Lietuvoje bent viena vakcinos doze pasiskiepiję šiuo metu yra per 72 proc. suaugusiųjų.
20,3 proc. respondentų teigė neturintys nuomonės dėl trečio skiepo, 18,7 proc. teigė, kad sustiprinančiąja vakcinos doze nesiskiepytų. 18,5 proc. nurodė, jog apskritai nesiskiepijo.
Atskleidžia tendencijas
Pasak „Vilmorus“ vadovo sociologo Vlado Gaidžio, įvertinus pasiskiepijusių šalies gyventojų dalį, galima sakyti, jog sustiprinančiąja doze skiepytųsi daugiau kaip pusė jų.
„Jeigu žiūrėtume, ar tie, kurie skiepijosi, linkę (skiepytis) trečiu skiepu, gaunasi daugiau negu pusė žmonių – apie 52 procentai nuo tų, kurie pasiskiepiję“, – BNS sakė V. Gaidys.
Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad ši apklausa veikiau parodo tendenciją, nes respondentai nebuvo klausiami, ar pasiskiepijo, bet patys galėjo pasirinkti vieną iš keturių variantų.
Respondentų, kurie nurodė, kad nesiskiepijo, dalis yra mažesnė nei visuomenėje esanti nepasiskiepijusiųjų dalis.
Pasak V. Gaidžio, tai galima paaiškinti tuo, jog dalies pasyviausių visuomenės narių apklausų metu nepavyksta pasiekti. Anot jo, tai galioja ne tik vakcinacijai, bet ir apklausiant žmones apie tai, ar rengiasi balsuoti rinkimuose.
V. Gaidžio teigimu, vertinant atskiras respondentų grupes, išlieka ir anksčiau pastebėta koreliacija tarp pozityviai žiūrinčių į skiepus ir „racionalumo, pasitikėjimo pasaulio tvarka ir žiniomis“: palankiau į sustiprinantį skiepą žiūri aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės.
„Tarp besiskiepijusiųjų yra daugiau tų, kurie skiepysis ir toliau, labiau linkę skiepytis akivaizdžiai pagyvenę, virš septyniasdešimt, turintys aukštąjį išsilavinimą, didžiųjų miestų gyventojai“, – sakė sociologas.
Dvejones kursto neapibrėžtumas
Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorė Aurelija Žvirblienė teigia, kad visuomenės dvejones dėl sustiprinančiosios dozės gali pakurstyti neapibrėžtumas: šiuo metu dar nėra žinoma, ar ji iš tiesų bus rekomenduojama visiems gyventojams ir po kiek laiko.
„Pradėjus visuomenę skiepyti, buvo kalbama daugumai vakcinų apie dvi dozes arba „Johnson & Johnson“ – apie vieną dozę, ir aš galiu suprasti, kad dalis visuomenės tarsi jaučiasi apgauta, kad buvo sakyta vienaip, o yra kitaip“, – kalbėjo profesorė.
A. Žvirblienė vylėsi, kad procentas palankiai žiūrinčiųjų į trečiąjį skiepą augs, kai atsiras daugiau jį gavusiųjų, tai taps įprastu ir žinomu dalyku.
„Jaunesni žmonės, kuriems gal prireiks revakcinacijos, jos greičiausiai prireiks vėliau, matydami tą vyresnių žmonių pavyzdį irgi lengviau priims tą klausimą. Tai aš manau, kad rezultatas, kuris dabar čia yra, nebūtinai toks bus pradėjus revakcinaciją, nes kartais baimių yra tiesiog todėl, kad tai yra neišbandyta“, – sakė ji.
Dėl to, pasak profesorės, kaip gerą galima vertinti rezultatą, jog tarp vyriausių šalies gyventojų – 70-ies ir vyresnių – palankiai į revakcinaciją žiūri 53,7 proc. respondentų.
Svarbu suprasti priežastis
A. Žvirblienės vertinimu, ateityje siekiant, kad žmonės išlaikytų imunizaciją, svarbu suprasti, kas verčia dvejoti tą penktadalį respondentų, kurie nurodė esantys neapsisprendę.
„Tai rodo, kad tie žmonės nėra nusiteikę prieš, bet jiems galbūt trūksta daugiau informacijos“, – kalbėjo profesorė.
Ji akcentuoja, jog visuomenėje skiepų klausimu šiuo metu yra didelis susipriešinimas, todėl svarbu ne gilinti skirtis, o mėginti suprasti priežastis, kodėl šie žmonės nesiryžtų skiepytis.
Profesorė svarstė, jog tai gali būti iš atsargumo.
„Kol nėra pilno įsitikinimo, kad tai – būtina ar nepakenks, žmogus ir nepriima sprendimo, atsargiai priima sprendimus. Gal tai ir paaiškintų tą požiūrį visuomenės“, – sakė A. Žvirblienė.
SAM: siekiama informuoti vyriausius gyventojus
Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė akcentuoja, jog šuo metu vykdomos priemonės, susijusios su vyriausių šalies gyventojų vakcinacijos, taip pat ir trečiąja doze, aktyvinimu.
Būtent šie žmonės nuo rugsėjo antrosios savaitės gali skiepytis sustiprinančiąja doze, nustačius, jog šioje amžiaus grupėje antikūnų kiekis organizme po pusmečio pasidaro kritiškai mažas ir nepakankamas.
J. Grebenkovienės teigimu, yra numatytos ir vykdomos priemonės, susijusios su šių žmonių vakcinacijos aktyvinimu: tai pašto darbuotojo ir slaugytojo komandos vykimas į namus, vakcinacija nuo COVID-19 poliklinikose.
„Šeimos gydytojai skambina savo pacientams dėl trečiosios dozės svarbos, paaiškina, kodėl tai būtina padaryti, atsako į rūpimus klausimus – tiesioginis kontaktas, matome, yra kone svarbiausias argumentas apsisprendžiant“, – BNS teigė ministerijos kanclerė.
Tikslūs tyrimo rezultatai
Klausimas: Vyriausybė paskelbė, kad planuoja rudenį visuomenei sudaryti galimybę pasiskiepyti papildoma sustiprinančiąja doze nuo koronaviruso (COVID-19). Ar skiepysitės, ar nesiskiepysite šia sustiprinančiąja doze?
Atsakymai: taip, skiepysiuosi – 42,4 proc.; ne – 18,7 proc.; nesiskiepijau visai 18,5 proc.; Nežinau/neturiu nuomonės 20,3 prorc.
Apklausa vykdyta rugsėjo 9-16 dienomis. Telefonu apklausti 1003 18 ir vyresni Lietuvos gyventojai. Maksimali jos paklaida siekia 3,1 proc.
