Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad pagrindinis orientyras, sprendžiant dėl naujų ribojimų, būtų, kai šalyje užimtos būtų 300 koronaviruso ligoniams gydyti lovų užimtumas.
„Čia turėtume labai aiškiai pasakyti, kad čia nėra kažkoks žadintuvas, tikslus laikrodis ar diena „X“, tai tiesiog indikatorius, momentas, į kurį mes matome, kad judame. Tai Vyriausybė atitinkamai savo konkrečius sprendimus gali priimti ne tada, kai yra 301 ar 299, bet čia mūsų orientacija“, – sakė A. Dulkys.
Pasak A. Dulkio, yra penkios pagrindinės kryptys, kurioms turėtų būti pasiruošta. Pirma kryptis – suderinti būtinųjų kontaktinių veiklų sąrašą, jų ryšį su galimybių pasu, aptarti galimybių paso ryšį su ES skaitmeniniu pažymėjimu.
„Tada ir ribojimai sugultų į liniją“, – aiškino A. Dulkys.
Antra kryptis – teikiami pasiūlymai Vyriausybei dėl darbo ir veiklos sričių, kurias paliestų nauji ribojimai. Ministro teigimu, sąrašas būtų platesnis nei per ankstesnį karantiną.
Pasak A. Dulkio, taip pat turi būti išdiskutuojama dėl testavimo, ar tai turėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto, ar darbdavių lėšomis. Ministras teigė, kad būtina apsispręsti ir kokioms profesijoms tai būtų privaloma. Penkta kryptis, anot jo, susijusi su nedarbingumo išmokų mokėjimu. A. Dulkys taip pat patikino, kad jau yra pasiruošta „pašalinti galimybę“ nemokamai testuotis siekiant gauti galimybių pasą, bet patys sprendimai bus priimti vėliau.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, sieti naujus ribojimus su 300 Covid-19 lovų skaičiumi, kai reikia pradėti mažinti sveikatos paslaugų teikimą sergantiems kitomis ligomis ar turintiems kitų poreikių, yra nekorektiška.
„Manau, kai yra 300, bus ir 400“, – sakė premjerė.
Ministrė pirmininkė siūlė užfiksuoti, kad nauji ribojimai atsirastų perspektyvoje, kai matoma, kad artėjama prie 300 užimtų lovų, o Vyriausybės nutarime aiškiai nusibrėžti, kas yra orientyras, pavyzdžiui, 250 lovų.
„Jeigu 300 yra ta riba, <...> tai nereikėtų ant tos ribos papildomus ribojimus įjungti, juos reikėtų įjungti anksčiau“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė taip pat siūlė įtraukti galimybę, kuris yra taikomas Latvijoje – galimybė darbdaviui nušalinti darbuotoją, kuris atsisako skiepytis ne dėl medicininių priežasčių, jei tas darbuotojas neturi galimybės dirbti nuotoliu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad toks sprendimas yra ruošiamas.
Vyriausybė taip pat kalba apie platesnį Galimybių paso įtraukimą. Nors antikūnų įtraukimo į Galimybių pasą klausimas keltas jam dar net nepasirodžius, iki šiol tai nėra išspręsta. Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar vasaros pradžioje teigė, kad reikiamus funkcionalumus dėl šio rodiklio įtraukimo išpildyti Registrų centrui yra pavesta iki rugpjūčio pradžios.
Kaip nurodė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, šis sprendimas nėra pasikeitęs.
„Registrų centras žada, kad jau rugpjūčio 4 d. bus antikūnų testo elementas matomas. Tai reiškia, kad žmonės, kur persirgo ir turi antikūnų, galėtų naudotis. Tik, matyt, būtų protingiau pasakyti, kad rugpjūčio pradžia [bus tas laikas]“, – trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu kalbėjo ji.
Praėjusią parą nustatyti 337 nauji koronaviruso atvejai, naujų mirčių ir vėl nefiksuota
Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 337 nauji koronaviruso atvejai, naujų mirčių dėl šios ligos nefiksuota, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Naujų mirčių nefiksuota šeštą dieną iš eilės.
14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 80,4, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 2,4 procento.
Šalyje atlikti 5932 molekuliniai (PGR) ir 6761 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 281 tūkst. 629 žmonės, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 2065.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4412 žmonių, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9024 mirtys.
Armonaitė: nesiskiepijusiems gali būti apribotas patekimas į parduotuves
A. Armonaitė taip pat pasisako už tai, kad būtų žmonės būtų vakcinuojami kuo daugiau vietų, pavyzdžiui, baruose ar paplūdimiuose. Apie tai ekonomikos ir inovacijų ministrė antradienį komentavo Lukiškių aikštėje susirinkusiems žurnalistams.
„Kai pristatėme Galimybių pasą, jo tikslas buvo atidaryti kuo daugiau veiklų ir išlaikyti jas atidarytas, kad išvengtume ateities karantinų.
Jau matome, kad galimybių pasas bus ypač reikalingas rudenį, kad neuždarytume ekonominių veiklų, kad žmonės toliau galėtų džiaugtis savo mėgstamais restoranais, kavinėmis, parduotuvėmis ir taip toliau.
Vyriausybė spręs, bet panašu, kad tos veiklos bus atviros pasiskiepijusiems žmonėms, nes šiuo metu Lietuvoje vyksta nepasiskiepijusių pandemija“, – sakė A. Armonaitė.
„Mes kalbame apie tai, kad žmonės pasivakcinavo, pasiskiepijo, išgyveno tam tikrus šalutinius poveikius, bet jie turi imunitetą, yra imunizuoti, kad mes jų ribojimais ir draudimais nebaustume. Toks mūsų tikslas“, – pridūrė ji.
Ministrė teigė, kad žmonės, kuriems galbūt pritrūko laiko pasiskiepyti, galėtų tą padaryti jau dabar. Pasak A. Armonaitės, Vyriausybė diskutuos apie tai ar įvesti galimybių pasą toms veikloms, kurioms jis anksčiau negaliojo, pavyzdžiui, kirpykloms ar parduotuvėms.
„Mes galime kalbėti apie daugiau veiklų. <...> Ir veiklos, ir aptarnavimas. Nei aš, nei kažkas kitas Vyriausybėje jokių ribojimų nenorime, bet yra tokia situacija, kad turime delta atmainą, kuri 80 proc. Lietuvoje dominuoja, 95 proc. ligoninėse žmonių yra nepasiskiepiję ir užsikrėtę.
Mes turime nepaskiepytų žmonių pandemiją. Mums būtina pasiskiepyti, o tiems žmonėms, kurie yra jau imunizuoti, jie turi imunitetą, kad jie galėtų gyventi normalų gyvenimą“, – pripažino A. Armonaitė.
Ministrės teigimu, Vyriausybės diskusijose kalbama apie tai, kad rodiklis, kuomet būtų pradėti taikyti ribojimai nepasiskiepijusiems asmenims, yra užimtų lovų skaičius ligoninėse.
„Situacija labai paprasta. Žmonės, kurie suserga COVID-19 liga, jiems yra prioritetas. Tie žmonės, kurie laukia operacijų, jiems reikalingas kitoks gydymas, jie yra užleidę vietas būtent covid ligoniams.
Kai mes pasieksime 300 covid lovų, akivaizdu, kad reikės kitų sąskaita tuos pajėgumus didinti ir tikėtina, kad tada įsijungs naujas reguliavimas su galimybių pasu, tą Vyriausybė spręs artimiausiu metu“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Pasak jos, yra žmonių, kurie dėl objektyvių priežasčių negali pasiskiepyti, pavyzdžiui, nėščios moterys, tad jiems bus užtikrinta galimybė naudotis galimybių pasu pasidarius testą nuo koronaviruso.
„Tačiau šiaip paskata turi būti skiepytis. Mes siūlome vakciną nemokamai, žmonės gali pasirinkti gamintoją, kuris jiems patinka. Didelėje dalyje užsienio valstybių nėra galimybių pasirinkti. Yra tiek daug opcijų, svarbu, kad žmonės jomis pasinaudotų ir ateitų skiepytis“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Pasak A. Armonaitė, kol kas negalima teigti, kad visos paslaugos, kurios yra uždarose patalpose, bus apribotos galimybių paso.
„Mes kalbame apie kontaktines paslaugas. Kol kas nespekuliuosiu sveikatos ministras teikia šitus pasiūlymus, jis ir pateiks“, – sakė A. Armonaitė.
Verslininkai ne kartą siūlė, kad būtų galima skiepyti baruose. A. Armonaitė tikino, kad palaiko tokį siūlymą.
„Aš tai už, galime kalbėti su Sveikatos ministerija, skiepyti baruose, paplūdimiuose, visur, aš už“, – teigė A. Armonaitė.
