Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, kad Vyriausybė nustatė ribą, kurią pasiekus būtų grįžta prie tam tikrų ribojimų dėl COVID-19. Pasak ministro, pagrindinis orientyras sprendžiant dėl naujų ribojimų būtų lovų COVID-19 pacientams užimtumas.
Ribojimai atsirastų tada, jei šalyje būtų užimti 300 koronaviruso sukeltos ligos pacientams skirtų lovų.
Pasak A. Dulkio, yra penkios pagrindinės kryptys, kurioms turėtų būti pasiruošta. Viena jų – pasiūlymai Vyriausybei dėl darbo ir veiklos sričių, kurias paliestų nauji ribojimai. Ministro teigimu, sąrašas būtų platesnis nei per ankstesnį karantiną.
Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, tam tikri ribojimai galėtų atsirasti dar kiek anksčiau, pavyzdžiui, pasiekus 250 užimtų lovų ribą.
Ragina skiepytis, mat neaišku, koks bus ruduo
Kol kas nėra aišku, kokie tiksliai ribojimai galėtų įsigalioti. Planuojama apie juos kalbėti kitą savaitę. Tiek Vyriausybė, tiek sveikatos priežiūros specialistai teigia, kad šalyje jau prasidėjo ketvirtoji koronaviruso banga – pastebimas išaugęs naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius.
Paklausti apie tai, kokius ribojimus sveikatos priežiūros specialistai laikytų reikalingais, pirmiausia pabrėžia vakcinacijos svarbą. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis sako, kad nieko naujo išrasti, ko gero, nepavyks.
„Klasika yra tokia – infekcijos šaltinis, plitimo keliai, imli visuomenė. Dabar, vasarą, yra tas laikas, kai viruso aktyvumas yra sumažėjęs. Specialistams didelį nerimą kelia tai, kad jeigu dabar, kai virusas turėtų būti mažiau aktyvus, kas mūsų laukia gruodį, sausį ar vasarį, tada, kai ryškus sezoninis pakilimas?“ – tv3.lt komentuoja V. Usonis.
Profesorius sako, kad jau dabar yra nerimaujama dėl rudens. Neaišku, kas laukia po vasaros, su kokiais sergamumo rodikliais susidursime rudeniui atėjus. Vis dėlto, pasak profesoriaus, svarbu žinoti, kaip rudeniui reikėtų pasiruošti. Čia, kaip sako specialistas, yra du galimi keliai.
„Arba mes turime numatyti visus ribojimus iki karantino imtinai, to neturėtų prireikti, arba turime paveikti imlią visuomenę taip, kad ji būtų neimli“, – komentuoja profesorius.
V. Usonis detalizuoja, kad neimlūs yra COVID-19 persirgę žmonės arba nuo šios ligos paskiepyti asmenys. Šiuo metu, Statistikos departamento duomenimis, bendras imunizacijos lygis šalyje beveik siekia 52 proc.
„Didžiausia rizika šiandien yra ten, kur plitimo keliai yra lengvai realizuojami. Viruso aktyvumas ateis, mes niekur nedingsime, norime, ar ne, klausimas – kaip būsime pasiruošę“, – teigia V. Usonis.
Paklaustas, kokie ribojimai atrodytų logiški, V. Usonis vardina kontaktų ribojimą. Tai, kaukės, dezinfekciniai skysčiai ir kitos naudotos priemonės buvo vienintelis būdas apsisaugoti nuo viruso tada, kai Lietuvoje vakcinos dar buvo neprieinamos. Tačiau dabar, kaip sako profesorius, pagrindinė priemonė – vakcinos.
„Žmonės, kurie pasinaudos šia priemone, sezoninio pakilimo metu bus saugesni. Man yra dvi dozės įskiepytos ir aš jaučiuosi saugesnis už žmones, kurie virusui yra imlūs. Paaiškinimas paprastas iš biologinės pusės, o kad yra visuomenės gyvenimas ir turime visokių nuomonių – čia yra kita kalba“, – teigia V. Usonis.
Ragina investuoti į jau išbandytas sritis
Paklaustas apie naujus ribojimus, užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas pirmiausia ragina stiprinti tas kovos su koronavirusu sritis, kurių įgyvendinimas mums geriausiai sekasi. Galvoti tik apie draudimus, pasak profesoriaus, nereikėtų.
„Nors tam tikri ribojimai kiekvienam žmogui liks gyvenant naujoje realybėje, svarbiausia, kad galėtume pasinaudoti mokslo laimėjimu – jau dabar aišku, kiek efektyvūs yra skiepai, diagnostika (laiku nustatyti žmogų, kuris gali būti platintojas pats to nežinodamas), kad kiekvienas žmogus galėtų valdyti savo riziką“, – tv3.lt komentuoja S. Čaplinskas.
Todėl yra svarbu, kad žmonės žinotų savo vadinamąjį COVID-19 statusą ir gebėtų patys suvokti bei valdyti savo bei aplinkinių keliamus pavojus. COVID-19 statuso žinojimas reiškia žinojimą, ar žmogus yra imlus COVID-19 infekcijai, ar ne, taip pat ir tai, kiek imlus virusui yra.
„Jei žmogus yra nepersirgęs, o gal jis nežino, gal yra persirgęs, atlikęs testą tai sužinotų. Jei žmogus dvejoja dėl skiepų – kodėl dvejoja? Kokie jam klausimai kyla, kas jam galėtų padėti iš medicininės pusės, profesionaliai, kad atsakytų ne politikai, o medikai, kuriais jis pasitiki“, – teigia S. Čaplinskas.
Grįžti prie visiško karantino ir užsidarymo S. Čaplinskas nerekomenduoja. Pasak profesoriaus, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuo pat pandemijos pradžios pabrėžė, kad visiškas karantinas buvo reikalingas dėl dviejų priežasčių: kad sužinotume apie ligą ir kad spėtume pertvarkyti sveikatos priežiūros sistemą, jog ši nepalūžtų.
Skelbti karantiną dėl koronaviruso, pasak S. Čaplinsko, jau nebėra reikalo. Nebėra priežasties kalbėti nei apie visos šalies karantiną, nei apie vienos savivaldybės karantiną. Profesorius mano, kad kalbėti galima nebent apie tam tikras lokalias ir laikinas priemones, kurios galėtų sumažinti kontaktus ir infekuotų žmonių skaičių.
„Dabar, jei vėl grįžtame prie to paties svarstymo, kad pagrindine priemone matome karantiną, tam, kad išloštume laiko, turbūt ne. Dabar, kai kalbama apie karantiną, reikia suprasti, kad karantinas čia minimas ne medicinine prasme, nes kaip medicininė infekcijų kontrolės priemonė, o kaip teisinė priemonė, kuri įgalima priimti tam tikrus sprendimus, nors tai galima išspręsti ir turint ekstremaliosios situacijos padėtį šalyje“, – sako S. Čaplinskas.
Nevakcinuotų žmonių gyvenimas galėtų būti apribotas
Dar antradienį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė teigė mananti, kad tam tikrų profesijų atstovams skiepai turėtų tapti privalomi. V. Usonio nuomone, sąvoka „privalomas“ dažnai yra sumaišoma su „priverstinis“, o dėl to visuomenei kyla nesusipratimų.
Profesorius pastebi, kad žmogaus gyvenime yra daug privalomų dalykų – anksti keltis į darbą, nevairuoti išgėrus ir t.t., tačiau tai nėra tokie dalykai, dėl kurių reikėtų reikšti nepasitenkinimą, mat visi jie egzistuoja tam, kad patys gyventume saugiau. Kita – darbuotojams apskritai yra keliami tam tikri reikalavimai, todėl reikalavimas skiepytis neturėtų būti neįprastas.
„Išgėręs taurę vyno aš negaliu vairuoti automobilio – kokia brutali priemonė, taip? Čia teisininkai, darbo teisės specialistai diskutuoja, kaip šiuos dalykus riekia spręsti, tačiau yra reikalavimai saugai darbe. Darbuotojai turi būti saugūs darbo vietoje ir tada grįžtame prie to, kad skiepijimas yra saugumo priemonė tokia, kaip specialių rūbų dėvėjimas. Kita – darbuotojai darbo vietoje neturi būti pavojingi aplinkiniams“, – komentuoja V. Usonis.
Paskiepyti tam tikrus darbuotojus yra visuomenės interesas. V. Usonis primena pandemijos pradžią, kai gydymo įstaigos trūko medicinos darbuotojų, mat dalis jų sirgo COVID-19. Dėl to strigo gydymo įstaigų darbas.
Be to, yra ir atvejų, kai tam tikros vakcinos darbuotojams užsienyje yra privalomos. Pavyzdžiui, JAV jau ilgą laiką yra reikalavimas, kad akušerijos, ginekologijos skyriuose gali dirbti tik nuo raudonukės paskiepyti darbuotojai.
„Niekam tai nekelia jokių minčių, galvojama apie tai, kad raudonukė nėščiosioms yra labai pavojinga. Tai nėra kažkas naujo, tai yra praktika, taikoma įvairiomis aplinkybėmis ir nuo seno. Mes šį instrumentą turime panaudoti savo racionaliam visuomenės gyvenimui“, – teigia V. Usonis.
Į klausimą, ar paskiepytus ir imuniteto COVID-19 neturinčius asmenis reikėtų atskirti, V. Usonis atsako, kad čia gali būti naudojamas Galimybių pasas. Profesoriaus nuomone, tiems žmonėms, kurie nebekelia pavojaus aplinkiniams, ribojimai galėtų būti nebereikalingi. Tačiau tie, kurie pavojų gali kelti, turėtų būti apriboti.
„Egoistiškai pagalvokime apie save. Ar norėtumėte autobuse susitikti su žmogumi, kuris jums yra pavojingas? Apie tai kalbame, kad užkrečiamųjų ligų plitimo klasika yra imlios visuomenės bėda. Todėl sakome, kad peržengėme į etapą, kada pandemija yra imlių žmonių, o tos bėdos nebėra paskiepytiems ar persirgusiems.
Yra saugus instrumentas – vakcinos. Jei žmonės turi savo nuomonę, jie turi teisę ją turėti, niekas to neginčija, bet jie ignoruoja visuomenės gyvenimo taisykles, todėl atitinkamai jų dalyvavimas visuomenės gyvenime turi būti apribotas, kito kelio nematau“, – argumentuoja V. Usonis.
Idėjai išskirti nepasiskiepijusius nepritaria
Profesorius S. Čaplinskas sako rezervuotai žiūrintis į pasiūlymus išskirti vakcinuotus ir nevakcinuotus asmenis bei idėją pastarųjų gyvenimą suvaržyti.
„Patirtis sako, kad segregacija ir žmonių skirstymas į „mes“ ir „jie“, nesvarbu, kurioje pusėje bus žmogus, skirstymas prevencijoje gerų rezultatų neduoda. Kai kam gali atrodyti, kad galime pasiekti teigiamą rezultatą, bet jeigu ir taip, tai labai trumpą laiką ir tik tam tikrai žmonių grupei. Tai gali sukurti daugiau neigiamų pasekmių, ypač žiūrint į perspektyvą“, – komentuoja S. Čaplinskas.
Profesoriaus vertinimu, žmones paskatinti vakcinuotis galima tik žinant priežastis, kodėl jie skiepytis nenori. Kiekvienam žmogui gali kilti skirtingi klausimai, kiekvienas asmuo gali turėti skirtingų priežasčių, kodėl priima sprendimą nesiskiepyti. Todėl svarbu, kad su žmogumi būtų kalbamasi, kad tai darytų ne politikai, o medikai ir tikri ekspertai.
„Komunikacija yra pagrindinis raktas įveikiant šią pandemiją. Prisiminkime, ką sako PSO – ši pandemija yra apie pasitikėjimą. Labai svarbu, kad žmonės pasitikėtų ir žinotų, kuo pasitikėti, kad keistų savo elgesį šioje naujoje realybėje“, – sako S. Čaplinskas.
Vis dėlto, kad skiepai tam tikrose situacijose turėtų būti privalomi, S. Čaplinskas pritaria.
„Pavyzdžiui, medikai. Kaip medikas gali vykdyti kontaktinę veiklą su infekuotais žmonėmis? Juk jis kels riziką sau ir kitiems. Tokiais atvejais būtų tikslinga, kad tam tikros veiklos galėtų būti vykdomos tik imunitetą turintiems žmonėms. Pavyzdžiui, medikai, vykdantys kontaktinė darbą, slaugos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai, ypač, kurie dirba su didelės rizikos grupės žmonėmis“, – teigia S. Čaplinskas.
Skiepai, pasak S. Čaplinsko, turėtų būti privalomi ir pedagogams – visąlaik dėvėti kaukes gali būti sudėtinga. Taip pat ir grožio paslaugas teikiantiems asmenims.
„Bendrąja prasme kalbėti apie tai, kad visiems būtų privaloma – manau, galime susilaukti neigiamų tolimesnių pasekmių. Todėl reikėtų labai rezervuotai (kalbėti – aut. past.) ir apie tai diskutuoti“, – komentuoja S. Čaplinskas.
Pasak profesoriaus, tiems, kurie į problemą yra įsigilinę mažiau, privalomos direktyvos atrodo efektyvios, bet iš tikrųjų vadinamosios kietosios priemonės nepasiteisina. S. Čaplinskas rekomenduoja naudoti vadinamąsias minkštąsias priemones – komunikuoti su žmonėmis, juos šviesti, kad sprendimus gyventojai priimtų būdami informuoti patikimais faktais.
Nusprendė, kada atsiras ribojimai
Portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kokiomis priemonėmis bus valdoma koronaviruso pandemija, šalyje blogėjant epidemiologinei situacijai. Ministrų kabinetas nusibrėžė rodiklius, kada galėtų būti įvedami nauji ribojimai, o konkrečius sprendimus žada kitą savaitę.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad pagrindinis orientyras, sprendžiant dėl naujų ribojimų, būtų, kai šalyje užimtos būtų 300 koronaviruso ligoniams gydyti lovų užimtumas.
„Čia turėtume labai aiškiai pasakyti, kad čia nėra kažkoks žadintuvas, tikslus laikrodis ar diena „X“, tai tiesiog indikatorius, momentas, į kurį mes matome, kad judame. Tai Vyriausybė atitinkamai savo konkrečius sprendimus gali priimti ne tada, kai yra 301 ar 299, bet čia mūsų orientacija“, – sakė A. Dulkys.
Pasak A. Dulkio, yra penkios pagrindinės kryptys, kurioms turėtų būti pasiruošta. Pirma kryptis – suderinti būtinųjų kontaktinių veiklų sąrašą, jų ryšį su galimybių pasu, aptarti galimybių paso ryšį su ES skaitmeniniu pažymėjimu.
„Tada ir ribojimai sugultų į liniją“, – aiškino A. Dulkys.
Antra kryptis – teikiami pasiūlymai Vyriausybei dėl darbo ir veiklos sričių, kurias paliestų nauji ribojimai. Ministro teigimu, sąrašas būtų platesnis nei per ankstesnį karantiną.
Pasak A. Dulkio, taip pat turi būti išdiskutuojama dėl testavimo, ar tai turėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto, ar darbdavių lėšomis. Ministras teigė, kad būtina apsispręsti ir kokioms profesijoms tai būtų privaloma. Penkta kryptis, anot jo, susijusi su nedarbingumo išmokų mokėjimu. A. Dulkys taip pat patikino, kad jau yra pasiruošta „pašalinti galimybę“ nemokamai testuotis siekiant gauti galimybių pasą, bet patys sprendimai bus priimti vėliau.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, sieti naujus ribojimus su 300 Covid-19 lovų skaičiumi, kai reikia pradėti mažinti sveikatos paslaugų teikimą sergantiems kitomis ligomis ar turintiems kitų poreikių, yra nekorektiška.
„Manau, kai yra 300, bus ir 400“, – sakė premjerė.
Ministrė pirmininkė siūlė užfiksuoti, kad nauji ribojimai atsirastų perspektyvoje, kai matoma, kad artėjama prie 300 užimtų lovų, o Vyriausybės nutarime aiškiai nusibrėžti, kas yra orientyras, pavyzdžiui, 250 lovų.
„Jeigu 300 yra ta riba, <...> tai nereikėtų ant tos ribos papildomus ribojimus įjungti, juos reikėtų įjungti anksčiau“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė taip pat siūlė įtraukti galimybę, kuris yra taikomas Latvijoje – galimybė darbdaviui nušalinti darbuotoją, kuris atsisako skiepytis ne dėl medicininių priežasčių, jei tas darbuotojas neturi galimybės dirbti nuotoliu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad toks sprendimas yra ruošiamas.
Vyriausybė taip pat kalba apie platesnį Galimybių paso įtraukimą. Nors antikūnų įtraukimo į Galimybių pasą klausimas keltas jam dar net nepasirodžius, iki šiol tai nėra išspręsta. Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar vasaros pradžioje teigė, kad reikiamus funkcionalumus dėl šio rodiklio įtraukimo išpildyti Registrų centrui yra pavesta iki rugpjūčio pradžios.
Kaip nurodė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, šis sprendimas nėra pasikeitęs.
„Registrų centras žada, kad jau rugpjūčio 4 d. bus antikūnų testo elementas matomas. Tai reiškia, kad žmonės, kur persirgo ir turi antikūnų, galėtų naudotis. Tik, matyt, būtų protingiau pasakyti, kad rugpjūčio pradžia [bus tas laikas]“, – trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu kalbėjo ji.
Praėjusią parą nustatyti 337 nauji koronaviruso atvejai, naujų mirčių ir vėl nefiksuota
Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 337 nauji koronaviruso atvejai, naujų mirčių dėl šios ligos nefiksuota, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Naujų mirčių nefiksuota šeštą dieną iš eilės.
14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 80,4, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 2,4 procento.
Šalyje atlikti 5932 molekuliniai (PGR) ir 6761 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 281 tūkst. 629 žmonės, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 2065.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4412 žmonių, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9024 mirtys.
