Apie naujus ribojimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, konservatorius Linas Slušnys ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.
Paskiepyti turi turėti platesnes galimybes veikti
L. Slušnys tikino, kad itin teigiamai vertina naujus ribojimus, kuriuos netrukus patvirtins Vyriausybė.
„Kol neturėjome vakcinų, ribojimai, kontaktai ir visa kita buvo problema. Kai mes turime sočiai vakcinų, kad galime paskiepyti ne tik dviem dozėmis visus, kurie nori, mes galime netgi trečiąja doze žmones, kuriems reikalingas pervakcinavimas <...>, aš nebematau jokios prasmės žmones visus vienodai suvaryti į tą pačią karantininę situaciją“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo L. Slušnys.
„Žmogus, kuris nenori skiepytis, kuris nesiskiepija prisifantazavęs kažkokių vėjų, jis yra turi prisiimti atsakomybę, kad tu negalėsi kažko daryti.
Kitu atveju gautųsi, kad tas, kuris yra išmintingas, tas kuris elgiasi sąmoningai, atsakingai prieš savo šeimos narius, jis tampa net kvailesniu, nes jį ims pirštai badyti ir sakys: tu durnas, aš lygiai taip pat nieko nedarau, nei kaukių nedėviu, nei nieko ir man negalima nieko pasakyti“, – dėstė Seimo narys.
L. Slušnio nuomone, toks Vyriausybės pasirinktas kelias yra teisingas, nes tai leis neuždaryti didžiosios dalies veiklų, o tai prisidės ir prie geresnės psichologinės būsenos.
„Žmonės, kurie priėmė sprendimą skiepytis, jie turi turėti platesnes galimybes veikti visuomenei, kiti siauresnes“, – įsitikinęs Seimo narys.
Išaugs įtampa
Nauji ribojimai itin stipriai koreguotų prekybininkų kasdienybę. Nors artimiausias penkias savaites lauktų pereinamasis laikotarpis ir parduotuvėse galės lankys tiek turintys galimybių pasą, tiek jo stokojantys, nuo rugsėjo imuniteto neturintys susidurtų su suvaržymais.
Pagal nutarimą, kuriam iš esmės pritarė Vyriausybė, neturintys galimybių paso negalės lankytis parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko, kurių prekybos plotas (t. y. prekybos salės, skirtos pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, plotas, įskaitant matavimosi kabinas. Į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, koridorių, sanitarinių patalpų plotas) yra didesnis nei 1500 kv. m.
Visgi Vyriausybės posėdžio metu užvirė diskusija ir ministrų kabinetas artimiausias dienas derins, ar plotą būtų galima padidinti iki 2500 kv. m.
„Iš esmės galimybių paso naudojimą prekyboje vertiname pozityviai. Tiesiog manome, kad ta sprendimo architektūra, visi tie reikalavimai, kvadratiniai metrai, jie turi būti sudėlioti taip, kad jie nediskredituotų visos šitos idėjos“, – tikino prekybininkų atstovė R. Vainienė.
Prekybos įmonių asociacija susirinko penkių didžiausių prekybos tinklų duomenis, kiek jų parduotuvėse, kurios nėra prekybos centrų patalpose ir kurių plotas viršija numatytus 1,5 tūkst. kvadratinių metrų. R. Vainienės teigimu, per dieną šiose parduotuvėse apsilanko 472 tūkst. pirkėjų, o tokio ploto prekybos vietos sudaro 40 proc. visų šalies parduotuvių.
„Jeigu žmonės nepakeis savo įpročių, tai per dieną reikės patikrinti pusę milijono. <...> Ar įsivaizduoja, kokio kiekio tai yra patikra, kokio masto tai yra operacija Registrų centrui ir prekybininkams? <...> Mes labai baiminamės ir techninių nesklandumų, bet labiausiai baiminamės žmonių nepasitenkinimo“, – pasakojo R. Vainienė.
Prekybininkų atstovės teigimu, įtampa pastaruoju metu yra labai padidėjusi, prekybos vietoje padaugėjo konfliktų dėl kaukių dėvėjimo.
„Matome tvyrančia įtampą dėl kaukių, kas, sakytume, toks minimalus yra apsunkinimas. Jeigu atsiras apsunkinimas su galimybių pasu daliai nevakcinuotų piliečių, mes sunkiai įsivaizduojame, kaip reikės valdyti konfliktus. <...> Gal ir pilnas šaldytuvas, pilna spintelė, bet žmogus sakys, kad jam reikia ir štai jam neleidžiama nusipirkti“, – tvirtino R. Vainienė.
Jeigu patikrinimai prie didesnių parduotuvių strigs, anot R. Vainienės, žmonės apsisuks ir eis į mažesnes parduotuves, kuriose lankytis galės visi.
„Kas tada bus tose mažesnėse parduotuvėse? Tada ten bus ir vakcinuoti, ir nevakcinuoti, su galimybių pasu, be galimybių pasų“, – kalbėjo pašnekovė.
„Mes įžvelgėme tokias dideles grėsmes“, – pridūrė R. Vainienė.
Nemato dramos
L. Slušnys nemato didelės bėdos, kad dėl naujų ribojimų ir galimybių pasų tikrinimo, žmonės prie parduotuvių stovės eilėje už durų.
„Pasaulyje taip yra, mes pavyzdžius galime matyti įvairiose šalyse, žmonės stovi lauke, už durų, yra neįleidžiami, ribojami plotai. Mes čia nieko nesugalvojome nieko naujo.
Lietuvos galvojama strategija yra tik viena iš daugelyje valstybių pritaikytų taktikų. Nematau čia jokios didelės dramos, kad žmonės kažkur nueis ir grūsis“, – teigė Seimo narys.
„Pats tą išbandžiau kitoje šalyje, vakcinavimo pažymėjimą brūkšteli po skaneriu, užfiksuoja, kad tu skiepytas ir tu keliauk kur nori toliau. Tavęs paklausė, užfiksavo ir viskas yra tvarkoje. Yra net tokie prietaisiukai, panašūs į bilietų tikrinimo aparatus“, – pridūrė L. Slušnys.
Atsakydamas į R. Vainienės nerimą dėl galimai kilsiančių konfliktų, L. Slušnys tvirtino, kad policija su tuo turėtų susitvarkyti.
„Viskas yra įmanoma, aišku tam reikia laiko, nesidaro tai per vieną naktį, bet Vyriausybė ir nereikalauja per vieną naktį nieko padaryti. Laiko yra palikta“, – sakė L. Slušnys.
Politiko teigimu, jei mes per ilgai svarstysime ir nesiimsime veiksmų, rudenį epidemiologinė situacija bus prastesnė ir gali būti per vėlu.
„Kad neatsidurtume toje situacijoje, kad rudenį reikia viską uždaryti“, – dėstė L. Slušnys.
Statys vartelius, skenerius, samdys papildomus darbuotojus
R. Vainienė teigė, kad laiko prekybininkams pasiruošti pasikeitusiai tvarkai yra pakankamai. Pasak jos, parduotuvės, norėdamos laikytis reikalavimų, imsis įvairiausių sprendimų, priklausomai nuo to, kokį srautą turės aptarnauti.
„Kalba apie vartelius, kur nuskenavus, varteliai atsidaro ir įeini, bet baiminasi piko valandų. <...> Koks būna tų praeinančių žmonių skaičius tomis valandomis po darbo ir bijo, kad tie varteliai neatlaikys“, – pasakojo R. Vainienė.
Prekybininkai taip pat galvoja pasisamdyti papildomus žmones, kurie tikrintų, ar į parduotuvę atėję pirkėjai turi galimybių pasą.
„Nes nėra laisvų darbo rankų, tokių žmonių, kurie visą dieną galėtų skenuoti galimybių pasus. Juos reikėtų testuoti, aprūpinti išmaniąja technika, kuri skenuotų.
Tai yra rimti procesai. Dabar žmonių sunku rasti dabartiniu metu, nes pašalpos yra gana dosnios, ten nereikia testuotis, nereikia vakcinuotis. Žmonės naudojasi tuo. <...> Labai sudėtingas bus įgyvendinimas“, – kalbėjo R. Vainienė.
Antrojoje „Dienos pjūvio“ dalyje L. Slušnys ir R. Vainienė diskutavo apie tai, kiek verslų užsidarys dėl naujų ribojimų, aptarė privalomą darbuotojų testavimą, galimybę nušalinti nuo darbo nepasiskiepijusį darbuotoją ar nemokėti ligos išmokos tam gyventojui, kuris nesiskiepijo ir užsikrėtė koronavirusu. Visą laidą „Dienos pjūvis“ galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio viršuje.
