Žengusi ant scenos Liberalų partijos suvažiavime premjerė I. Šimonytė juokavo, kad pagal oro sąlygas atrodo, jog susirinkta į konservatorių suvažiavimą.
Šeštadienį Trakuose lyja lietus ir pučia žvarbus vėjas.
„Pagal geriausią Andriaus Kubiliaus taisyklę, kad lengvi keliai yra ne mūsų keliai“, – juokėsi I. Šimonytė.
Šimonytė: jeigu užsiimtume kotletais ar keliukais, galbūt kritikos turėtume mažiau
Premjerė teigė, kad būti Liberalų sąjūdžio suvažiavime jai didelė garbė, ji dėkojo koalicijos partneriams.
„Sakoma, kad niekas taip nepatikrina santykių, kaip bendra veikla, o ypatingai bendrai išgyvenami iššūkiai ir sunkumai, kurių mums netrūksta – pandemija, hibridinė agresija. Visa tai neišvengiamai koregavo dabartinės valdančiosios daugumos koalicijos planus.
Ir nors tam tenka skirti labai daug savo laiko ir labai daug dėmesio, vis tiek esu absoliučiai tikra, kad koalicijoje esame pirmiausia tam, kad įvykdytume tuos darbus, kurie yra svarbūs ilgalaikei Lietuvos ateičiai“, – suvažiavime kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė pastebėjo, kad valdančiojoje koalicijoje nuolat bandoma kalti susierzinimą, pasėti susipriešinimą.
„Labai noriu visiems padėkoti už tai, kad išlikome susitelkę ir noriu tikėti, kad vienas kitą suprantame tik dar geriau. Kartais kritika, kurios sulaukiame jau sunkiai bepavadinama kritika. Kartais ji labiau panaši į ultimatumus, paskutinį gavome vakar. Bet aš kartais ironiškai, nes ironijos atsisakyti man nepavyksta, pagalvoju – kaži, jeigu užsiimtume kotletais ar keliukais, galbūt tos kritikos turėtume mažiau.
Labai ačiū, kad užsiimame ne kotletais ir keliukais, ačiū už tai, kad visą šį laiką, kurį kartu dirbame, negalime pasakyti, kad nors kartą turėjome suabejoti vienas kitu kaip padoriu politiku“, – sakė I. Šimonytė.
Į suvažiavimą atvykusi Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad kritika, kurios sulaukia valdantieji, nėra „politinės tautos balsas“.
„Tai yra kelių piktų žmonių kritika, jie tokią teisę turi. Bet keli pikti žmonės negali diktuoti valstybėje sprendimų, kai yra tokios sudėtingos aplinkybės. Lietuva nėra pikta, Lietuva yra įvairi“, – aiškino ji.
Vis dėlto, A. Armonaitės teigimu, krizė neturi būti priežastis neįgyvendinti svarbių pokyčių valstybėje.
„Ar kalbėtume apie augimą sąlygojančias reformas, (...) ar tokias, kurios yra svarbios žmogaus teisių srityje“, – tvirtino ministrė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga penktadienį pranešė apie teikiamą ultimatumą I. Šimonytei.
„Valstiečiai“ pareiškė reikalaujantys, kad I. Šimonytė per tris savaites atsiribotų „nuo mokestinę naštą gyventojams didinančios mokestinės reformos“, iš esmės pakeistų COVID-19 pandemijos valdymo bei vakcinacijos strategiją, viešai atsiskaitytų už migrantų krizės valdymo kaštus bei pateiktų aiškius terminus, kada nelegalūs migrantai bus grąžinti į kilmės valstybes.
Čmilytė-Nielsen: „Lietuvos ateitis yra liberali“
„Kad ir kiek būtų kalbama ar rašoma apie artėjančią liberalizmo pabaigą, metai iš metų, rinkimai po rinkimų Lietuvos žmonės ateina prie balsadėžių ir parodo, kad liberalai yra aktyvūs ir liberalizmas yra gyvybingas. Šiandieną parlamente mes turime tiek liberalų, kiek jau senokai nėra buvę, o jei priskaičiuotume ir tuos liberalių pažiūrų politikus iš kitų partijų ir frakcijų, tai tikrai galėtume sakyti, kad Lietuvos ateitis yra liberali“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pridūrė, kad šiandieną partijos nariai turės progą peržiūrėti partijos sprendimus ir veiklą per pastaruosius dvejus metus ir nuspręsti dėl partijos ateities. Ji prisiminė, kad 2019 m. rugsėjį, pirmą kartą kandidatuodama į partijos pirmininkes, bandė prognozuoti ateitį, tačiau realybė pranoko visas jos prognozes, o praėję dveji metai labai daug išmokė ir ne tik ją, bet ir visą politinę organizaciją.
Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius, kreipdamasis į susirinkusius liberalus, pabrėžė, kad jokie iššūkiai liberalams nebus tokie baisūs, kad juos pražudytų.
„Pirmąjį ir 13-ąjį suvažiavimą skiria 15 metų. Per tuos 15 metų pas mus buvo svaigių pakilimų, buvo ir nusileidimų, buvo didžiulio pasitikėjimo, kartais abejonių, bet mes išlikome. Išlikome todėl, kad ne pavadinimas mus sieja, o mus sieja įsitikinimai. Ir aš jums pasakysiu vieną – pandemija nepražudys liberalizmo, pandemija nesugriaus pasitikėjimo tomis vertybėmis, kuriomis mes tikime“, – sakė europarlamentaras.
„Taip, mes turime celofaninę demagogiją, bet eikime į priekį – kurkime ateitį, socialinę pažangą ir atvirą visuomenę. Įgyvendinkime visus rinkimų pažadus, padarykime viską, kad po mūsų kadencijos Lietuva būtų kitokia“, – kalbą užbaigė P. Auštrevičius.
Renka naują partijos lyderį
Šeštadienį Trakuose vyksta valdančiojo Liberalų sąjūdžio suvažiavimas, per jį paaiškės naujas partijos pirmininkas.
Į partijos pirmininko postą pretenduoja dabartinė šios politinės jėgos vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir pirmininkės pavaduotojas, parlamentaras Andrius Bagdonas.
Pagal patvirtintą tvarką, Liberalų sąjūdžio pirmininką rinkti gali tik nario mokestį sumokėję partijos nariai. Kaip BNS informavo Liberalų sąjūdis, tokių šiuo metu yra 1953.
Elektroninis balsavimas dėl pirmininko posto vyksta nuo ketvirtadienio. Jis bus baigtas šeštadienį, suvažiavimo metu.
Paskelbus rinkimų rezultatus, liberalai taip pat rinks partijos valdybą, etikos ir skaidrumo komisiją bei kontrolės komisiją, pirmininko pavaduotojus.
Posėdyje numatyta išklausyti ir dabartinės partijos pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen veiklos ataskaitą.
Liberalų sąjūdžio pirmininko kadencija – dveji metai. V. Čmilytės-Nielsen liberalams vadovauja nuo 2019 metų, kai šiose pareigose pakeitė Eugenijų Gentvilą.
Liberalų sąjūdis priklauso valdančiajai daugumai: Seime turi 13 atstovų, jiems priklauso Seimo pirmininko postas bei Aplinkos ir Kultūros ministerijos, kurioms vadovauja Simonas Gentvilas ir Simonas Kairys.
Partija iš viso vienija per 7 tūkst. narių. Skirtingų apklausų duomenimis, Liberalų sąjūdį palaiko 5,5–7 proc. gyventojų, o V. Čmilytė-Nielsen yra viena iš populiariausių politikių šalyje.
