Apie sergamumo rodiklius, pandemijos valdymą ir naujus ribojimus „Žinių radijuje“ kalbėjo Seimo sveikatos reikalų komiteto narės Orinta Leiputė bei Jurgita Sejonienė, darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas ir biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga.
Leiputė: galimybių pasas neefektyvus
Seimo sveikatos reikalų komiteto narė, socialdemokratė O. Leiputė sako, kad kylant naujų užsikrėtimų skaičiui, kaukių dėvėjimas nėra bloga priemonė. Pasak jos, kaukės gali pasitarnauti efektyviau valdant pandemiją.
„Nematyčiau tragedijos, bet problema yra tame, kad įvairių reikalavimų kaitaliojimas labai žmones ir glumina, ir erzina. Šis momentas, manau, yra silpnoji ministerijos pusė“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sako O. Leiputė.
Pasak parlamentarės, viena priemonė problemų neišspręs, tačiau kaukių reikalavimą uždarose patalpose ji laiko pagrindžiamu sprendimu. Vis dėlto O. Leiputė mano, kad sprendimai priimami nenuosekliai.
„Ateini į parduotuvę, neaišku, dėtis ar nesidėti. Parodai popieriuką, kitaip galimybių paso ir nepavadinsiu, kaip ir net netikrina asmens tapatybės kortelės. Įeini, be kaukės būni“, – kalba O. Leiputė.
Seimo narė taip pat pastebi, kad galimybių pasas pastaruoju metu veikia kaip leidimas įeiti į parduotuvę, todėl, kaip pandemijos valdymo priemonė, yra neefektyvus.
„Galimybių pasas būtų efektyvus, jeigu būtų skenuojant duomenis renkama informacija su atsekamumu, jeigu kažkas užsikrečia arba žmogaus informavimu, kad va, įvyko užsikrėtimas, protrūkis, pasižiūrėkite, įsivertinkite savo sveikatą. Tada jis būtų efektyvus. Dabar jis, nemanau, kad efektyvus, iš dalies ir diskriminuojantis“, – sako O. Leiputė.
Visiškam užsidarymui O. Leiputė nepritartų. Jos nuomone, užsidarę ir taip buvome per ilgai, o pagrindinės viruso plitimo valdymo priemonės šiuo metu turėtų būti higiena, kaukių dėvėjimas ir efektyvesnė komunikacija kviečiant vakcinuotis tuos, kurie dar yra nepasiskiepiję.
Parlamentarės konservatorės J. Sejonienės teigimu, Vyriausybė taikydama vienas ar kitas priemones negali suvaldyti pandemijos. Pasak jos, be Vyriausybės pastangų yra labai svarbu ir tai, kaip priemonių laikosi gyventojai.
„Vyriausybės tikslas, kad mirtų kuo mažiau žmonių, kad kuo mažiau sergančių būtų ligoninėse, kad sveikatos priežiūros paslaugas gautų ir tie, kurie neserga COVID-19. Bet tam reikalingas abipusis bendradarbiavimas ir pasitikėjimas. Ir Vyriausybės žmonėmis, ir žmonių Vyiausybe“, – sako J. Sejonienė.
Pasak parlamentarės, griežtesnių ribojimų galėtume tikėtis tada, kai ligonių skaičius ligoninėse stipriai išaugtų. Tiesa, ligoninėse ir dabar guli nemažai pacientų. Statistikos departamento ketvirtadienio duomenimis, užimta 1201 lova COVID-19 gydymui.
Strioga: virusas pavojingiausias turintiems gretutinių susirgimų
Lietuva pagal sergamumo rodiklius pirmauja Europoje. Biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga sako, kad viena to priežastis gali būti nepakankama vakcinacija ir nepakankamas vakcinacijos ar persirgimo lygis vyresniųjų žmonių populiacijoje.
„Ypač virš 70, 80 m. amžiaus. Mes turime žinoti, kad bendra visuomenės sveikatos būklė, o ypač vyresniųjų žmonių, kurie turi gretutines ligas, yra ženkliai prastesnė nei kitų, kaip dabar pavyzdys pateikiamas Skandinavijos šalys. Jų ir gyvenimo trukmė, sveiko, pilnaverčio gyvenimo trukmė, rizikos ir mirtys nuo širdies ar kraujagyslių ligų, tokių kaip miokardo infarktas, skiriasi kartais, ne kažkiek procentų, bet mirtingumas nuo miokardo infarkto Lietuvoje yra šešis kartus didesnis negu Norvegijoje“, – sako M. Strioga.
„Jei mūsų žmonės suserga Lietuvoje, ir jei suserga Skadinavijos šalyse, tai savaime aišku, kad mes gauname tą pačią medicininę priežiūrą, tikimybė numirti yra didesnė, nes jie patys turi prikaupę daugiau gretutinių ligų“, – priduria M. Strioga.
Specialistas pastebi, kad labai svarbi profilaktika – nesvarbu, apie kokią ligą kalbėtume. Tačiau dabar matyti atvirkščias rezultatas.
„Dabar visa tai sumuojasi, nematoma poreikio vakcinuotis, greta esančios įvairios sveikatos būklės mūsų žmonių yra daug prastesnė nei kitų. Turime situaciją tokią, kokią turime. Jei tos pačios amžiaus grupės yra užkabinamos šio viruso, jiems tikimybė nuo jo numirti yra didesnė, nes jų organizmas kitų patologijų yra labiau pažeistas nei jų vienmečių Skandinavijos šalyse“, – teigia M. Strioga.
M. Strioga laidoje kalbėjo ir apie COVID-19 lovų skaičių ligoninėse. Jis priminė, kad sunkiausi ligoniai guli reanimacijoje. Jis priminė JK pavyzdžius, kad pas mus lovų yra daugiau, tačiau vien lovų skaičius nepadės, nes turi būti ir pakankamai specialistų.
Panašu, kad keliai veda į priverstinę vakcinaciją
Laisvėjant ribojimams pastebima, kad grįžta kitos virusinės ligos, pavyzdžiui, peršalimo, gripas ar kitos. Pasak M. Striogos, šie virusai nėra tokie infektabilūs kaip koronavirusas.
Taip pat pastebima, kad tuo metu, kai saugojamės nuo koronaviruso, kartu saugojamės ir nuo kitų virusų, apsunkiname galimybes patekti į mūsų organizmą. Atėjus peršalimo ligų sezonui ir toliau rekomenduojama dėvėit kaukes, net jei kai kur jos nėra privalomos.
„Jeigu visi imsime ir nusiplėšime kaukes, savaime aišku, virusams vartai į mūsų organizmus bus atviri. Todėl ir sakoma, kad nereikia to daryti, mes tai turėtume daryti palaipsniui“, – sako M. Strioga.
Pasak specialisto, kaukes viešose vietose, ne tik uždarose, bet ir atvirose, dėvėti ir toliau pravartu. Ten, kur daug žmonių aplinkui nėra, kaukių galima ir nedėvėti. Kaip sako M. Strioga, nuo kaukių dėvėjimo pasitraukti reikia palaipsniui.
„Tokiu atveju nesuteiksime galimybės kitiems alkaniems virusams, kai atsivers mūsų kvėpavimo takai ir nebus jiems trukdžių, mus užpulti“, – sako M. Strioga.
M. Strioga taip pat pabrėžia vakcinacijos svarbą.
„Aš bijau, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, kad ir kaip bebūtų liūdna, bet panašu, kad keliai veda į privalomąją ar net priverstinę vakcinaciją. Kas būtų labai liūdna, apmaudu“, – sako M. Strioga.
Kaip žmones paskatinti skiepytis?
Viešojoje erdvėje girdime įvairių nuomonių apie vakcinas. Vieni nesiskiepija patys, kiti nesiskiepyti įtikinėja ir savo artimuosius.
O. Leiputės nuomone, versti gyventojus skiepytis per prievartą. pavyzdžiui, nemokant jiems pensijos ar kitų išmokų, nereikėtų.
Parlamentarė mano, kad paskatinti skiepytis reikėtų kalbantis su nesiskiepijančiu. Tam galėtų tikti šeimos gydytojai, socialiniai darbuotojai, seniūnai ir kiti galimai autoritetingi asmenys.
„Manau, buvo efektyvu, kada šeimos gydytojams buvo įvesta skatinimo sistema ir jie suintensyvino pacientų kvietimą skiepytis. Tačiau gasdinimo politika, kada buvo sakoma, kad jeigu nebūsite pasiskiepiję, negausite nedarbingumo išmokos, negalėsite važiuoti viešuoju tranportu ir (gauti – aut. past.) sveikatos paslaugų, tai buvo pertekliniai dalykai, kurie kai kuriuos žmones kaip tik nuteikė elgtis priešingai“, – sako O. Leiputė.
Vienas iš siūlymų, kaip paskatinti žmones aktyviau vakcinuotis – mokėti Jiems už skiepus pinigus. Parlamentarės nuomone, valstybės mastu tokios priemonės nėra reikalingos, tačiau įvairios iniciatyvos bet kokiu atveju yra sveikintinos.
„Buvo ir vienokių, ir kitokių bandymų, Palangoje cepelinų porcija priklausė, sporto klubai abonentus dalino nemokamai pasiskiepijusiems lankytojams. Manau, kad visos skatinimo programos, priemonės šiuo metu yra pakankamos. Jeigu kažkokia savivaldybė mato, kad galėtų kažkokią konkrečią gyventojų grupę taip paveikti ir paskatinti, palaikau“, – teigia J. Sejonienė.
Parlamentarei apmaudu, kad vyresnių gyventojų artimieji atkalbinėja juos nuo skiepo.
„Pabrėžiu, gretutinės ligos yra indikacija skiepui. Bandėme pasitelkti ir dvasininkus, nemaža dalis jų atsiliepė, esu dėkinga kardinolams, kurie tarė savo žodį, slaugytojų atvykimas į namus irgi yra patogumas tiems žmonėms, kurie negali atvykti į vakcinacijos centrą. Prašau visų giminaičių, draugų, pažįstamų bendradarbiavimo. Patarkite, o ne atkalbinėkite savo senjonus nuo skiepo“, – sako J. Sejonienė.
Darbas iš namų: siūlo apsaugoti žmones nuo papildomų išlaidų
Darbdavių konfederacijos pirmininkas D. Arlauskas sako, kad nuotolinis darbas nėra tik pandemijos išradimas. Iš namų darbuotojai dirba jau ne vienerius metus, ypatingai užsienio įmonėse.
„COVID-19 suvaidino visai neblogą vaidmenį, kad mes esame priekyje naujo verslo valdymo prieangyje. Tai yra gerai, nes tai padeda taupyti resursus ir efektyvumas nuo to tik padidėjo“, – sako D. Arlauskas.
Vis dėlto pastebima, kad namuose atliktų darbų kokybė gali skirtis nuo tų, kurie atliekami esant darbo vietoje.
„Darbuotojai nėra tiek disciplinuoti, kad sugebėtų kai viršininkas nemato dirbti tiek, kiek priklauso, pavyzdžiui, aštuonias valandas. <…> Tai yra iššūkis, mūsų kultūrinio renesanso laikotarpis. Dirbti nuotoliniu būdu nėra taip paprasta. Tai iš esmės kultūriniai dalykai, turi būti labai disciplinuotas, labai atsakingas, sugebėti planuoti laiką ir suprasti, kad tau nereikia viršininko, kad esi pats sau viršininkas ir sudėlioji darbotvarkę“, – komentuoja D. Arlauskas.
Pasak D. Arlausko, darbdaviai yra suinteresuoti, kad darbuotojai dirbtų, tad vakcinuotis ir saugotis savo darbuotojus skatina. Vis dėlto jis nepritartų idėjai, kad dirbti galėtų tik pasiskiepiję asmenys.
„Mes už atlernatyvą, tai nėra geras pavyzdys, tai imperatyvus siekis. Iš pat pradžių savo poziciją deklaravome, kad turi būti alternatyva. Yra žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių nenori, dėl ideologinių, dėl sveikatos ir kitų. Jei jis yra sveikas, testuojasi, tai ar tikrai būtina skiepytis?“ – sako D. Arlauskas.
Siūlymą, jei įmanoma, dirbti nuotoliniu būdu, parlamentarė O. Leiputė vertina teigiamai, tačiau pastebima, kad dirbant iš namų dažnu atveju yra naudojami asmeniniai darbuotojo resursai. Pavyzdžiui, elektra, interneto ryšys, technika.
„Turėtų būti priimti sprendimai, kad apsaugotų žmogų nuo tokių bereikalingų išlaidų“, – sako O. Leiputė.
Sveikatos reikalų komiteto narė J. Sejonienė sako, kad nuotolinio darbo atveju turėtų būti susitarta tarp darbuotojo ir darbdavio. Pasak parlamentarės, ir pirmosios koronaviruso bangos metu paaiškėjo, kad darbas iš namų yra įmanomas.
„Manau, kad susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo, ar darbdavys aprūpina ir sudaro sąlygas dirbti, ar darbuotojas prisitaiko ir, jei priemones turi namuose ir sutinka su jomis dirbti, prisidėti prie įmonės veiklos, taip ir vyksta“, – sako J. Sejonienė.
Parlamentarės nuomone, nuotoliniu būdu turėtų dirbti ir nepasiskiepiję Seimo nariai.
„Seimo nariai, nepaisant to, kad jie turi teisinį imunitetą daugeliu atveju, visų pirma, turėtų būti pavyzdys visiems gyventojams, neturėtų ateiti į darbo vietą, jeigu neatitinka visuotinai keliamų saugumo reikalavimu“, – sako J. Sejonienė.
Visą laidą galite pažiūrėti čia:
