Sergamumas COVID-19 neslopsta. Kasdien nustatoma virš tūkstančio naujų užsikrėtimų. Tuopat metu visuomenėje verda diskusijos dėl ribojimų.
Girdima įvairių nuomonių – vieni svarsto, kad ribojimus reikėtų švelninti, kiti rekomenduoja imtis dar griežtesnių priemonių.
Visuotinio karantino tikimybės atmesti negalima
„Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius sako, kad dar yra per anksti spręsti, ar šiuo metu galiojantys ribojimai galimybių paso neturintiems asmenims yra veiksmingi. Rugsėjo 13 d. įvestų ribojimų efektas turėtų būti aiškus už savaitės–dvejų.
„Jau dabar aišku, kad galimybių paso poveikis nebus ypatingai didelis, tiesiog palikta per daug skylių. Pavyzdžiui, žmonės neina į didžiuosius prekybos centrus, persimetė į mažąsias parduotuves. Tai akivaizdus trūkumas, kurį reikia taisyti“, – tv3.lt sako V. Zemlys-Balevičius.
Mokslininko vertinimu, jei nauji ribojimai ir būtų priimti, jie turėtų būti taikomi nevakcinuotiems gyventojams.
„Vakcinuoti ir taip dažniausiai laikosi ribojimų. Nesu psichologas, bet man atrodo, kad tarp tų dviejų populiacijos dalių buvo tie, kurie nesilaikė ribojimų, kai nebuvo vakcinos ir tie, kurie dabar nesivakcinuoja, tad turiu labai negerų įtarimų, kad jos abi persipina. Tai reiškia, kad papildomai riboti žmones, kurie saugosi, nors problema yra nesisaugojimas, logikos daug nėra“, – komentuoja V. Zemlys-Balevičius.
Atsakomybę už ribojimų nesilaikančius asmenis dažnai tenka prisiimti visiems asmenims, todėl atmesti visuotinio karantino galimybės, pasak specialisto, negalima.
„Mes turime saugoti medikus. Beveik tūkstantis ligonių, vienas medikas ką tik nusižudė. Mes turime vieną visuomenės grupę, kuri neproporcingai moka kainą už didesnės visuomenės grupės nerūpestingumą. Man niekaip neatrodo, kad tai yra teisybė“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Siūlo griežtinti ribojimus nepasiskiepijusiems
Mokslininkas pastebi, kad Lietuvoje galiojantys ribojimai yra gana švelnūs. Kai kur užsienyje nepasiskiepijusiems asmenims yra taikomos griežtesnės priemonės. Tą patį, pasak V. Zemlio-Balevičiaus, būtų galima daryti ir Lietuvoje.
„Griežtinkime galimybių pasą. Pavyzdys, kad mokyklose gali dėstyti neskiepyti mokytojai yra protu nesuvokiamas, tas pats medikų skiepijimas – kaip galima leisti medikams nesiskiepyti? Yra galimybių“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Duomenų analitikas pabrėžia vakcinacijos svarbą. Tai yra viena iš veiksmingiausių priemonių, galinčių padėti suvaldyti pandemiją.
„Ką mes galime? Testuotis, kad žinotume, kur tie atvejai plinta ir galėtume izoliuoti žmones, kurie skleidžia virusą. Antra yra vakcinacija. Vakcinacija yra išėjimas. Iš kitų šalių, kurios išeidinėja matome, kad būtent per vakcinaciją.
Tos dvi strategijos – vakcinacija ir testavimas – turi tęstis ir turi būti taikomos koncentruotai į tas populiacijos dalis, kurios turi didžiausią riziką platinti virusą, tai būtent nepaskiepyti plius ta dalis, kuri dažniausiai kontaktuoja“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Sveikatos specialistai svarsto, kad vakcinuotos bendruomenės galėtų gyventi laisviau
Sveikatos specialistai pradeda svarstyti, kokių ribojimų būtų galima atsisakyti ten, kur dauguma gyventojų yra pasiskiepiję.
Sveikatos tarybos ekspertų atstovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kęstutis Petrikonis sako, kad dar rugsėjo mėnesį Sveikatos ekspertų taryba ketina siūlyti atlaisvinti kai kurias pandemijos priemones.
Pasak profesoriaus, visų pirma į laisvesnį režimą galėtų pereiti dideli pasiskiepiję kolektyvai.
„Planuojame kalbėti apie specialias zonas, kur žmonės galėtų jaustis saugūs, pradžioj didelės įstaigos, kur pasiskiepiję virš 90 proc., tai universitetai“, – pirmadienį Lietuvos radijui sakė K. Petrikonis.
„Matydami situaciją aukštosiose mokyklose, kaip pandemija keičiasi, galbūt, jei būtų galimybė, kad tam tikri regionai, bendruomenė, kur merai labai padirbėjo, galbūt ieškoti galimybių ten atlaisvinti gyvenimą, regiono ar rajono ribose“, – kalbėjo Sveikatos ekspertų tarybos atstovas.
Viceministrė: šią savaitę gali būti sprendimų dėl griežtesnių ribojimų uždarose patalpose
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė žada, kad jau šią savaitę gali būti įvesti sugriežtinimai patalpose vykstantiems renginiams, pavyzdžiui, reikalavimai dėl apsaugos priemonių privalomo dėvėjimo.
„Šią savaitę turėsime vienokius ar kitokius sprendimus“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė viceministrė.
Viceministrės teigimu, renginiai lauke turi apribojimus – asmenų srauto arba skaičiaus tam tikru atstumu.
Pasak jos, tokie renginiai būtų paskutiniai, apie kuriuos būtų kalbama, nes, A. Bilotienės-Motiejūnienės įsitikinimu, daug pavojingesni sveikatai yra viduje vykstantys renginiai.
„Žiūrėsime, ką galėtume sugriežtinti, kadangi mūsų tikslas yra neriboti maksimaliai ūkinės veiklos, taip pat kuo ilgiau išlaikyti vaikus mokyklose, užtikrinti kontaktinį ugdymą. Vadinasi, tikėtina, kad pirmas žingsnis būtų apsaugos priemonių dėvėjimas bent jau uždarose patalpose“, – tvirtino A. Bilotienė-Motiejūnienė.
„Jeigu kalbėtume apie griežtinimų atlaisvinimą, mes turime galimybių pasą, kur atskiriami srautai, ir blogėjant situacijai gali būti kalbama apie griežtesnį kaukių dėvėjimą arba jų dėvėjimą papildomai tam tikrose srityse. Mūsų sąmoningumas parodė, kad prekybos centruose, kur teko pačiai apsilankyti ir smalsumo vedamai pasižiūrėti, kokia situacija, kiek žmonių dėvi apsaugos priemones, apsaugos priemonių mes nedėvime“, – pridūrė ji.
Šimonytė: gali tekti įvesti karantiną
Portalas tv3.lt primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seime teigė, kad šalyje gali tekti vėl įvedinėti karantiną.
„Skiepytis“, – paklausta, ką daryti, kad pandeminė situacija šalyje neblogėtų, Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė premjerė I. Šimonytė.
Paklausta, ar ją tenkina skiepijimo tempai šalyje, I. Šimonytė atsakė, kad tai ne jos pasitenkinimo klausimas.
„Čia yra žmonių suvokimo, kokia rimta yra situacija [klausimas]. Kiekvieną dieną vėl miršta po keliolika žmonių, iš jų didžioji dalis būna neskiepyta. Tai yra vyresnio amžiaus žmonės, kuriems apsaugą vakcina garantuoja labai stiprią. <...> Aš galiu tik pacituoti prezidentą Bideną ir paklausti, kokių įrodymų dar kam reikia.
Žinoma, kad manęs netenkina. Klausimas, ką aš galiu padaryti. Ką aš galiu padaryti, jei paštininkas su slaugytoju atėjęs į namus paskiepyti vyresnio žmogaus, susiduria su situacija, kai vyresnis žmogus skambina savo vaikams ir vaikai atkalbinėja tą žmogų nuo skiepo. Tai ką aš turiu padaryti tų senų žmonių vaikams, kad jie pradėtų saugoti savo tėvus?“ – emocingai klausė premjerė.
Vyriausybės vadovė teigė, kad turbūt reikėtų grįžti prie privalomo kaukių dėvėjimo viduje, tačiau norint įgyvendinti šį sprendimą, šalyje turėtų būti įvestas karantinas.
„Apie tai kalbėsime rytoj. Labai gali būti, kad tai bus vienas iš didesnių pokyčių, kuriuos Vyriausybė siūlys nustatyti. Turbūt tuo tikslu reikės vėl įvesti karantiną, kadangi, kaip žinia, pagal ekstremalią situaciją tokio reikalavimo nustatyti negalime, o rekomendacijos Lietuvoje, skirtingai nuo Skandinavijos šalių, yra suprantamos kaip kažkas, ko visai nebūtina laikytis“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Kadangi rekomendacijos nebepadeda, anot I. Šimonytė, bus ieškoma reikalavimų, kurių trūksta, kad žmonės labiau saugotų save ir kitus.
„Toks paprasčiausias ir aiškiausias reikalavimas – dėvėti kaukes uždarose patalpose, nes atveju skaičius dabar yra gana didelis, ypatingai Vakarų Lietuvoje. <...> Jeigu kažkaip negalime įtikinti, išprašyti ar kaip kitaip susitarti su žmonėmis, kad jie saugotųsi patys savo iniciatyva, tai tuomet belieka nustatyti tokį reikalavimą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Rytoj turėsime diskusiją. Kokius sprendimus priimsime rytoj, rytoj ir susitarsime. Netikėtų kažkokių sprendimų neturėtų būti, rytoj numatyta neformali ministrų diskusija“, – pridūrė I. Šimonytė.
Kokie dar ribojimai gali atsirasti, premjerė nebuvo linkusi komentuoti.
„Vienas dalykas aiškus – pareiga saugoti kitus žmones. O tam, žinia, padeda rankų plovimas, dezinfekcija ir kaukių dėvėjimas. Kaukių plauti nutarimu negalėsime įpareigoti, bet kaukes dėvėti – labai gali būti“, – dėstė I. Šimonytė.
Lietuva pateko į juodąją zoną
Antradienį Lietuva pateko į juodąją spalvinę sergamumo COVID-19 zoną. Praėjusią parą nustatyti 1155 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
15 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.
Lietuva antradienį įžengė į blogiausią, „juodąją“, pandemijos spalvinę zoną. Iki šiol šalis buvo priskiriama „raudonajai“ zonai.
2746 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7866 žmonės.
Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 997 žmonės, 106 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, palyginti su ankstesne para, padaugėjo 15.
