Koronavirusas COVID-19

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia abejojantis, ar piniginė paskata skatinant skiepytis vyresnio amžiaus žmones būtų gera idėja.  Ministras, paprašytas įvertinti eksministro Aurelijau Verygos siūlymą įvesti pinigines išmokas – paskatinimą senjorams skiepytis, neslėpė skepticizmo.  „Esu jau minėjęs ir teikęs nuomonę šiuo klausimu. Visada labai svarbu, kuriame etape tokie dalykai yra siūlomi. Asmeniškai manau, kad tai labai diskutuotinas klausimas.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar grąžinti reikalavimą uždarose erdvėse nešioti kaukes. Pagal parengtą projektą, kaukės taptų privalomos renginiuose, kontaktinėse paslaugose, aukštojo mokslo įstaigose. Ministrų kabinetas taip pat rekomenduos įstaigoms pereiti prie nuotolinio darbo.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu šalyje jau yra 32 „juodosios“ savivaldybės, per vakar prie jų prisijungė Pasvalio rajonas ir Neringa, Vakarų Lietuvą nudažydama visiškai juodai. Šviesesnėje raudonoje C2 zonoje vis dar laikosi Panevėžio, Kupiškio ir Raseinių rajonai – čia naujų atvejų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, nuo „pirmaujančių“ savivaldybių skiriasi ir dešimčia kartų.

Praėjusią parą nustatyti 1847 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Pilnai paskiepytas buvo tik vienas iš praėjusią parą mirusių žmonių. 2722 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 6,9 tūkst. žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1171 – šis skaičius per parą beveik nekito, 129 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 16,7 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį planuoja grąžinti reikalavimą uždarose erdvėse nešioti kaukes. Antradienį žurnalistams komentuodama šį siūlymą premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad tam pakaks ekstremalios situacijos režimo. Anksčiau buvo svarstyta, kad rekomendaciją patalpose dėvėti kaukes pakeičiant į reikalavimą, gali tekti vėl įvesti karantino režimą.

Vyriausybė karantino Lietuvoje įvesti neketina, tačiau privalomą kaukių dėvėjimą viduje netrukus vėl įves. Mat situacija Lietuvoje tik blogėja ir jau esame tarp 5 labiausiai sergančių Europoje šalių. Augant COVID-19 sergamumui vis daugiau švietimo įstaigų dirba tik nuotoliniu būdu, tūkstančiai vaikų izoliacijoje, dalis tėvų ir mokyklų bado pirštais į profilaktinio testavimo bėdas, aiškina, kad vaikų tikrinimo sistema yra netubula ir pridaro nepatogumų.

Šiauliai dar anksčiau rugsėjį atšventė savo gimtadienį. Mieste vyko įvairūs renginiai – koncertai, mugės, varžybos ir kiti. Po šventės praėjus keletui savaičių matyti suprastėjusi epidemiologinė situacija mieste. Miesto meras pripažįsta, kad įtakos suprastėjusiems rodikliams galėjo turėti ir šventė, tačiau skuba pabrėžti, kad dėl šoktelėjusio sergamumo gali būti kaltos ir mokyklos. Epidemiologinė situacija neramina visoje šalyje.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas sako nesuprantantis kai kurių Vyriausybės sprendimų. Pasak mero, nelogiška, kad pasiskiepiję asmenys, turėję aukštos rizikos kontaktą su sergančiu COVID-19 asmeniu nėra izoliuojami. Meras pastebi, kad COVID-19 gali sirgti ir pasiskiepiję žmonės, todėl, pasak A. Visocko, po aukštos rizikos kontakto izoliuojami turėtų būti ir jie.

Pandemijos pagreičiui ir toliau neslobstant, palankių tendencijų nestebima ir koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje. Praėjusią savaitę aktyvių protrūkių registruota 30-čia proc. daugiau, lyginant su laikotarpiu prieš tai, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.

Į aukštųjų mokyklų auditorijose vykstančius užsiėmimus studentai gali patekti tik su galimybių pasais. Nors didžioji dalis aukštųjų mokyklų studentų yra pasiskiepiję, vis dėlto pasitaiko tokių, kuriems reikalavimai neįtinka. Todėl dalis studentų nusprendė nesitaikyti prie keliamų galimybių paso reikalavimų ir nutraukė studijas. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, į kontaktiniu būdu vykstančius užsiėmimus gali patekti tik galimybių pasus turintys studentai.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad karantino Vyriausybė įvesti neplanuoja ir šalyje liks galioti ekstremali situacija. Toks sprendimas priimtas gavus teisininkų išvadas. „Iš paskutinių teisininkų išvadų panašu, kad apsieisime su ekstremaliąja padėtimi“, – antradienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak Vyriausybės vadovės, ministrų kabinetas nepersigalvojo, o tiesiog sulaukė teisininkų išvadų.

Kasdien į „juodąją“ epidemiologinę COVID-19 zoną patenka vis daugiau šalies savivaldybių, tokių šiandien jau yra lygiai pusė – 30. Geriausia situacija kol kas išlieka tik trijose savivaldybėse – Panevėžio, Kupiškio ir Raseinių rajonų. Praėjusią parą nustatyti 1225 nauji COVID-19 atvejai, mirė 11 žmonių, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Devyni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. Mirė šeši vyresni nei 80-ies metų žmonės – iš jų pasiskiepijęs buvo vienas.

Praėjusią parą nustatyti 1225 nauji COVID-19 atvejai, mirė 11 žmonių, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Devyni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies 2856 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7187 žmonės.  Ligoninėse šiuo metu gydomi 1162 žmonės – 48-iais daugiau nei para anksčiau, 121 iš jų – reanimacijoje. Ligoninės ir mirtys Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 139 žmonės – 60-ia daugiau nei para anksčiau.

Nepasiskiepijusius nuo COVID-19 senjorus įkalbinėti reikėtų individualiai, per asmeninius pokalbius atsakant į kiekvieno jų nerimą ir dvejones, rekomenduoja prie Vyriausybės dirbanti nepriklausomų ekspertų taryba.

Bent vienam moksleiviui sulaukus teigiamo rezultato atliekant greituosius COVID-19 savikontrolės testus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiais testais rekomenduoja nedelsiant pasitikrinti visai klasei. Kaip antradienį informavo SAM, savikontrolės testai klasei turėtų būti atliekami nelaukiant minėto moksleivio ligos patvirtinimo PGR testu, taip siekiant  greičiau nustatyti kitus potencialius COVID-19  atvejus kryptingiau valdyti infekcijos išplitimą klasėje.

Prekybininkai ir mėsos perdirbėjai pastebi, jog įsigaliojus galimybių paso reikalavimams sumažėjo pardavimai didžiosiose parduotuvėse. Apie tai pranešė LRT Panorama. Mėsos perdirbėjai ir paukštininkai sako šviežią produkciją turintys arba perskirstyti į mažesnes parduotuves, arba užšaldyti. „Lyginant su praeitu mėnesiu, mes užšaldome blokais 20 proc. daugiau paukštienos. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šviežios paukštienos mes būtent tiek neparduodame.

Kritikuojamas ar ne, bet galimybių pasas tebėra svarbus įrankis Lietuvoje. Būtent su šiuo dokumentu šalies gyventojai gali gauti didelę dalį paslaugų, kurios neprieinamos jo neturintiems. Tačiau kaip ilgai ši sistema bus veiksminga? Specialistai įžvelgia du scenarijus, pagal kuriuos Lietuvoje galimybių pasas taptų bevertis. Maža to, dalis jų įspėja, kad su galimybių pasu gyventojai gali per daug atsipalaiduoti ir jaustis viruso neįveikiami.

Nuo spalio 15 d. įsigalioja studentams svarbūs pakeitimai. Nuo šios dienos galimybių pasui gauti skirtus koronaviruso testus studentai turės apmokėti patys. Prieš galimybių pasą aktyviai pasisakantys Šiauliuose esančios „Gustuko picerijos“ savininkai ėmėsi dar vienos iniciatyvos – siūlosi apmokėti studentų testavimui skirtas išlaidas. Prie jų jungiasi ir kiti verslininkai, planuojama surinkti penkis tūkstančius eurų.

Šiaulių ligoninėje nuo koronaviruso mirė 29 metų jaunuolis, kuris buvo pasiskiepijęs nuo COVID-19. Ligoninės teigimu, jaunas vyras turėjo gretutinių ligų, kurios ir sukėlė ligos komplikacijas. Dėl koronaviruso švietimo įstaigose jau užfiksuota apie 300 protrūkių, izoliuota daugiau kaip 7 tūkstančiai asmenų, o Akmenėje dėl COVID-19 dviems savaitėms uždaryta gimnazija. Koronavirusas neaplenkė ir Kėdainių ligoninės – visiškai uždrausta lankyti visus slaugos skyriaus ligonius.

Augant įtampai dėl COVID-19 ligoninėse tenka „uždaryti“ vis daugiau kitoms ligoms skirtų lovų. Be kita ko, nerimą kelia ir sunkiau sergantys vaikai. Tokia žinute po pietų pasidalino viena iš pagrindinių kovidinių įstaigų LSMU Kauno ligoninė. Įstaiga socialiniame tinkle konstatavo, kad tenka mažinti terapinių ligų gydymo apimtis. „COVID-19 situacija šalyje, deja, negerėja ir LSMU Kauno ligoninėje, Šilainių padalinyje. Deja, tenka vis labiau mažinti terapinių ligų gydymo apimtis.

Koronavirusas pareikalauja ir, atrodytų, visai jauno amžiaus aukų. Jau skelbta apie mirusį jauną pasiskiepijusį Radviliškio rajono gyventoją. Penktadienį nuo COVID-19 mirė ir vos virš 30-ies metų klaipėdietis.  Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, vyras nebuvo pasiskiepijęs. Tai portalui tv3.lt patvirtino ir Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL), kur pacientas ir buvo gydytas, komunikacijos atstovė.

Valdantiesiems akcentuojant masinės vakcinacijos svarbą dalis visuomenės aktyviai kelia klausimą apie efektyvių vaistų nuo COVID-19 kūrimą. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas dr. Marius Strioga tvirtina, kad apie specifinius vaistus mokslininkai ir kalba, ir tiria, tad anksčiau ar vėliau jie atsiras.  Kaip socialiniame tinkle rašė jis, vaistai nuo COVID-19 prisidėtų prie pandemijos suvaldymo, tačiau ragino nepamiršti ir apie jų šalutinius reiškinius.

Rugsėjo pabaigoje kauniečiui turėjo būti atlikta tris mėnesius laukta nosies pertvaros operacija. Tačiau planai apvirto aukštyn kojomis, prieš operaciją Kauno klinikose atliktas COVID-19 testas – teigiamas. Operacija atšaukta, o pakartotinai atliktas testas uždavė dar daugiau klausimų. Valstybinėje ir privačioje laboratorijoje atliktų testų rezultatai nesutampa. „Pakliuvau į keblią situaciją. Rytoj turėjau operuotis. Prieš operaciją turėjau privalomai testuotis.

Reaguodamas į kalbas apie būsimą karantiną, žinomas ekonomistas Raimondas Kuodis ironiškai priminė savo pasiūlymą, kurį skelbė praėjusių metų gruodį. „Kartoju seną siūlymą pabaigti su virvutės stumdymu: kas nesiskiepijo (be rimtos rimtos priežasties), pats moka už gydymą“, – sako R. Kuodis. Bet ar tikrai nesiskiepijantys už gydymą turėtų mokėti iš savo kišenės? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Raimondu Kuodžiu.

Prieš kelias savaites Lietuvoje įsigaliojus ribojimams galimybių paso neturintiems gyventojams, dalis jų Lietuvoje galiojančią tvarką ėmė lyginti su užsieniu. Teigta, kad Lietuvoje galiojanti tvarka yra ypatingai griežta, neva niekur kitur tokių ribojimų nėra. Vis dėlto užsienyje gyvenantys lietuviai pasakoja, kad ribojimų laikytis reikia ir svetur, o jie kartais yra griežtesni už galiojančius Lietuvoje.

Savaitgalį pranešta apie dar vieno jauno vyro mirtį nuo COVID-19. Nors 20–29 m. amžiaus grupei priklausęs jaunuolis buvo pasiskiepijęs nuo šios ligos, tačiau, kaip nurodo Respublikinė Šiaulių ligoninė, jis turėjo gretutinių ligų. Kaip rodo Statistikos departamento atviri duomenys, vyras buvo Radviliškio rajono gyventojas. Kol kas tai jauniausia pasiskiepijusi COVID-19 auka Lietuvoje. Jaunuolio gyvybė penktadienį užgeso Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kur jis ir buvo gydytas.

Pasiskiepiję Sidnėjaus gyventojai nuo spalio vidurio vėl galės gyventi be karantino priemonių, pirmadienį paskelbė Australijos pareigūnai, pristatydami „planą laisvei“, mieste sumažėjus naujų COVID-19 atvejų skaičiui. Nurodymas likti namuose Sidnėjuje ir Naujajame Pietų Velse turi būti atšauktas, kai abiem vakcinų nuo COVID-19 dozėmis pasiskiepys 70 proc. gyventojų. Valstijos premjerė Gladys Berejiklian (Gledis Beredžiklian) „gan įsitikinusi“, kad tai turėtų įvykti spalio 11 dieną.

Nuo rugsėjo pradžios švietimo įstaigose fiksuotas 301 COVID-19 protrūkis, izoliuota daugiau nei 7,2 tūkst. asmenų. Kaip BNS pirmadienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), tai yra atvejai, kai ugdymo įstaigoje vienas asmuo užsikrėtė nuo kito. „Iš jų dauguma – mokyklos. Protrūkiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose sudaro apie 15 proc. visų ugdymo įstaigose nuo rugsėjo pradžios registruotų protrūkių. Daugiau nei 90 proc.

Vertinant naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičius situacija išlieka įtempta – kas savaitė vis daugėja juodajai epidemiologinei zonai priklausančių savivaldybių. Jų šalyje jau yra beveik pusė – 29 iš 60-ies. „Juoduoja“ ir visi didieji miestai, išskyrus Panevėžį. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šalyje pasiekė 622,6 – per parą jis paaugo daugiau nei 19 punktų. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis truputį pakilo ir siekia 6,8 procento.

Penktadienio duomenimis, dvidešimčiai Kėdainių ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus ligonių iš 36 nustatyti besimptomiai COVID-19 užsikrėtimo atvejai. Tai aptarta ir Kėdainių rajono tarybos posėdyje. Dėl šios priežasties visiškai uždrausta lankyti visus slaugos skyriaus pacientus.

Praėjusią parą nustatyti 1043 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Dešimt mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 121 žmogus paskiepytas pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepytas 241 žmogus.  Ligoninėse šiuo metu gydomi 1114 žmonių, 122 iš jų – reanimacijoje. Palyginti su ankstesne para, ligoninėse yra 42 žmonėmis daugiau.

 Sustiprinančiąja vakcinos nuo COVID-19 doze skiepytųsi 42,4 proc. suaugusių gyventojų – mažiau, nei yra vakcinuoti bent viena doze, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Lietuvoje bent viena vakcinos doze pasiskiepiję šiuo metu yra per 72 proc. suaugusiųjų. 20,3 proc. respondentų teigė neturintys nuomonės dėl trečio skiepo, 18,7 proc. teigė, kad sustiprinančiąja vakcinos doze nesiskiepytų. 18,5 proc. nurodė, jog apskritai nesiskiepijo.

Pastarųjų dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis Latvijoje viršijo 400 atvejų 100 tūkst. gyventojų, parodė Ligų prevencijos ir kontrolės centro sekmadienį paskelbti duomenys. Per pastarąją parą atlikus 13 112 testų patvirtinti 567 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė du anksčiau užsikrėtę asmenys. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 816 naujų užsikrėtimo atvejų ir septynių COVID-19 pacientų mirtį.

Nuo mokslo metų pradžios dar neparėjo nei trys savaitės, o ugdymo įstaigose liepsnoja beveik du šimtai koronaviruso židinių, saviizoliacijoje keli tūkstančiai šalies moksleivių. Dalis jų skundžiasi, kad pajautus simptomus ir nusprendus likti namie, vienintelė išeitis jiems – mokytis savarankiškai. Ministerijos žadėtos hibridinės klasės kol kas dar nėra įgyvendintos, bet ministerija žada, kad įranga hibridinėms pamokoms savivaldybes pasieks dar šį rudenį. Koronavirusas toliau plinta.

Visose Azijos šalyse kovojant su vis sunkesniais COVID-19 protrūkiais, mokyklos susiduria su ypatingais iššūkiais saugodamos vaikus ir mokytojus. Kai kurios šalys, nusprendusios, kad klasės turi grįžti prie kontaktinio darbo, naudojasi tokiomis priemonėmis kaip kaukės, mažesnės grupės ir netgi draudimai kalbėti klasėje, siekiant apriboti infekcijos plitimą. Kitose, mokyklos lieka uždarytos, rašo theguardian.com.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 4 473 testus nustatyti 465 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė vienas anksčiau užsikrėtęs asmuo – 77 metų moteris, sekmadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Iš naujai nustatytų užsikrėtimo atvejų 339 pacientai nebuvo pasiskiepiję arba baigę vakcinavimo kurso. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 664 naujus COVID-19 atvejus, naujų mirčių nebuvo fiksuota.

Praėjusią parą nustatytas 1251 naujas COVID-19 atvejis, mirė trylika žmonių, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Vienuolika mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti iš dalies. Per parą 726 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso paskiepyti 1296 žmonės.  Ligoninėse šiuo metu gydomi 1072 žmonės, 122 iš jų – reanimacijoje. Palyginti su ankstesne para, ligoninėse yra 63 žmonėmis daugiau.

Kai koronaviruso užsikrėtimus skaičiuojame tūkstančiais per dieną, veiksmų imasi patys medikai. Kai kurios rajoninės ligoninės uždaro vidaus ligų skyrius ir vietoj įprastų ligonių guldo susirgusius koronavirusu. Tad Lietuvai gresia ne tik karantinas, bet ir situacija, kai šimtai žmonių nebegaus reikiamos gydytojų pagalbos dėl to, kad ligoninės bus užimtos COVID-19 pacientais. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Skirtingoms pasaulio šalims skirtingai sekasi kovoti su COVID-19 pandemija ir skiepyti savo gyventojus. Lietuva pilnai kol kas paskiepijo kiek daugiau nei pusę savo gyventojų, todėl šalyje tebeveikia įvairūs apribojimai, maža to, dar kalbama ir apie jų griežtinimą. O kaip elgiasi valstybės, kurių pasiskiepijimo rodiklis panašus į Lietuvos? Lietuvoje visos populiacijos pilno paskiepijimo rodiklis siekia 57,9 proc.

Praėjusią parą nustatyti 1609 nauji COVID-19 atvejai, mirė 9 žmonės, šeštadienį skelbia Statistikos departamentas. 8 mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.Virusas Lietuvoje jau pareikalavo 4896 žmonių gyvybių. Nuo COVID-19 pasveiko jau 298 885 asmenys, per praėjusią parą – 1789. Penktadienį Lietuvoje vakcinuoti 8987 gyventojai, iš jų 3349 paskiepyti pirma vakcinos doze.

Kauno klinikose medikai kovoja dėl COVID-19 sergančio naujagimio gyvybės. Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas LNK žinioms penktadienį sakė, kad sunkiai sergantis naujagimis gydomas intensyvios terapijos skyriuje. Anot mediko, trečdalis vaikų, patenkančių į ligoninę dėl COVID-19, guldomi į intensyvios terapijos skyrių. LNK žinių teigimu, Kauno klinikų reanimacijoje gydomi du mažamečiai.

Lietuvoje augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiams, daugėjant mirčių ir pildantis ligoninių lovoms, Vyriausybė imasi naujų veiksmų kovoje su pandemija. Ministrų kabinetas kitą savaitę priims sprendimus, kurie pirmiausia lies privalomą kaukių dėvėjimą viduje. Visgi, jei tai neduos teigiamų rezultatų, valdžios akys turėtų nukrypti į srautus masiniuose renginiuose.

Paveiktų šalių sąraše raudonąją zoną paliko Danija, Suomija, Liuksemburgas, taip pat dvi teritorijos – Maljorka (Ispanija) ir Reunjonas (Prancūzija), penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kartu su iš žaliosios zonos perėjusia Čekija, jos papildė geltoną zoną. „Tai reiškia, kad iš jų atvykusiems nuo COVID-19 ligos nepasiskiepijusiems ir nepersirgusiems asmenims izoliuotis nereikės, tačiau jie turės išsitirti prieš ir po atvykimo“, – rašoma pranešime.

Miestuose sparčiai pildosi COVID-19 pacientams skirtos lovos, labiausiai medikams trūksta vietų reanimacijose, kur gelbėjamos pačių sunkiausių pacientų gyvybės. Ligoninės jau dabar mažina planinių paslaugų, o kai kurios operacijos atidedamos – jų gali tekti laukti bent trimis mėnesiais ilgiau. Medikai pasakoja, kad ligoninės pildosi ir sergančiais vaikais, o net po lengvų koronaviruso formų juos kamuoja liekamieji reiškiniai.

Visame pasaulyje išplitusi COVID-19 pandemija, kuri pastaruoju metu itin suintensyvėjo, pakeitė daugelio žmonių kasdienybę, tačiau ypač stipriai tai palietė gydytojus ir visą sveikatos sektorių. Nuolat susidurdami su koronaviruso kamuojamais pacientais, kalbinti gydytojai tikino nesuprantantys dalies visuomenės nusistatymo prieš skiepus. Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus pasakojo, jog tokios pandemijos nesitikėjo, nelaukė ir turbūt nė vienas net neįsivaizdavo.

Norvegijos ministrė pirmininkė Erna Solberg penktadienį pranešė, kad dauguma šioje Skandinavijos šalyje nacionaliniu mastu galiojančių suvaržymų dėl COVID-19 netrukus bus sušvelninti. Tarp atšaukiamų ribojimų – specialūs reikalavimai aptarnaujant klientus restoranuose ir 1 m fizinio atstumo taisyklė.

Viename sostinės prekybos centre dirbanti vilnietė savo akimis pamatė, kaip galimybių pasus turintys tikrinti apsauginiai nepatikrinę dokumento į prekybos centro patalpas praleido vaikiną. Skaitytoja piktinasi, kad taip keliama grėsmė ir prekybos centro lankytojams, ir darbuotojams. Prekybos centras pasakoja, kas galėjo nutikti ir sako, kad situacijai išsiaiškinti pradėjo vidinį tyrimą. Nuo rugsėjo 13 d. įsigaliojo ribojimai galimybių paso neturintiems asmenims.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyta 813 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, taip pat mirė 14 anksčiau užsikrėtusių žmonių, penktadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 974 naujus COVID-19 atvejus ir 14 pacientų mirtį. Šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 1 258 COVID-19 pacientai, iš kurių 138 reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 25 682 testus patvirtinta 710 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė šeši anksčiau užsikrėtę asmenys, penktadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 776 naujus užsikrėtimo atvejus ir keturių COVID-19 pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 570 yra nepasiskiepiję ar nebaigę skiepijimosi kurso, o 140 yra visiškai pasiskiepiję.