pasiskiepijo nuo COVID-19, rodo antradienį paskelbti naujienų agentūros AFP apibendrinti duomenys. Ši informacija, pagrįsta oficialiais duomenimis, reiškia, kad Bendrija pagal skiepijimo tempą aplenkė Jungtines Valstijas. 27-iose ES valstybėse jau paskiepyta beveik 224 mln. žmonių. Ispanija pagal skiepijimo mastą pirmauja tarp didžiųjų ES šalių, vakcinavusi 58,3 proc. savo gyventojų, nuo jos truputį atsilieka Italija (54,4 proc.

Lietuvoje nuo liepos antros savaitės visiškai dominuoja koronaviruso delta atmaina – ji dabar sudaro apie 95 proc. visų diagnozuojamų atvejų, antradienį pranešė Vyriausybė. Anot jos, su šios atmainos dominavimu prasidėjo ir eksponentinis COVID-19 atvejų augimas visoje Lietuvoje. Pranešime teigiama, kad Klaipėdos ir Vilniaus regionuose delta atvejų augimo rezultatai jau stebimi ir ligoninėse, kur užimtų lovų skaičius taip pat didėja labai sparčiai.

Lietuvoje nuo liepos antros savaitės visiškai dominuoja delta atmaina – ji dabar sudaro apie 95 % visų diagnozuojamų atvejų. Su šios atmainos dominavimu prasidėjo ir eksponentinis atvejų augimas visoje Lietuvoje, rodo naujausia Vyriausybės pandemijos duomenų apžvalga. Klaipėdos ir Vilniaus regionuose šio atvejų augimo rezultatai jau stebimi ir ligoninėse, kuriose užimtų lovų skaičius taip pat didėja labai sparčiai. 96 proc.

Koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių praėjusią savaitę fiksuota beveik dvigubai daugiau nei savaitę prie štai, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys. Didžiausias jų augimas stebimas maisto pramonės ir gamybos sektoriuose.  Gyd. epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, epidemiologinei situacijai prastėjant, vienintelė galimybė išvengti didesnių praradimų rudenį, nebedelsti skiepytis.

COVID-19 į ligonines paguldo vis daugiau sergančių. Dėl to Lietuvoje artimiausiomis savaitėmis valdžia planuoja įvesti daugiau ribojimų. Tarp siūlymų, nutaikytų į barus, restoranus, grožio paslaugas ar pramogas, valdžia su verslu diskutuoja ir apie vieną naują dar Lietuvoje netaikytą ribojimą: į pačius didžiausius šalies prekybos centrus įleisti tik žmones, turinčius galimybių pasus, pasiskiepijusius nuo COVID-19, persirgusius arba už savo pinigus atlikusius testą.

Lietuvos COVID-19 žemėlapyje – vis mažiau žalios spalvos. Jau 18 savivaldybių fiksuojamos kaip raudonos, o žalios teliko trys. Visur kitur situacija irgi eina į blogąją pusę. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, pagal sergamumą sąrašo viršuje toliau lieka Palanga, čia dviejų savaičių sergamumas 100 tūkst. gyv.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 15 tūkst. 707 žmonės: 7180 iš jų gavo pirmą, o 8527 – antrą skiepo dozę, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 1 mln. 422 tūkst. 510 žmonių, visiškai – 1 mln. 255 tūkst. 772. Rekomenduojama 70 proc. paskiepytųjų dalis yra pasiekta trijose amžiaus grupėse iš dešimties: 65–69, 70–74 ir 75–79 metų grupėse. Kitose amžiaus grupėse, išskyrus vaikus, paskiepyta apie pusę žmonių.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 394 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė du žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 133,9 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 2,9 procento. Šalyje per šeštadienį atlikti 6538 molekuliniai (PGR) ir 9819 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 283 tūkst.