Koronavirusas COVID-19

Praėjusią parą nustatyta 1114 naujų COVID-19 atvejų, mirė 20 žmonių, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 septyniolika nebuvo paskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Per parą 255 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 428 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1303 COVID-19 sergantys žmonės – trimis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą, 121 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 4,8 tūkst.

Iš Lenkijos atvykusiems imuniteto neturintiems asmenims nuo pirmadienio reiks testuotis ir izoliuotis, taip pat to prireiks ir atvykusiems iš Liuksemburgo. Šios valstybės paveiktų šalių sąraše perkeltos į raudonąją zoną. Iš raudonos zonos atvykstantiems nepasiskiepijusiems ir nepersirgusiems asmenims ir toliau išlieka privalomas tyrimas prieš kelionę ir 10 dienų izoliacija atvykus. Tuo metu Lichtenšteinas perkeltas iš raudonos zonos į geltonąją.

Nors įsibėgėjus ketvirtajai COVID-19 bangai vis garsiau prabylama ir apie sunkiai koronavirusu sergančius vaikus, gydytojai visgi akcentuoja, kad ši liga savo sunkia forma graso tik nedidelei jų grupei. Tačiau jie kartu įspėja, kad koronavirusas vaikams gali pasireikšti labai skirtingai – netgi imituoti chirurgines pilvo ligas. Kaip portalui tv3.lt pasakojo LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas, ši COVID-19 banga išsiskiria tuo, kad tenka gydyti daugiau vaikų.

Kai kurie gyventojai stebisi, kodėl, nors jaučiasi prastai, karščiuoja, sergant COVID-19 nėra guldomi į gydymo įstaigą. Gydytojai gi pabrėžia, kad yra aiškios taisyklės, kam susirgus reikia gultis į ligoninę, o kam – pakanka gydytis namuose. Į portalą tv3.lt kreipėsi sutrikusi moteris. Vilnietė Aurelija teigė, kad ji kiek suglumusi dabar stebi vaizdo reportažus iš kovidinių skyrių ligoninėse, kur tiek daug sunkių pacientų.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1576 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 19 žmonių, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 752,5. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 337 tūkst. 416 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 18294 asmenys. Pasveikusiųjų – 306 tūkst.

Naujas koronaviruso rudens bangos rekordas. Per vakar Lietuvoje daugiau nei 2000 gyventojų sužinojo, kad serga COVID-19, mirė dar 21-as žmogus. Dalis sergamumo rodiklius analizuojančių ekspertų pradėjo abejoti galimybių paso efektyvumu valdant pandemiją. Tačiau, sveikatos apsaugos ministerija konstatuoja kaukės ir ribojimai neturintiems imuniteto geresnė priemonė nei karantinas ir visos šalies uždarymas.

Anglijos COVID-19 taisykles, reglamentuojančios tarptautines keliones, buvo pakeistos. Panaikinta šviesoforų sistema.  Pasak transporto sekretoriaus Granto Shappso, tikslas yra supaprastinti taisykles ir sumažinti keliaujančių žmonių naštą, pakeičiant sistemą vienu raudonų pasaulio šalių sąrašu, rašo theguardian.com.  Naujosios taisyklės galioja tik Anglijai.

Mokslininkai tikisi, kad vadinamieji „iššūkių bandymai“ („challenge trials“) pasiūlys sprendimus pandemijos problemai. Mokslininkai vis dar daug ko nežino apie koronavirusą, o šalys vėl grįžta prie apribojimų. Kaip galite padėti?  Galite pasisiūlyti būti užkrėsti, rašo politico.eu. Vadinamieji „iššūkių bandymai“ – prieštaringai vertinama, bet jau seniai naudojama medicininių tyrimų technika, kuri koronaviruso pandemijos metu įgijo dar niekada nematytą poreikį.

Šeštadienį fiksavus rekordinį naujų susirgimų COVID-19 skaičių situacija kai kuriose savivaldybėse darosi kritinė – čia naujų atvejų rodiklis jau artėja prie 2 tūkst. Raudonajai zonai priklausančių savivaldybių šalyje jau teliko mažiau nei trečdalis. Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2066 nauji koronaviruso atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 21 asmuo, tik 2 iš jų – buvo pasiskiepiję, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2066 nauji koronaviruso atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 21 asmuo, tik 2 iš jų – buvo pasiskiepiję, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Per parą mirė devyni vyresni nei 70-ies metų žmonės, aštuoni vyresni nei 80-ies, du, kuriems buvo per 90-imt ir po vieną vyresnį nei 50-ies ir 60-ies metų žmogų. Pilnai pasiskiepiję iš jų buvo po vieną vyresnį nei 80-ies ir 90-ies metų žmogų.

Sveikatos apsaugą purto naujas pinigų švaistymo, ar net korupcijos skandalas. Arūno Dulkio vadovaujama ministerija sumokėjo 10 tūkst. eurų už laidą „Kitokie pasikalbėjimai“, kurioje dalyvavo Arūno Dulkio patarėjas Edgaras Kulikauskas, internete geriau žinomas „Ciniško chirurgo“ pseudonimu. Buvęs ministras Aurelijus Veryga piktinasi, kad Dulkio ministerija taško tūkstančius abejotinoms laidoms, kai tą patį ir už dyką mielai padarytų kiti kūrėjai.

Kol epidemiologinė situacija Lietuvoje kaista ir pandemijos valdymui yra priimamos griežtesnės priemonės, Skandinavijos šalys, regis, gyvena laisviau. Trečiadienį Švedija atšaukė visus pandemijos valdymo ribojimus, nebeliko jokių suvaržymų restoranams, koncertams, varžyboms ir kitoms veikloms. Tuopat metu Italija išgyvena kitokį laikotarpį – ribojimai nuo spalio vidurio čia tik labiau griežtinami.

Prezidentas Gitanas Nausėda dėl lėtų senjorų skiepijimo tempų, didelių užsikrėtimų skaičių ir mirčių kaltę verčia premjerei Ingridai Šimonytei ir ministrui Arūnui Dulkiui. Prezidentūra tvirtina, kad ne tik delta atmaina, bet ir ultra lėta skiepų politika privedė Lietuvą prie tokios prastos situacijos – didžiausių atvejų rodiklio visoje Europos Sąjungoje ir mirčių skaičiaus.

Nuo pirmadienio, spalio 4 d., iš žalios į raudoną zoną perkeliama kaimyninė Lenkija. Epidemiologinė padėtis pablogėjo ir Liuksemburge – iš geltonos zonos Liuksemburgas patenka į raudoną zoną. Lichtenšteinas perkeltas iš raudonos zonos į geltonąją. Taip pat Malta nuo ateinančios savaitės bus priskiriama nebe geltonai, o žaliai zonai.  Šią savaitę izoliacijos ir testavimosi dėl COVID-19 ligos reikalavimai nepasikeitė.

Sėkmingos senjorų vakcinacijos klausimas visada buvo, yra ir bus Ministerijos dėmesio centre. Nuo pat vakcinacijos pradžios vakcinų prieinamumui užtikrinti pasitelkta daug priemonių – aiškinančių, skatinančių, motyvuojančių garbaus amžiaus žmones gauti savo vakciną. Šios dienos statistikos duomenimis, Lietuvoje jau paskiepyta 69 proc. senjorų 75 metų ir vyresnio amžiaus, tačiau to nepakanka.

Ribojimai galimybių paso neturintiems gyventojams galioja jau beveik tris savaites. Nors jie turėjo paskatinti gyventojus sparčiau skiepytis nuo COVID-19 ir padėti gerinti sergamumo rodiklius, kyla klausimas, ar priemonė pasiekė savo. Nuo rugsėjo 13-osios paskiepyti beveik du procentai gyventojų, o užsikrėtimų kreivė toliau stiebiasi – per dieną užfiksuojami beveik du tūkstančiai naujų atvejų.

Penktadienį pranešta, kad per praėjusią parą buvo patvirtinti 1970 nauji užsikrėtimai koronavirusu. Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius pasidalino skaičiavimais, kiek iš šių užsikrėtimų galėtų būti priskiriami pasiskiepijusiems asmenims. Pasak mokslininko, jei visi gyventojai būtų pasiskiepiję, epidemiologinė situacija šalyje gerokai skirtųsi. Pasak mokslininko, iš beveik dviejų tūkstančių naujų užsikrėtimų, didžioji dalis jų turėtų būti priskiriami nepasiskiepijusiems asmenims.

Ekspertams siūlant padaryti senjorams nemokamus greituosius COVID-19 antikūnų testus, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, jog senoliams reikia ne testų, o skiepų. „Nustokime skleisti dviprasmiškas ir neesmines žinutes: senjorams reikia ne testų, senjorams reikia skiepo. Ir mes nekurkime iliuzijos, kad kažkokiomis kitomis priemonėmis mes galėtume pasiekti rezultatą“, – žurnalistams penktadienį sakė ministras.

Norint sumažinti sunkiai sergančių COVID-19 pacientų skaičius ligoninėse ekspertai tikina, kad pirmiausia reikia pilnai vakcinuoti senjorus. Deja, remiantis Lietuvos ir užsienio ekspertų patirtimi, konstatuota, kad tarp nepasiskiepijusių senjorų vyrauja požiūris, jog jiems ir taip liko nebedaug gyventi, todėl skiepytis neverta, arba vyrauja tvirta nuomonė, suformuota skeptiško vakcinų atžvilgiu požiūrio.

Neoficialiais duomenimis, serga ir vis daugiau ligoninės darbuotojų. Profilaktiniai PGR tyrimai buvo atlikti ir Vidaus ligų skyriaus pacientams, tačiau susirgimų nenustatyta. Testuojami ir kiti ligoninės skyriai, toliau draudžiamas pacientų lankymas. Norint aplankyti terminalinės būklės pacientą arba vaiką iki 14 metų, reikia gauti skyriaus vedėjo leidimą, rašo „Šilutės naujienos“. „Šilutė – juodoji zona.

Penktadienį paskelbta apie seniai matytus sergamumo COVID-19 rodiklius – nustatyta 1970 naujų atvejų. Pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus, situacija Vilniaus regione yra stabili, tačiau ligoninė dirba pasiruošusi bet kokiems scenarijams. Pastaruoju metu fiksuojami augantys užsikrėtimų skaičiai, ligoninė yra pasiruošusi atidaryti naują skyrių COVID-19 pacientams gydyti.

Vilniui atsisveikinant su skiepobusais, suskaičiuota, jog nuo vasaros vidurio iki šiol juose buvo paskiepyta apie 33 000 gyventojų. Nuo spalio 2 dienos keičiasi kai kurių vakcinavimo centrų darbo laikas, tačiau daugėja vietų, kur vilniečiai skiepys – gyventojų laukiama asmens sveikatos priežiūros įstaigose, privačiose sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose ir vaistinėse.

Prezidentūra teigia, kad epidemiologinė situacija Lietuvoje yra „labai prasta“, o vakcinacijos tempai – „ultra lėti“. Prezidentūros labiausiai netenkina tai, kad per lėtai yra skiepijami vyresnio amžiaus gyventojai. Prezidentūros Sveikatos ekspertų taryba penktadienį aptarė epidemiologinę situaciją šalyje bei skiepijimosi nuo COVID-19 tempus. „Deja, epidemiologinė situacija yra labai prasta Lietuvoje šiai dienai. Tai rodo esminiai parametrai – sergamumas ir mirtys.

Trečia sustiprinančiąja kito gamintojo nei pirmosios dvi vakcinos doze pasiskiepiję asmenys jau gali gauti ar atsinaujinti jau turimą galimybių pasą. Registrų centras šią savaitę įdiegė technologinius galimybių paso algoritmo patobulinimus, leidžiančius pripažinti ir skirtingų gamintojų vakcinos dozes.

Praėjusią parą nustatyta 1970 naujų COVID-19 atvejų, mirė 18 žmonių, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. 15 mirusiųjų buvo neskiepyti ar nepilnai paskiepyti, pilnai paskiepyti buvo trys. Per parą 3335 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepytas 8771 žmogus. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1223 COVID-19 pacientai – 22 daugiau nei parą prieš, 133 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 16,1 tūkst. molekulinių (PGR) ir 11,3 tūkst.

Nuo penktadienio Lietuvoje uždarose patalpose reikalaujama dėvėti kaukes. Vyriausybės sprendimu nuo spalio 1 dienos kaukės privalomos uždarose erdvėse, kai teikiamos ar gaunamos paslaugos, perkama, vyksta renginiai ir t. t., nepriklausomai nuo to, ar veikla vykdoma su galimybių pasu, ar be jo. Iki šiol turintiesiems galimybių pasą, t. y. vakcinuotiems arba koronavirusu persirgusiems žmonėms, kaukių dėvėjimas patalpose buvo rekomenduojamas.

Slaugos namai ir vėl tampa koronaviruso židiniais. Kėdainių ligoninės slaugos skyriuje šiuo metu slaugoma aštuoniolika virusu užsikrėtusių senolių, o per parą mirė trys užsikrėtę. Du iš jų nebuvo pasiskiepiję. Buvęs ministras Aurelijus Veryga siūlo senjorams mokėti po šimtą eurų už skiepą ir žeria strėles Šimonytei – neva karantiną būtia įvesti. Kėdainių ligoninės Slaugos skyriuje pastarąją parą mirė trys senukai, sirgę koronavirusu.

Jau nuo penktadienio įsigalioja reikalavimas dėvėti kaukes uždarose erdvėse. Ketvirtadienio vakarą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paskelbė sprendimą, kuriame detaliai aprašyta tvarka dėl kaukių dėvėjimo įvairiose įmonėse ir įstaigose. Paskelbtame sprendime punktais išskiriama, kad uždarose vietose darbuotojai su lankytojais privalo laikyti ne mažesnį nei 2 metrų atstumą arba kontaktą atskirti pertvaromis.

Sergamumas COVID-19 Lietuvoje yra vienas aukščiausių Europoje. Kasdien patvirtinami beveik du tūkstančiai naujų koronaviruso atvejų, virusas kasdien nusineša keliolikos žmonių gyvybes. Užsikrėtimų skaičiams didėjant trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nuo penktadienio grįžta privalomas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose, taip pat rekomenduojama dirbti iš namų.

Vidutiniškai kas dešimtam lengva ar vidutine COVID-19 forma persirgusiam vaikui išsivysto sunkios komplikacijos, sako LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas. Anot gydytojo, šios komplikacijos yra visai kitokios nei medikai yra pratę matyti.  Apie tai R. Kėvalas plačiau papasakojo TV3 Žinių „Dienos komentare“, kur jį kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Lietuva yra pirma Europos Sąjungoje (ES) pagal naujų COVID-19 atvejų rodiklį ir antra pagal mirtis, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys. Remiantis šiais duomenimis, per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 645,7 COVID-19 atvejo ir tai buvo aukščiausias rodiklis tarp ES šalių. Antra yra Slovėnija su 627 užsikrėtimais 100 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje neslopstant COVID-19 epidemijai ir vis daugėjant atvejų, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prašo visų aktyviai naudotis galimybe patiems užpildyti elektroninę susirgusiojo anketą, kurią galima rasti NVSC interneto svetainėje arba tiesiogiai per šią nuorodą https://atvejis.nvsc.lt/.  Anketoje pateikiami klausimai yra tokie patys, kokius įprastai užduoda ir epidemiologinį tyrimą atliekantis specialistas.

Ketvirtadienį darbą baigia Nacionalinio kraujo centro mobili ekspertų komanda, keliavusi po Lietuvą ir lauko palapinėse skiepijusi nuo COVID-19. Per keturis mėnesius iš viso paskiepyta daugiau kaip 24 tūkst. žmonių, surengta per 100 vakcinavimo išvykų visoje Lietuvoje, pranešė centras. Į kai kurias savivaldybes vykta po tris kartus – Pakruojį, Šiaulius, Šilutę, Kelmę, Mažeikius, Plungę, Tauragę, Pagėgius. Per vieną dieną daugiausia – 670 – žmonių paskiepyta Marijampolėje.

Seimas po pateikimo pritarė eksministro Aurelijaus Verygos kartu su parlamentarų grupe pateiktoms įstatymo pataisoms, kurios leistų atlyginti žalą, jei ji kiltų pasiskiepijus COVID-19 vakcina. Taip pat siūloma, kad tas galiotų kalbant ir apie vakcinas, kurios įtrauktos į vaikų skiepijimo kalendorių. Iš 57 užsiregistravusių parlamentarų 47 buvo „už“, 10 – susilaikė. Įstatymo pataisas numatoma svarstyti gruodžio mėnesį.

Epidemiologinė COVID-19 situacija Lietuvoje ypač sudėtinga, tačiau nėra ieškoma to esminių priežasčių, Seime valstiečių surengtoje diskusijoje teigė Sveikatos teisės instituto (STI) direktorius doc. dr. Rimas Jankūnas. Anot R. Jankūno, tikėtasi, kad problemas išspręs karantinai, kaukės, vakcinos, bet jis kėlė klausimą, ar tos priemonės padeda? „The Economist duomenimis, esame antri Europos Sąjungoje ir 7 pasaulyje pagal mirčių perviršį.

Šalyje prastėjant koronaviruso rodikliams, valdžia ėmėsi veiksmų. Nuo spalio 1 d. viduje privaloma dėvėti kaukes, Vyriausybė primygtinai rekomenduoja dirbti nuotoliu.

Vyriausybei nutarus, kad nuo spalio 1 d. visose uždarose patalpose kaukių dėvėjimas yra privalomas, pro. Saulius Čaplinskas teigia, kad galimybių paso naudojimas, ypač kalbant apie didžiuosius prekybos centrus, netenka prasmės. Socialiniame tinkle pasidalinęs žinute užkrečiamųjų ligų specialistas svarstė, kad atėjo metas peržiūrėti kitus dabar galiojančius ribojimus.

Nuo spalio 1-osios, penktadienio, visi pastatų viduje dirbantys žmonės turės dėvėti burną ir nosį dengiančias kaukes, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  „Kur yra uždaros erdvės, ten kaukės yra privalomos“, – Seime žurnalistams sakė ministras. Ministras kalbėjo, kad su epidemiologais dar kalbama dėl nuostatos, kad turėtų būti vidaus taisyklės, jei 100 proc. visas kolektyvas yra pasiskiepijęs, tuomet sąlygos galėtų būti ir kitokios.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jo idėjas sukritikavusiam dabartiniams sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui siūlo baigti atsikalbinėti ir priimti reikalingus sprendimus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį teigė abejojantis, ar piniginė paskata skatinant skiepytis vyresnio amžiaus žmones būtų gera idėja.

Aurelijus Veryga teigia, kad reikia įvesti karantino režimą. Politiko teigimu, tą reikia padaryti, kad už papildomą darbą kovidiniuose skyriuose didesnį atlygį gautų medikai. Buvęs sveikatos apsaugos ministras įvertino ir trečiadienį Vyriausybės grąžintą privalomą kaukių dėvėjimą patalpose.

Situacija dėl COVID-19 šalyje išlieka sudėtinga – naujų užsikrėtimo atvejų skaičius yra arti 2 tūkst., užimta virš 1 tūkst. kovidinų lovų. Padėtis ypač blogėja Šiauliuose – ketvirtadienio Statistikos departamento duomenimis, į „juodąją“ zoną pateko ne tik miestas, o jau ir rajonas. Portalas tv3.lt primena, kad prieš kurį laiką kai kurie politikai kritikavo miesto savivaldybę, jog pandemijos įkarštyje rengė miesto šventę, kur žmonės uoliai nesilaikė saugumo reikalavimų.

Praėjusią parą nustatyti 1806 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. 16 mirusiųjų buvo neskiepyti ar nepilnai paskiepyti, pilnai paskiepyti buvo trys. Per parą 2577 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyta 7,1 tūkst. žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1201 COVID-19 pacientas – 30 daugiau nei parą prieš, 129 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 13,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10,2 tūkst.

Socialiniame tinkle „Facebook“ premjerė Ingrida Šimonytė pasidalijo slaugytojos įrašu apie koronavirusu susirgusią šeimą, kuri nebuvo pasiskiepijusi nuo klastingos infekcijos. „Tiesiog paskaitykit ir pasidalinkit su tais, kuriems gal iki šiol neatrodo rimta ir verta dėmesio“, – rašo premjerė.  „Kaip išgaruoja visa bravūra apie laisvę numirti, kai mama ar tėtis patampa apatiški ir mažai skysčio geria. Kai taip norisi, kad kuo greičiau daktarytė pažiūrėtų.

Vyriausybė lietuviams grąžina privalomą kaukių dėvėjimą patalpose. Nuo penktadienio visi gyventojai ne tik parduotuvėse, bet ir darbo kolektyvuose ar kitose uždarose erdvėse privalės dengti nosį ir burną. O taisyklių nepaisantiems teks mokėti baudas. Vyriausybė taip pat rekomenduoja visoms įmonėms dirbti nuotoliniu būdu. Premjerė Ingrida Šimonytė įspėja: jei ligoninėse COVID-19 pacientų skaičius pasieks kritinę ribą, ribojimų bus daugiau.

Tęsdama paramą trečiosioms šalims kovoje su COVID-19 pandemija, Vyriausybė priėmė nutarimą skirti Armėnijai 50 000 kompanijos „Moderna“  gaminamos vakcinos Spikevax dozių.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad veido kaukės nuo spalio 1 d. teikiant kontaktines paslaugas ir renginiuose, nepriklausomai, ar žmogus turi galimybių pasą, ar ne. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad papildomų ribojimų Vyriausybė šiuo metu nėra nusiteikusi priimti, o pagrindine kovos su pandemija priemone išlieka vakcinacija. Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė, kad rekomendacija dirbti iš namų – primygtinė.

Lietuvoje pagreitį įgavus delta koronaviruso atmainos plitimui, vis daugiau žmonių epidemiologinių tyrimų metu specialistams nurodo nežinantys, kur galėjo užsikrėsti. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas, Giedrės Aleksienės, tokias tendencijas lemia delta atmainos savybės – apie 60 proc. didesnis užkrečiamumas, kai virusui perduoti užtenka ir mažesnio jo kiekio, ir trumpesnio laiko.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad veido kaukės nuo spalio 1 d. teikiant kontaktines paslaugas ir renginiuose, nepriklausomai, ar žmogus turi galimybių pasą, ar ne. Ministrų kabinetas savo nutarimu taip pat rekomenduoja šalies įstaigoms ir įmonėms, jei įmanoma, pereiti prie nuotolinio darbo. Vyriausybė nusprendė, kad veido kaukių (respiratorių ar kitų priemonių) dėvėjimas uždarose erdvėse (pavyzdžiui.

Vaikus skiepyti būtina ne vien dėl to, kad juos gali užklupti sunkus multisisteminis uždegiminis sindromas ar varginti pokovidiniai reiškiniai, bet tam, kad jie galėtų mokytis kontaktiniu būdu. Tokią svarbiausią žinutę kalbėdamas apie vaikų vakcinaciją nuo COID-19 iškėlė Kauno klinikos Vaikų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas.