Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo gegužės 7 dienos, kai fiksuoti 1524 susirgimai.
Visi mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.
2912 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7676 žmonės.
Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 992 žmonės, 114 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, palyginti su ankstesne para, kiek sumažėjo.
Ligoninės ir mirtys
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 112 žmonių, ankstesnę parą jų buvo mažiau – 96.
73 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija – keturiais daugiau nei para anksčiau. Deguonis papildomai tiekiamas 816 žmonių – 12 mažiau.
Pandemijos piko metu šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Praėjusią parą mirė keturi vyresni nei 60-ies, du vyresni nei 70-ies ir trys vyresni nei 80-ies metų žmonės.
Pilnai paskiepytas nebuvo nė vienas iš jų.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 4849 žmonės, iš jų pilnai paskiepyti buvo 83. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9658 mirtys.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 724 tūkst. 777 žmonės, pilnai vakcinuoti 1 mln. 590 tūkst. 489 žmonės.
Pakartotinę skiepo dozę (trečią arba antrą, jei prieš tai vakcinuota „Johnson & Johnson“) praėjusią parą gavo 1438 žmonės, iš viso – 17 tūkst. 718 asmenų.
Iš viso Lietuvoje iki šiol skiepijimui sunaudota 3,16 mln. vakcinos dozių iš 4,68 mln. turimų.
Dėl atnaujinimo darbų antradienį neprieinama dalis viešai skelbiamos Statistikos departamento informacijos apie vakcinuotų gyventojų dalį, pristatytų vakcinų dalį ir kitų duomenų.
Informaciją planuojama vėl teikti per kelias dienas.
Epidemiologinė situacija
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 522,1 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis siekia 6,2 proc. ir, palyginti su ankstesne para, yra kiek padidėjusi.
Šalyje praėjusią parą atlikta 14,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10,6 tūkst. antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 319 tūkst. 281 žmogus, iš jų tebeserga 12 tūkst. 421.
Seimo vicepirmininkas mano, kad karantino galima išvengti
Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas teigia manantis, kad karantino Lietuvoje būtų galima išvengti.
„Matome, kad sergančiųjų skaičius auga. Bet aš manau, kad įmanoma padaryti taip, kad ir be karantino „prasisuktume“ šį sezoną ir iš tikrųjų išlaikytume ir mokyklas dirbančias, ir nebūtų apribojimų, kurie buvo“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas.
Jis pabrėžė, kad nekalbama apie tokius karantino ribojimus, kurie buvo šių metų pirmąjį pusmetį, kai draustas judėjimas tarp savivaldybių, uždarytos maitinimo ir pramogų, laisvalaikio vietos, neveikė dalis parduotuvių.
„Tikrai ne apie tokį karantiną kalbama, koks buvo, net jeigu ir tas karantinas formaliai bus įvestas. Man atrodo, kad svarbiausias atskaitos taškas – ramiai sau pagalvoti prieš miegą, kiek mano gyvenimas pasikeitė ir ar tas pasikeitimas nėra tik nedidelis nemalonumas, kad visi būtume apsaugoti“, – kalbėjo V. Mitalas.
Seimo narys tvirtino, kad dabartinė tvarka, kai galimybių paso neturintieji, negali užeiti į didžiuosius prekybos centrus, maitinimo įstaigas, laisvalaikio, pramogų įstaigas, – veikia.
„Galimybių pasas prekybos centruose ar restoranuose yra geriau nei jų uždarymas. Taip pat ir kaukės mokyklose, jei jų prireiks ir mažesniems vaikams, yra geriau nei mokyklų uždarymas“, – tvirtino parlamento vicepirmininkas.
Anot jo, jei vėl bus įvestas privalomas kaukių dėvėjimas uždarose erdvėse, tai smarkiai nepakeis žmonių įpročių.
„Juk daugybė žmonių ir taip dėvi kaukes. Supraskime, kad reikia save ir kitus pasaugoti. Tai palyginti nedidelis nepatogumas, kuris leistų mums siekti svarbesnių tikslų – kad Kalėdas sutiktume su artimaisiais“, – sakė V. Mitalas.
Trečiadienį Ministrų kabinetas tarsis dėl naujo karantino įvedimo šalyje.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį sakė, kad karantiną greičiausiai reikės įvesti vien dėlto, jog siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą būtų galima nustatyti privalomą kaukių dėvėjimą uždarose erdvėse.
Anot jos, imtis griežtesnių priemonių verčia blogėjanti epidemiologinė situacija.
Lietuva antradienį įžengė į blogiausią, „juodąją“, pandemijos spalvinę zoną. Iki tol šalis buvo priskiriama „raudonajai“ zonai.
Lietuvoje dabar 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 504,5 naujų užsikrėtimų.
Dėl koronaviruso plitimo karantinas Lietuvoje skelbtas jau du kartus – nuo 2020 metų kovo iki tų metų birželio vidurio ir nuo 2020 metų lapkričio iki šių metų liepos.
