Nors naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyv., antradienio Statistikos departamento duomenimis, Neringoje tesiekia 55 ir pagal tai į raudonąją zoną nepatektų, teigiamų tyrimų dalis per 7 d. čia yra 4 proc., praėjusios paros duomenys – 20,2 proc.
Tiesa, Neringoje vakcinuotų asmenų procentas yra aukščiausias šalyje – 88 proc.
Pagal didžiausią naujų atvejų skaičių toliau pirmauja Palanga. Šiuo metu čia minėtasis rodiklis yra 243,6, Klaipėdoje – 199,3,Skuodo rajone – 166, Kretingos rajone – 158,1, Šilutės rajone – 142,9, Kauno mieste – 118,7, Šiaulių mieste – 110.
Kalvarijos savivaldybėje šis rodiklis tesiekia 60,3, bet į raudonąją C2 zoną jį įtraukiama pagal teigiamą tyrimų procentų dalį – 4,7 proc.
Naujų atvejų skaičius per dvi savaites vis dar siekia 0 tik dviejose savivaldybėse – Biržų ir Širvintų.
Primenama, kad lietuviška spalvų sistema paremta naujų atvejų skaičiui 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir teigiamų testų dalimi per septynias dienas. Ji patvirtinta šių metų vasarį kaip karantino atlaisvinimo planas.
A arba žaliasis scenarijus galioja, kai 100 tūkst. gyventojų tenka mažiau nei 25 atvejai, o teigiamų testų dalis yra mažesnė nei 4 procentai. B arba geltonasis scenarijus suskirstytas į B1, kai yra 25–50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, mažiau nei 4 proc. teigiamų testų, ir B2, kai 100 tūkst. gyventojų teka 50–100 atvejų.
Taip pat yra C arba raudonasis ir D – juodasis scenarijai, kai atvejų skaičiai perkopia atitinkamai 100 ir 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Anksčiau su šiais spalviniais rodikliais buvo siejami konkretūs suvaržymai ir atlaisvinimai, tačiau pastaruoju metu Vyriausybės atstovai akcentuoja, kad griežtesnės priemonės bus siejamos pirmiausia su ligoninių užimtumu.
Dulkys įvardijo ribą
Kaip pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, 300 užimtų COVID-19 lovų jau būtų įspėjamasis signalas imtis griežtesnių priemonių. Tiesa, jos daugiau būtų nutaikytos į nepasiskiepijusius ir nepersirgusius žmones.
„Mes nebegalime sugrįžti į situaciją, kada dėl ribojimų dalis žmonių netenka įprastų sveikatos, gydymo paslaugų. Vadinasi, indikacija, kuri mums rodo, nuo kurio momento prasideda per didelės sveikatos sistemos apkrova, t. y. maždaug 300 COVID-19 lovų užimtumas.
(...). Be abejo, gruodžio-sausio mėnesiais turėjome ir daugiau, bet tas 300 lovų užimtumas yra tas indikatorius, kuris rodo kad mums yra sunku gydyti COVID-19 lovų pacientams nemažinant kitų paslaugų teikimo“, – pranešė sveikatos apsaugos ministras.
211 naujų atvejų
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 211 koronaviruso atvejų, naujų mirčių dėl šios ligos nefiksuota. Naujų mirčių nefiksuota penktą dieną iš eilės.
14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 70,9, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą išliko nepakitusi ir siekia 2,2 procento.
Šalyje atlikti 5953 molekuliniai (PGR) ir 7473 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 106 COVID-19 pacientai, 11 iš jų – reanimacijoje. Palyginti su ankstesne para, ligonių gydymo įstaigose padaugėjo, tačiau reanimacijos skyriuose – kiek sumažėjo.
Deguonis papildomai tiekiamas 87 žmonėms, aštuoniems pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 18 žmonių.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 281 tūkst. 284 žmonės, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 1,8 tūkstančio.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4411 žmonių, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 9018 mirčių.
Pirmą dozę vakar gavo 9751 žmogus
Praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepytas 15 tūkst. 751 žmogus: 9751 iš jų gavo pirmą, o 6000 – antrą skiepo dozę.
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 362 tūkst. 498 žmonės, visiškai – 1 mln. 216 tūkst. 461.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 55,2 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 70 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72,7 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 71,7 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 62,5 proc., 45–54 metų grupėje – 56,9 proc., 35–44 metų grupėje – 55,6 proc., 25–34 metų grupėje – 48,1 proc., 16–24 metų grupėje – 46 proc. gyventojų. 12–15 metų vaikų paskiepyta 13,3 procento.
Dalis šių reikšmių per parą paaugo viena ar keliomis dešimtosiomis procentinio punkto.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 48,7 proc. žmonių – 0,3 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau. Skaičiuojant vien pilnamečius, paskiepyta 58 proc. gyventojų.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 501 tūkst. 625 skiepų dozių, iš jų sunaudotos 2 mln. 500 tūkst. 598 dozės.
Nepanaudota šiuo metu per 1 mln. vakcinos dozių.
