„Mūsų duomenimis, Baltarusijoje yra daugiau nei 10 tūkst., galbūt ir daug daugiau asmenų, kurie yra perkelti iš Artimųjų Rytų. Daugiausia iš Irako, taip pat Sirijos, siekiant vykdyti hibridinę ataką“, – penktadienį bendros su Ingrida Šimonyte spaudos konferencijos metu kalbėjo Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.
Jis tikino, kad tai yra hibridinė ataka, kurią prieš Lietuvą ir Lenkiją vykdo Baltarusija, o operacija yra įkvėpta Maskvoje. Lenkijos premjeras teigė, kad matant „Zapad 2021“ karines pratybas akivaizdu, kad Rusija didina savo galią, o karinė veikla greta Lenkijos ir Baltijos šalių – vis didesnė.
„Jie tikrina, koks mūsų sienų pralaidumas, siekdami sukelti migracijos krizę, taip pat vyksta dezinformacijos kampanija, melagienos, propaganda ir kibernetinės atakos. Tai mus dar labiau jungia“, – sakė M. Morawieckis.
„Kiekvienas piktas žingsnis iš Kremliaus pusės, turi iššaukti konsolidaciją mūsų pusėje“, – pridūrė jis.
Lenkijos premjero teigimu, Rusija supranta, kad kuo stipresnis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas, tuo Kremliui sunkiau bus primesti savo valią.
„Matome, kokia yra geopolitinė padėtis aplink mus. <...> Manome, kad grėsmė iš Rytų pusės gali augti. Mes ruošiamės ilgalaikiam scenarijui“, – tvirtino M. Morawieckis.
M. Morawieckis teigė, kad priešiška Kremliaus ir Baltarusijos režimo veikla yra, premjero žodžiais, „brutalus revanšas“ už Lenkijos ir Baltijos šalių poziciją nedemokratiškų Baltarusijos prezidento rinkimų atžvilgiu.
Varšuvoje penktadienį vyko bendras Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis, skirtas aptarti gynybos ir saugumo, vidaus reikalų, ekonomikos ir energetikos klausimams. M. Morawieckis teigė, kad bendras Vyriausybių posėdis vyksta simbolišką Lenkijai dieną – 1939 m. rugsėjo 17 d. Sovietų Sąjunga įsiveržė į Lenkiją.
„Matome, kad šitas netolimos praeities maras tikrai turi vis didesnę reikšmę šiai dienai ir ateičiai. Blogis nemiega“, – kalbėjo M. Morawieckis.
Susitikime Lenkijos sostinėje dalyvavo devynių Lietuvos ministrų ir šešių viceministrų delegacija, vadovaujama premjerės Ingridos Šimonytės.
Tai jau antrasis toks Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių susitikimas, pirmasis posėdis vyko 2020-ųjų rugsėjo 17-ąją Vilniuje, vadovaujant tuometiniam Lietuvos premjerui Sauliui Skverneliui.
Pateikiame visą I. Šimonytės ir M. Morawieckio pasirašytos bendros Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių dvišalio bendradarbiavimo deklaracijos tekstą:
Švenčiant Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto metus bei minint Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių atkūrimo 30-metį, Lenkijos Respublikos Ministras Pirmininkas ir Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė šiandien dalyvavo Varšuvoje 2-ojoje tarpvyriausybinėje konferencijoje (TVK) ir sutarė priimti bendrą dvišalio bendradarbiavimo deklaraciją:
1. Susitikimo data – neatsitiktinė. Ji simbolizuoja vieną iš tamsiausių Vidurio ir Rytų Europos istorijos laikotarpių. Nors ji yra tiesiogiai susijusi su klastingu sovietų įsiveržimu į Lenkiją 1939 m., tai taip pat yra kur kas platesnės reikšmės įvykių – tautų suvereniteto ir pagrindinių asmens teisių atėmimo – simbolis. Tai buvo tragiška visų Vidurio ir Rytų Europos tautų, taigi ir Lenkijos bei Lietuvos, patirtis.
2. Tarpvyriausybinė konferencija – tai abiejų šalių, patikimų strateginių partnerių Europoje ir pasaulyje, ilgalaikės draugystės ir glaudžių ryšių, įtvirtintų 1994 m. Vilniuje pasirašytoje Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartyje, išraiška. Pažymėdamos, kad dvišalis politinis dialogas šiuo metu yra labai dinamiškas ir vyksta visais lygiais, abi Vyriausybės džiaugiasi galėdamos vėl susitikti, kad sustiprintų visapusišką Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą.
3. Siekdamos sutvirtinti santykius, abi Vyriausybės skatina atitinkamas ministerijas intensyvinti tarpusavio bendradarbiavimą ir dialogą bei skatinti plačią abiejų šalių parlamentų tarpusavio sąveiką.
4. Vykstant pasaulinei kovai su COVID-19, TVK ypatingą dėmesį skyrė kovai su pandemija ir įgytai patirčiai. Susidūrusios su šia milžiniška grėsme, Lenkija ir Lietuva solidarumo ir tarpusavio supratimo dvasioje sugebėjo sėkmingai dirbti kartu. Vyriausybės yra įsitikinusios, kad pandemijos patirtis sustiprins mūsų sveikatos priežiūros sistemas, ir pabrėžia sveikatos sektoriaus svarbą veiksmingam šalių ir visuomenių funkcionavimui.
5. Kalbant apie abiejų valstybių ekonomikos atsigavimą po pandemijos, Lenkija ir Lietuva taip pat pabrėžia ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pridėtinę vertę. Abi Vyriausybės keisis patirtimi ir gerąja praktika, įgyvendindamos šią priemonę nacionaliniu lygiu, vadovaudamosi savo atitinkamais nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais.
6. Remiantis pandemijos patirtimi, taip pat labai svarbu mažinti ES priklausomybę nuo trečiųjų šalių, visų pirma ypatingos svarbos žaliavų ir technologijų, vaistų (įskaitant veikliąsias farmacines sudedamąsias dalis bei tarpinius produktus), medicinos prietaisų, maisto, infrastruktūros ir saugumo požiūriu. Subsidijos, kurias ES veikiančioms įmonėms skiria EBPO nepriklausančių šalių Vyriausybės, gali iškreipti konkurenciją vidaus rinkoje ir sudaryti nevienodas galimybes. Iš tiesų, trečiųjų šalių finansuojamos įmonės yra privilegijuotoje padėtyje, palyginti su ES bendrovėmis, kurios negauna subsidijų. Todėl Lenkija ir Lietuva remia Europos Komisijos pasiūlymą dėl naujų priemonių, skirtų sukurti vienodas veiklos sąlygas subjektams, kurie naudojasi užsienio subsidijomis veikdami ES vidaus rinkoje.
7. Vyriausybės taip pat įsipareigoja remti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bei skatinti tiesioginį aukštojo mokslo institucijų ir viešųjų mokslinių tyrimų institutų bendradarbiavimą. Jos imsis veiksmų, siekdamos didinti akademinį mobilumą taikant įvairias Europos, regionines ir vidaus programas.
8. Abi Vyriausybės taip pat pabrėžia, kaip svarbu veiksmingai įgyvendinti 2021–2027 m. INTERREG Lietuvos–Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programą.
9. Visiškai suvokdamos saugumo iššūkius pasauliniu bei regioniniu mastu, abi Vyriausybės pareiškia, kad toliau kartu dirbs ir įgyvendins projektus, siekdamos stiprinti dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje bei didinti Lenkijos ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų sąveikumą. Jos taip pat pareiškia, kad tęs glaudų bendradarbiavimą sustiprinto NATO atgrasymo ir gynybos srityje, vykdydamos praktinį karinį bendradarbiavimą, apimantį sąjunginį vadovavimą, pajėgas, planus ir pajėgumus, taip pat koordinuodamos nacionalines pozicijas, siekdamos toliau plėtoti NATO iniciatyvas. Lenkija ir Lietuva išreiškia poreikį vystyti ES valstybių narių gynybos pajėgumus, visiškai derinant su NATO pastangomis. Vyriausybės taip pat skatins intensyvesnį ES įsitraukimą saugumo srityje Rytų partnerystės šalyse, laikantis 360 laipsnių požiūrio į saugumą.
10. Pripažindamos kibernetinio saugumo svarbą kuriant atsparią ir skaitmeninę Europą bei abi mūsų šalis, Lenkija ir Lietuva pripažįsta kibernetinių atakų tarpvalstybinio ir tarpsektorinio pobūdžio riziką ir galimas pasekmes. Todėl abi Vyriausybės sutinka, kad kovojant su tokiomis atakomis ypač svarbu užtikrinti veiksmingą keitimąsi informacija ir glaudų bendradarbiavimą.
11. Abi Vyriausybės teikia didelę reikšmę nuolatiniam partnerystės gilinimui vidaus reikalų, ypač migracijos ir su migracija susijusių klausimų, srityje. Pastarieji įvykiai, susiję su nelegalių migrantų antplūdžiu ir šiomis aplinkybėmis parodytu tarpusavio solidarumu bei parama, dar labiau sustiprino dvišalius santykius. Lenkija ir Lietuva yra pasiryžusios ir toliau dėti pastangas, siekdamos visomis būtinomis priemonėmis veiksmingai apsaugoti savo sienas, kurios taip pat yra išorinės Europos Sąjungos (ES) sienos, be kita ko, užkertant kelią neteisėtam jų kirtimui ir nuolat su tuo kovojant. Tačiau vien nacionalinio lygio priemonių nebeužtenka, reikia naujų bendrų sprendimų ES lygiu. Lenkija ir Lietuva pabrėžia būtinybę pritaikyti ES teisės aktus ir sudaryti teisines prielaidas, kad ES valstybės narės galėtų tinkamai reaguoti į sąmoningą trečiųjų šalių neteisėtos migracijos naudojimą bei taikyti veiksmingas, aiškiai apibrėžtas priemones, kurios leistų valstybėms narėms veikti greitai ir apsaugoti tiek nacionalinį, tiek visos ES saugumą. Lenkija ir Lietuva, susidūrusios su hibridiniais veiksmais pasienyje, kurių ėmėsi Baltarusijos autoritarinis režimas, keršydamas už Europos Sąjungos priimtas sankcijas bei paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei, solidariai reaguoja į šiuos veiksmus bei drauge dėkoja Europos Komisijai ir ES valstybėms narėms už paramą šioje situacijoje.
12. Abi Vyriausybės pareiškia remiančios perėjimą vidaus ypatumus atitinkančiu tempu prie neutralaus poveikio klimatui. Europai reikia, kad pramonės ir MVĮ sektorius taptų ekologiškesnis ir skaitmeniškesnis bei labiau pagrįstas žiedine ekonomika, išlaikant jos pasaulinį konkurencingumą. Mums taip pat reikia tinkamų priemonių, kurios padėtų Europos pramonei įveikti pertvarkos iššūkius.
13. Mums reikia veiksmingų sprendimų, leidžiančių valstybėms narėms sukurti teisingą perėjimą, kuris būtų socialiai priimtinas ir paremtas „iš apačios į viršų“ veikiančiais procesais bei atitinkamais ES finansiniais ištekliais. Reikėtų labiau pabrėžti darbo pusiausvyrą ir galimybes remti pereinamojo laikotarpio sprendimus, užtikrinančius teisingą darbuotojų perėjimą. Turime spręsti pragyvenimo išlaidų didėjimo problemą ir negalime leisti, kad brangiai kainuojantį perėjimą prie ekologiškos ekonomikos daugiausia finansuotų vartotojai. Dviguba pertvarka turėtų padėti sumažinti nelygybę tarp valstybių narių, nepaliekant nė vieno.
14. Lenkija ir Lietuva patikina, kad ir toliau keisis patirtimi darbo rinkos srityje tokiais klausimais kaip sąlygos šeimoms bei žmonių su negalia įtrauktis.
15. Lenkija ir Lietuva deklaruoja tolesnį bendradarbiavimą įgyvendinant Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais projektą iki 2025 m. Tai geras Europos energetinio solidarumo pavyzdys ir svarbus žingsnis didinant Baltijos šalių energetinį saugumą. Remdamosi ligšiolinio bendradarbiavimo pasiekimais, siekdamos beveik užbaigti darbus, susijusius su Lenkijos ir Lietuvos dujų jungties, kuri pradės veikti 2022 m., įgyvendinimu, šalys pareiškia, kad yra pasirengusios toliau dėti pastangas kuriant suskystintų gamtinių dujų rinką regione. Abi šalys turi bendrą viziją išnaudoti visą, kiek įmanoma, bendradarbiavimo atsinaujinančios energijos srityje potencialą. Be to, Vyriausybės toliau įgyvendins Ketinimų deklaracijos dėl bendradarbiavimo jūrinio vėjo Baltijos jūroje plėtros nuostatas, keisdamosi žiniomis ir patirtimi jūrinio vėjo energijos srityje. Abi Vyriausybės sutaria dėl bendros pozicijos dėl būtinybės užtikrinti vienodas sąlygas atitinkamiems vietos energijos gamintojams, lyginant su trečiųjų šalių gamintojais, besinaudojančiais nesąžiningais žemesnių klimato, aplinkos ir saugos standartų pranašumais.
16. Abi Vyriausybės pareiškia, kad būtina tęsti bendradarbiavimą plėtojant pagrindines transporto jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos, bei pareiškia, kad „Via Carpatia“, „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ projektai bus užbaigti kuo greičiau. Siekiant užtikrinti sklandžią tarpvalstybinę „Rail Baltica“ geležinkelio linijos veiklą Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridoriuje, bus stiprinamas atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas. Šiuo atžvilgiu abi šalys kliaujasi aktyvėjančiu geležinkelių infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimu, siekiant laiku sukurti ir efektyviai valdyti reikiamą infrastruktūrą. Taip pat būtina dėti visas pastangas, kad tarp abiejų sostinių –Varšuvos ir Vilniaus – būtų laiku nutiesta keleivių geležinkelio jungtis.
17. Lenkija ir Lietuva remia iniciatyvas ir priemones, kuriomis siekiama kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu, toliau skleidžiant ir stiprinant praktinį gero mokesčių valdymo principų įgyvendinimą. Šiuo atžvilgiu mokestinio solidarumo dvasioje veikiančio administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje stiprinimas, ypač keičiantis informacija, žiniomis, naujomis technologijomis ir geriausia praktika, yra ypač svarbus.
18. Lenkija ir Lietuva taip pat nori tęsti bendradarbiavimą ES formatuose bendro intereso klausimais, visų pirma dėl I Judumo paketo ir TEN-T tinklo reglamento peržiūros bei su Suvalkų koridoriumi susijusios infrastruktūros stiprinimo, siekiant užtikrinti regiono saugumą.
19. Vertindamos politinę valią dialogui ir visapusiškam bendradarbiavimui įvairiose bendrų interesų srityse, abi Vyriausybės skatina tęsti reguliarius tarpusavio ryšius ir siekia, kad susitikimai šiuo formatu vyktų kasmet.
