Koronavirusas COVID-19

Vaikų gydytojams kelia nerimą nauja tendencija – vis daugiau COVID-19 sergančių vaikų tampa priklausomi nuo deguonies.  Kaip žurnalistams penktadienį pasakojo VUL Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė, nerimą kelia atsirandantys ypač sunkiai sergantys vaikai. „Atsiranda vaikų, kurie yra priklausomi nuo deguonies. Tokios situacijos realiai dar nebuvo pandemijos laikotarpiu. Tai kelia nerimą, nes atsiranda ypač sunkiai sergančių vaikų.

Situacijai dėl COVID-19 negerėjant ne tik atidaromi nauji kovidiniai skyriai regionuose, bet ir nuo pirmadienio Santaros klinikose bus ribojama dalis sveikatos paslaugų. Apie tai pristatęs naujausią situaciją ligoninėje ir Vilniaus regione pranešė įstaigos generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius. Kaip pasakojo jis, situacija verčia imtis naujų sprendimų tiek dėl skyrių plėtimo, tiek paslaugų ribojimo.

Ketvirtadienį įsigaliojo saviizoliacijos reikalavimų pakeitimai. Saviizoliacija, turėjusiems aukštos rizikos kontaktą su COVID-19 sergančiu asmeniu, sutrumpinta iki 10 dienų. Izoliaciją galima dar labiau sutrumpinti po savaitės pasidarius koronaviruso testą. Sąlygų palengvinimai numatyti ir moksleiviams. Nuo šiol jie, net ir turėję kontaktą su sergančiuoju, gali nebesiizoliuoti. Dėl naujienų sutaria ne visi specialistai – vieni džiaugiasi, kiti bijo, kad tai neprišauktų daugiau bėdos.

Kasdien daugėjant naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiui vis daugiau savivaldybių tampa „juodomis“. Penktadienio Statistikos departamento duomenimis, jų jau yra 25, per vakar dieną šis sąrašas „papilnėjo“ Pagėgių ir Ukmergės rajono savivaldybėmis. Bendras 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius šalyje 100 tūkst. gyventojų pasiekė 569,5 – per parą jis paaugo beveik dviem dešimtimis. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis nekito ir siekia 6,3 procento.

Praėjusią parą nustatyti 1464 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Vienuolika mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 3540 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 9167 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1005 žmonės, 117 iš jų gydomi reanimacijoje. Palyginti su ankstesne para, žmonių ligoninėse yra devyniais mažiau.

Dėl gausėjančio COVID-19 pacientų srauto ligoninėse vėl auga įtampa. Pildantis lovoms kai kurie medikai pripažįsta, kad vis dažniau šmėkštelėja kitą kartą ir garsiai užduodamas klausimas: kokiam pacientui, likus vienai laisvai reanimacinei lovai, reikėtų teikti pirmenybę – pasiskiepijusiam 70-mečiui ar neskieptam 30-mečiui?  Be kita ko, apie galimą pacientų rūšiavimą prabilo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Vilniaus medikai jau septinta para kovoja dėl koronavirusu sergančio 14-mečio gyvybės. Berniukas buvo nepasiskiepijęs, o koronavirusu užsikrėtė šeimoje. Apie tai praneša sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Sergančių vaikų ligoninėse yra ir daugiau. Dėl koronavirusu sergančio 14-mečio jau septintą parą kovoja Vilniaus Santaros vaikų ligoninės gydytojai. Jo būklė – sunki. „Šiuo metu Vilniuje reanimacijoje guli vaikas, dėl jo gyvybės medikai kovoja jau septinta para.

JAV viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino pasaulio lyderius siekti globalaus 70 proc. vakcinacijos rodiklio. Tai jis sakė dalyvaudamas JAV prezidento Joe Bideno inicijuotame viršūnių susitikime „Global COVID-19“, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra. Šio sustikimo tikslas – sutelkti pasaulio lyderius siekiant kuo platesnio vakcinų prieinamumo ir aukštesnio vakcinacijos lygio, žmonių gyvybių išgelbėjimo ir sveikatos apsaugos sistemų atsparumo didinimo.

Ketvirtadienį sveikatos apaugos ministrui pasidalijus žinia apie reanimacijoje dėl gyvybės kovojantį 14-metį, ministras pateikė daugiau informacijos apie situaciją.  Pasak ministro, ne tik vaikas, bet ir vaiko artimieji buvo nepasiskiepiję.  „Prarasto laiko beieškant... Jo būklė sudėtinga. Pateko tiesiai į reanimaciją. Gydytojai dėl jo gyvybės kovoja jau septinta para. Jis nepasiskiepijęs. Užsikrėtė nuo savo artimųjų. Savo paties namuose. Artimieji nepasiskiepiję.

Augant kovidinių pacientų skaičiams jau tenka riboti kitas sveikatos paslaugas ne tik kai kuriose didžiosiose šalies ligoninėse, bet ir regionuose. Ypač sudėtinga situacija Vakarų Lietuvoje, kuri su ketvirtosios bangos kilimu susidūrė pirmiausiai. Anot ligoninių vadovų, nors prireikus ne kovidu sergantys pacientai perkeliami į kitas įstaigas, situacijai blogėjant dalis paslaugų gyventojams tiesiog gali būti nebeteikiama.

Norint reikšmingai padidinti vakcinavimo apimtis šalyje, vakcinuoti pacientus turėtų būti leista ne tik sveikatos priežiūros specialistams ar vaistininkams, bet ir farmakotechnikams. Tokią mintį kreipimesi į Lietuvos Respublikos Seimą bei Sveikatos ministeriją išsakė Kauno kolegijos atstovai.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 974 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai – daugiausiai nuo gegužės pabaigos, taip pat mirė 14 anksčiau užsikrėtusių žmonių, ketvirtadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 822 naujus COVID-19 atvejus ir 20 pacientų mirtį. Šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 1 209 COVID-19 pacientai, iš kurių 133 reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Lietuvai juoduojant pagal koronaviruso rodiklius, Vyriausybė planuoja įvesti naujus ribojimus ir galbūt vėl šalyje skelbti karantiną. Sprendimą dėl to ministrų kabinetas ketina priimti kitą savaitę.

Ieškodamas argumentų, kaip dar įtikinti žmones saugotis ir pasiskiepyti, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys apgailestaudamas pranešė, kad šiuo metu medikai Vilniuje kovoja dėl COVID-19 sergančio paauglio gyvybės. Ministras neslėpė, kad jau artėja riba, kai medikams gali tekti rinktis, kurio žmogaus gyvybę gelbėti.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 6 275 testus nustatyti 589 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė keturi anksčiau užsikrėtę žmonės, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Iš naujai nustatytų užsikrėtimo atvejų 386 pacientai nebuvo pasiskiepiję arba baigę vakcinavimo kurso. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 687 naujus COVID-19 atvejus ir dviejų pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 498,65 atvejo 100 tūkst.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad karantinas Lietuvoje gali būti grąžintas, nes dabartinių priemonių negana. O Saulius Skvernelis blogai vertina planus įvesti naują karantiną, nes buvusio premjero teigimu, Vyriausybė praleido šiltąjį sezoną pasiruošimui naujajai koronaviruso bangai, o tai rodo, kad šis ministrų kabinetas su pandemija nesusitvarko.  „Visi matome nerimą keliančius skaičius.

Praėjusią parą nustatyti 1486 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Trylika mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 3512 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7964 žmonės. Nuo COVID-19 ligoninėse gydomų pacientų skaičius viršijo tūkstantį ir šiuo metu siekia 1014. Reanimacijoje gydoma 116 pacientų. Lyginant su ankstesne para žmonių ligoninėse padaugėjo dviem dešimtimis.

Daugėjant susirgimų COVID–19, valstybė gali nebekompensuoti savanoriškai apsisprendusių nesiskiepyti darbuotojų testų, už juos turėtų mokėti darbdaviai arba darbuotojai, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Vyriausybė turėtų skirti daugiau dėmesio komunikacijai apie tai, kas padėtų sumažinti sergančiųjų koronavirusu skaičiu, o ne skelbti apie „grįžtantį karantiną“. Pasak G. Nausėdos užsienio politikos grupės vadovės, visuomenė ne visada supranta, ką reiškia karantino sąvoka.

Nuo šiandien izoliacijos trukmė sąlytį turėjusiems asmenims trumpėja nuo 14 iki 10 dienų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaip ir anksčiau, suteikiama galimybė susitrumpinti izoliaciją, ne anksčiau kaip 7 izoliacijos dieną atliktus PGR tyrimą ir gavus neigiamą rezultatą, jei asmeniui nepasireiškia ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai, t. y. staiga prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas.

Lietuva antradienį įžengė į blogiausią – „juodąją“ – pandemijos spalvinę zoną. Vyriausybė trečiadienį tarėsi dėl karantino įvedimo ir privalomo kaukių dėvėjimo uždarose patalpose. Taip pat – dėl aktyvesnės rizikos grupių ir senjorų vakcinacijos.

Mažosios ligoninės Lietuvoje imasi uždarinėti skyrius, kad galėtų priimti augantį COVID-19 pacientų srautą. Tauragės ligoninėje pastaruoju metu buvo uždaryti Vaikų ir Psichiatrijos skyriai, o Kretingoje – Vidaus ligų, rašo naujienų portalas 15min.lt. BNS primena, kad didžiosios ligoninės dėl augančio COVID-19 pacientų skaičiaus taip pat sustabdė dalį planinių paslaugų.

Jungtinės Valstijos trečiadienį leido naudoti pastiprinamąją „Pfizer“ vakcinos dozę vyresniems nei 65 metų žmonėms, taip pat didelės rizikos grupėms dėl ligų ar darbo pobūdžio priskiriamiems suaugusiesiems.  Tai reiškia, kad reikšminga populiacijos dalis – dešimtys milijonų amerikiečių – dabar gali gauti trečiąją vakcinos dozę praėjus šešiems mėnesiams po antrosios.

Vyriausybė kol kas karantino neįvedė, tačiau toliau kalba ne tik apie privalomų kaukių patalpose įvedimą, bet vardija ir kitus galimus ribojimus. Kitą savaitę dalyje šalies įstaigų gali būti įvestas ir nuotolinis darbas. Verslas kritikuoja tokią ribojimų politiką, esą nežinomybėje sunku dirbti. Tiesa, vieną sprendimą politikai priėmė. Kad klasės mokyklose greit neištuštėtų, valdžia keičia ir izoliacijos tvarką.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pradėjo pasaulio lyderių susitikimą dėl COVID-19 pažadėdamas paaukoti šalims, kurioms sunkiai sekasi kovoti su pandemija, dar 500 mln. vakcinų nuo koronaviruso dozių. „Tai visų jėgų ir išteklių reikalaujanti krizė, – sakė J. Bidenas. – Amerika taps skiepų arsenalu, lygiai kaip mes buvome demokratijos arsenalas Antrajame pasauliniame kare.

Niujorke viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad centrinė valdžia turi imti pavyzdį iš gerus rezultatus rodančių savivaldybių, norint pasiekti aktyvesnio skiepijimosi nuo COVID-19 visoje šalyje. Jis taip pat pabrėžė, kad gąsdinimo politika gali duoti priešingą rezultatą. Taip valstybės vadovas kalbėjo Vyriausybei svarstant grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą, šalyje vėl įvedant karantino režimą. „Baikime vieną kartą vieni kitus gąsdinti.

Kaip informavo VšĮ Kėdainių ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai, laikinai einanti direktoriaus pareigas Rita Kuodienė Kėdainių ligoninės COVID-19 skyriuje pirmadienį, rugsėjo 20 dieną, iš 20-ies lovų buvo užimtos 17, antradienį, rugsėjo 21 dieną, jau užimta 16 lovų. Vakar deguonis buvo reikalingas 13 pacientų, šiandien – 12. Skyriuje gydomi vidutiniškai ir labai sunkūs ligoniai. Vienas yra itin sunkios būklės ligonis, kurio likimas sprendžiasi. Situacija skyriuje keičiasi kasdien.

Premjerė Ingrida Šimonytė svarsto, ar už pramonės darbuotojų testus dėl COVID-19 neturėtų mokėti darbdaviai. Šiuo metu šiuos testus kompensuoja valstybė. „Dabar pradėtas pramonės darbuotojų testavimas. Matysime, kaip procesas atrodys, bet vėlgi po kelių savaičių, matyt, kad turėsime grįžti prie klausimo, kiek dar biudžetas turi mokėti už testus, t. y. mokesčių mokėtojai, o kiek jau reikėtų, kad atsakomybes prisiimtų ir darbdavys“, – trečiadienį per Vyriausybės posėdį kalbėjo I. Šimonytė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį pasirašys sprendimus, kuriais bus bandoma skatinti 75 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skiepijimą nuo COVID-19. Tarp jų – didesnės išmokos šeimos gydytojams už pirma doze paskiepytus asmenis.  „Mes šeimos gydytojams taip pat skrisime papildomą skatinamąją išmoką. Šiuo metu ji buvo 5 eurai už pirma doze pasiskiepijusį žmogų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad kitą savaitę Vyriausybė turėtų apsispręsti, kad apsaugines veido kaukes asmenims būtų privaloma dėvėti uždarose erdvėse. „Visas kabinetas sutiko, kad reikia griežtinti taisykles. Taip pat buvo kalba apie nuotolinį darbą. Kitam trečiadieniui mes atitinkamai su teisininkais pasižiūrėsime dėl statuso. Ar tai turėtų būti karantino, ar ekstremaliosios situacijos. Kitam Vyriausybės posėdžiui pateiksime sprendimus dėl kaukių dėvėjimo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį pasirašys sprendimą, kuriuo keis moksleivių izoliavimo tvarką. Nuo šiol bus izoliuojami tik COVID-19 sergantys arba kontaktą turėję, bet testo atlikti nenorintys moksleiviai. Taip pat trumpėja izoliacijos trukmė. Ministras teigė, kad ši tvarka galios visiems žmonėms, tačiau pagrindinis motyvas ją keisti – siekis užtikrinti sklandų švietimo procesą mokyklose.

Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai aktyvių koronaviruso židinių fiksuojama mokyklose, pirmadienį skelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Vien praėjusią saviatė ugdymo įstaigose nustatyti 129 židiniai. Ar pavyks mokyklose siaučiant COVID-19 virusui moksleivius išlaikyti klasėse? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariu Linu Slušniu ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentu Dainiumi Žvirdausku.

Papildomų COVID-19 priemonių klausimą ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė siūlo kelti Vyriausybės posėdyje kitą savaitę. Tiesa, pirmiausiai ji siūlo apsispręsti, ar tam reikės grąžinti karantino režimą. „Kaukių dėvėjimas, nuotolinis darbas. Labai aiškiai reikia atsakyti sau į klausimą, ar turi būti ekstremaliosios padėties režimas, ką turime dabar, ar karantino.

Siekiant vakcinuoti daugiau vyresnio amžiaus gyventojų, pas nepasiskiepijusius žmones bus siunčiamos mobiliosios brigados, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Plėsime konkretų važinėjimą, nes mes turime duomenis, kokie žmonės nepasiskiepiję, tai būtų tikslinga, kad mobilios brigados vyktų ir siūlytų tą skiepijimąsi, nepaisant to, kad tas žmogus nesiregistruoja“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės sakė A. Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prieš neformalų ministrų susitarimą papasakojo, ką ketina aptarti dėl papildomų COVID-19 valdymo priemonių. Tarp jų – galimybė vietomis įvesti privalomą kaukių nešiojimą bei riboti didelius renginius uždarose erdvėse. „Neformaliame ministrų pasitarime turėsime diskusiją apie kaukių nešiojimo rekomendacijas, galbūt bus privalomumas uždarose erdvėse. Galbūt reikia pokyčių dėl reikalavimų renginiams uždarose erdvėse.

Visuomenėje netylant diskusijoms dėl pandemijos valdymo ribojimų, duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius teigia manantis, kad visuotinio karantino, ko gero, išvengti nepavyks. Pasak jo, šiuo metu galiojantys ribojimai neturės ryškaus efekto, nes palikta daug skylių. Jis siūlo griežtinti apribojimus neturintiems galimybių paso. Sergamumas COVID-19 neslopsta. Kasdien nustatoma virš tūkstančio naujų užsikrėtimų. Tuopat metu visuomenėje verda diskusijos dėl ribojimų.

Kasdien didėjant COVID-19 užsikrėtusių asmenų skaičiui, užsipildant ligoninėms ir daugėjant mirčių premjerė neatmetamos naujų ribojimų galimybės. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Turime palaukti ir pažiūrėti“ Situacijai vis labiau kaistant, dalis visuomenės jau neabejoja, kad anksčiau arba vėliau neišvengsime visuotinio arba lokalaus karantino.

Panevėžio laidojimo namų „Grauduva“ mažojoje salėje rugsėjo 22 d. šarvojama urna su mirusio 53 metų žinomo Panevėžyje verslininko, bendrovės „Deliuvis“ vadovo Aido Nauronio palaikais. Vyrą Anapilin pasiglemžė šio amžiaus pragaištinga liga COVID-19. Apie artimo žmogaus staigią mirtį naujienų portalui JP atvirai papasakojo A. Nauronio brolis Arūnas. Vyras niekaip negali susitaikyti su mintimi, kad jokiomis ligomis nesirgusiam broliui, koronavirusas buvo negailestingas.

Visai šaliai įžengus į „juodąją“ COVID-19 zoną šia spalva nusidažo vis daugiau atskirų savivaldybių. Trečiadienį skelbiamais duomenimis, tarp jų jau patenka ne tik Vilnius, bet ir Kaunas. Taip pat į šią zoną naujai pateko Alytaus ir Šilalės rajonai. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 14 dienų sergamumas, tenkantis 100 tūkst. gyventojų šalyje šiuo metu yra 522,1. Tuo metu teigiamų diagnostinių tyrimų dalis siekia 6,2 proc.

Praėjusią parą nustatyti 1402 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo gegužės 7 dienos, kai fiksuoti 1524 susirgimai. Visi mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 2912 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7676 žmonės. Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 992 žmonės, 114 iš jų – reanimacijoje.

Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas teigia manantis, kad karantino Lietuvoje būtų galima išvengti. „Matome, kad sergančiųjų skaičius auga. Bet aš manau, kad įmanoma padaryti taip, kad ir be karantino „prasisuktume“ šį sezoną ir iš tikrųjų išlaikytume ir mokyklas dirbančias, ir nebūtų apribojimų, kurie buvo“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas.

Ministrų kabinetas trečiadienį tarsis dėl naujo karantino įvedimo šalyje. Susitikimo išvakarėse premjerė Ingrida Šimonytė sakė, jog numatoma neformali ministrų diskusija, ką daryti, kad daugiau žmonių skiepytųsi nuo COVID-19, kažkiek būtų suvaldyta naujų užsikrėtimo atvejų plėtra, o „sveikatos sistema atlaikytų šitą neskiepytųjų pandemiją“. Pasak jos, karantiną greičiausiai reikės įvesti vien dėlto, kad siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą būtų galima nustatyti privalomą kaukių dėvėjimą užd...

Lietuva vėl pateko į juodosios COVID-19 statistikos sąrašus. Vasaros viduryje galėję džiaugtis viena geriausiai valdomų situacijų Europos Sąjungoje, šiandien mirštamumu nuo koronaviruso lenkiame kitas šalis, o naujų užsikrėtimų infekcija rodiklis kasdien tik auga.

Kol mes pykstamės tarpusavyje, į kurias parduotuves galime eiti, o į kurias ne, už Vilniaus miesto klinikinės ligoninės sienų – skausmo aimanos ir prašymas Dievui, kad duotų šansą išgyventi.  Kas vyksta Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, kaip laikosi ten gulintys pacientai ir dirbantys medikai, domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Neduok Dieve, kaip sunku“ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje gulintys pacientai sunkiai renka žodžius. „Atsiprašau.

Pagal užsikrėtimų koronavirusu skaičių – visa Lietuva jau juodojoje zonoje. Dėl to Sveikatos apsaugos ministras ir premjerė prabilo apie griežtesnius ribojimus. Tad vėl gresia ne tik privalomas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose, bet ir karantinas. Dalis tautiečių sako, kad atsibodo ir karantinas, ir kaukės. Tačiau verslai prieštarauja skeptikams ir sako, kad laikysis visų saugumo priemonių, kad tik galėtų dirbti.

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje netyla diskusijos dėl pandemijos valdymo ribojimų. Iš vienos pusės girdime siūlymus tam tikrus ribojimus lengvinti, tačiau iš kitur netrukus atskrieja žinia, kad svarstoma ribojimus griežtinti. Sveikatos priežiūros specialistai sako, kad tokia komunikacija primena blaškymąsi ir vardija, kokių priemonių šiuo metu valdžia turėtų imtis.

Klaipėdos miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose dalinasi žinute – neatimk galimybės testuotis kitam. Kaip teigiama įraše, kasdien maždaug 160 žmonių, užsiregistravusių testuotis dėl COVID-19, niekam apie tai nepranešę neatvyksta į mobilųjį punktą. Todėl maždaug tiek pat gyventojų galimybės testuotis netenka. Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas žada, kad savivaldybė dėl to imsis veiksmų. „Į Klaipėdos mobilų punktą kasdien COVID-19 tyrimams neatvyksta apie 20 proc.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikai kviečia tiek kolegas (šeimos ir kitų specializacijų gydytojus), tiek pacientus įsiklausyti į skiepijimo rekomendacijas. Gydytojams alergologams tenka konsultuoti pacientus, kurie nerimauja, bijo skiepytis, ir, vadovaudamiesi nepagrįstomis baimėmis, reikalauja pažymų ar įrašų į ligos istoriją, kad jiems skiepytis negalima. Tokios nepagrįstos konsultacijos atima galimybę konsultuoti kitus pacientus, sergančius alerginėmis ligomis.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyta 711 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, taip pat mirė 15 anksčiau užsikrėtusių žmonių, antradienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 363 naujus COVID-19 atvejus, bet užsikrėtusių asmenų mirčių neužfiksuota. Šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 1 142 COVID-19 pacientai, iš kurių 120 reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas.