Koronavirusas COVID-19

Penktadienio vakarą dėl atnaujinimo darbų laikinai neveiks e.sveikatos sistema, nebus galima atsisiųsti ar atsinaujinti galimybių paso bei Europos Sąjungos skaitmeninio COVID-19 pažymėjimo, įspėja Registrų centras. E.sveikatos sistema neveiks nuo penktadienio 20 val. iki šeštadienio 8 valandos. Šiuo metu taip pat nebus galimybės pacientams ir sveikatos bei farmacijos specialistams prisijungti prie savo e.sveikatos sistemos paskyrų, gyventojams įsigyti medikamentų su e.receptu.

Lietuva ėmėsi griežtesnių priemonių suvaldyti koronaviruso pandemiją – nebepripažįsta nuo koronaviruso saugančių antikūnų ir pagal jų kiekį nebeišduoda galimybių paso, nors iki šio sprendimo ekspertai tikino, jog antikūnų kiekis yra svarbu. Anot biomedicinos mokslų daktaro, imunologo Ado Darinsko, antikūnų kiekis yra svarbus, bet dar svarbiau yra tai, kokie tai antikūnai.

Lietuvoje plintant omikron atmainai, valdžia ėmėsi naujų pandemijos valdymo priemonių. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė atidėti galimybių pasą vaikams iki kovo, operacijų vadovo sprendimus dėl naujų izoliavimosi, respiratorių dėvėjimo ir kitų tvarkų valdant koronaviruso pandemiją Sveikatos apsaugos ministerija žada paskelbti iki kitos savaitės pradžios. Kitą savaitę į Seimo posėdžių darbotvarkę grįžta ir privalomų skiepų medikams ir socialiniams darbuotojams klausimas.

Dar trečiadienį užfiksavus visų laikų užsikrėtimų COVID-19 rekordą Lietuvoje, specialistai įspėja, kad tai – tik neįprastai didelių skaičių pradžia. Primenama, kad daugelyje šalių omikron atvejai jau muša rekordus, o pas mus ši koronaviruso banga maksimumą turėtų pasiekti mėnesio pabaigoje-vasario pradžioje. Tuo metu medicinos biologas Daniel Naumovas, pateikęs keturis pandemijos scenarijus, vylėsi, kad išsipildys optimistiškiausias jų.

Vaikų ligų gydytojas prof. Vytautas Usonis jau akcentavo, kad vakcina vaikams nuo COVID-19 nebėra nauja ir eksperimentinė, nes pilnos apimties klinikiniai tyrimai jau yra užbaigti, o realaus gyvenimo duomenys yra įtikinantys. Be to, užsienio valstybių vaikų ir paauglių skiepijimo mastai, siekiantys milijonus nuo COVID-19 paskiepytųjų, patvirtina vakcinos veiksmingumą.  Šioje interviu dalyje visuomenės sveikatos specialistė Aistė Matulaitytė toliau kalbina prof.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad dalis ekspertų įžvelgia trūkumų siūlyme įvesti privalomą medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimą nuo COVID-19. Pasak jos, prezidentas Gitanas Nausėda ragina parlamentarus įsiklausyti į ekspertų nuomonę prieš priimant tai numatančias Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas.

Praėjusią parą nustatytas 4051 naujas COVID-19 atvejis, mirė 19 žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 16 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą per 1,1 tūkst. žmonių buvo paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 14,2 tūkst. žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1087 COVID-19 sergantys pacientai – keletu daugiau nei prieš parą, 92 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 21,5 tūkst.

Sprendimus dėl karantino įvedimo gali lemti ne tik pacientų skaičius reanimacijoje, bet ir svarbiausias valstybei funkcijas atliekančių žmonių sergamumas, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anksčiau ministras vis kartojo, kad svarbus rodiklis yra reanimacijos lovų užpildymas iki 240 lovų,  o dabar jau prakalbo apie naują rodiklį – situacija organizacijose.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad plintant koronaviruso omikron atmainai realus COVID-19 tyrimų Lietuvoje poreikis yra nuo dviejų iki keturių kartų didesnis nei testuojama dabar. Jos teigimu, šiuo metu testavimo pajėgumai siekia apie 20 tūkst. per dieną, tačiau jie yra „tikrai riboti Lietuvoje“. „Panašu, kad Lietuvoje galėtų būti realus poreikis nuo 50, 40 tūkst. iki 80 tūkst. viruso tyrimų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė I. Segalovičienė.

Lietuvoje dar nematytas naujų COVID-19 atvejų šuolis – per antradienio dieną susirgusiųjų skaičius pasiekė 4635. O ant Vyriausybės stalo gula strategija, kurioje valdžia žada peržiūrėti galimybių paso naudojimą. Ministras Arūnas Dulkys sako, kad galimybių pasas buvo laikinas sprendimas – jis stabdomas vaikams nuo 12 iki 16 metų.

Pirmadienį į klases sugrįžo didžioji dalis moksleivių. Epidemiologai praneša, kad jau dabar yra matomas atvejų skaičiaus didėjimas mokyklinio amžiaus grupėse. Spėjama, kad po savaitės naujų užsikrėtimų kreivė turėtų dar labiau pakilti, ko gero, netrukus pamatysime ir besiformuojančius židinius.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pripažįsta, kad omikron verčia galvoti apie galimybių pasą ir šios priemonės turinį. Visgi jis pažymėjo, kad kol kas sunku atsakyti, kada galimybių paso bus atsisakyta. „Galimybių paso turinys gali būti peržiūrėtas, priklausomai nuo situacijos“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo A. Dulkys.

Operacijų vadovo sprendimus dėl naujų izoliavimosi, respiratorių dėvėjimo ir kitų tvarkų valdant koronaviruso pandemiją Sveikatos apsaugos ministerija žada paskelbti iki kitos savaitės pradžios. „Labai tikėtina, kad visi jie bus baigti iki šio penktadienio. Arba penktadienio, arba iki šio pirmadienio“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė savaitei atidėti sprendimą atsisakyti dalies darbuotojų privalomo testavimo dėl koronaviruso. Nuo šiol testuotis privaloma sveikatos apsaugos ir socialines paslaugas teikiantiems bei įstaigas aptarnaujantiems darbuotojams. Kaip posėdžio pradžioje pranešė premjerė Ingrida Šimonytė, klausimas atidedamas, siekiant jį suderinti su kitais teisės aktais, kad nebūtų skirtumų tarp paslaugų teikėjų ir jų gavėjų.

Vyriausybė nusprendė atidėti galimybių paso įsigaliojimą vaikams nuo 12 metų. Iki kovo 1 d. galimybių pasas bus reikalingas sulaukusiems 16 metų. „Sparčiai plintant omikrono atmainai koncentruojame savo dėmesį į testavimo algoritmus ir testavimo pajėgumus“, – Vyriausybės posėdžio metu sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pokyčiai dėl galimybių yra ant Vyriausybės stalo, konstatavo ministras Arūnas Dulkys. Anot jo, keičiantis pandeminei situacijai reikia peržiūrėti ir šio įrankio veikimą. Tiesa, dar šiandien sprendimai dėl galimybių paso nebus priimami. Ministras pažymėjo, kad galimybių pasas buvo laikinas įrankis, tad, natūralu, galima sulaukti ir pokyčių dėl jo.   „Galimybių pasas, jei pažiūrėsime retrospektyviai, mes visada sakėme, kad tai yra laikina priemonė.

Siekiama peržiūrėti privalomo periodinio testavimo tvarką atsisakant dalies profesijų, pranešė ministras Arūnas Dulkys. Jis pažymėjo, kad dabar būtina mobilizuotis ir testuoti tik prioritetinių sričių darbuotojus. „Peržiūrimi visi procesai, kur yra vienos ar kitos testavimo apimtys, šiandien yra pasiūlymas pasilikti tik tas, kurios yra pačios svarbiausios, kurios nukreiptos į didžiausios rizikos žmones, svarbiausias, kritines institucijas.

Privalomo skiepijimo klausimui persikėlus į Sveikatos reikalų komitetą užvirė diskusijos, ar šiuo metu pasirinktoms darbuotojų grupėms išties reikėtų nustatyti tokią prievolę. Medikų profsąjungos pažymi, kad šie ir taip noriai skiepijasi, tad įstatymas atrodo pavėluotas. Ministerija gi pažymi, jog ramūs būti negalėsime, kol nebus pasiektas 100 proc. apsaugos lygis. Seimas skubos tvarka ėmėsi svarstyti pataisas dėl privalomo skiepijimo medicinos ir socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojams.

Daug klausimų kelia ne tik sprendimas dėl antikūnų, bet ir galimybių paso tolimesnė nauda. Sveikatos specialistai sako, kad tai buvo gera priemonė pandemijos pradžioje, tačiau kritikai esą tikina, kad dabar pasas nebepadeda sustabdyti pandemijos plitimo. Bet kaip yra iš tiesų? Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Informuojame, kad dėl suplanuotų E. sveikatos sistemos atnaujinimo darbų laikinai – nuo sausio 14 d. (penktadienio) 20 val. iki sausio 15 d. (šeštadienio) 8 val. – neveiks E. sveikatos sistema. Nurodytu laiku nebus galima atsisiųsti ar atsinaujinti galimybių pasą ar ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusią parą nustatyti 4635 nauji COVID-19 atvejai, mirė šeši žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai rekordinis atvejų skaičius Lietuvoje nuo pandemijos pradžios. Visi mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą beveik 1,1 tūkst. žmonių buvo paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta per 14,4 tūkst. žmonių.

Prasidėjus metams susirgimų COVID-19 skaičiams šoktelėjus ir virš 3 tūkstančių, milžinišką pacientų antplūdį pajuto ir šeimos gydytojai. Jie ragina nesistebėti, jei dėl to išaugs eilės ir kitiems pacientams teks palaukti. Pažymima, kad tai gali nutikti ir patiems medikams tekus izoliuotis dėl ligos. Be to, gydytojai kartu stebisi, kodėl iki šiol nėra sistemos, kuri padėtų dalį biurokratijos nuimti nuo jų pečių.

Turite pažymėjimą, kad esate persirgęs COVID-19 ir galėtumėte išsiimti galimybių pasą, tačiau to nepadarėte? Geriau išsiimkite, mat neturint galimybių paso ar europinio sertifikato, galite būti neįleistas į parduotuvę, kiną, sporto klubą ar kitur. Su tokia situacija susidūrė ir skaitytoja Jolanta. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Jolanta. Moteris dar pernai metų pabaigoje, gruodį, persirgo COVID-19. Jos e.sveikatos paskyroje atsirado tai liudijantis įrašas.

Ruošiantis omikron atvejų bangai, Šimonytė prabilo apie naują pandemijos valdymo strategiją ir pranešė, kad Vyriausybė žada kuriam laikui atšaukti reikalavimą vaikams iki 16 metų turėti galimybių pasą. Pokyčių bus ir daugiau – mažiau žmonių turės izoliuotis, jiems trumpės izoliacijos laikas, o Seimas jau ėmėsi ir privalomo skiepijimo medikams ir socialiniams darbuotojams.

Skiepytis raginantys politikai žadėjo, kad po dviejų vakcinos dozių galėsime gyventi laisvai ir nevaržomai, tačiau atrodo, kad net ir trečia vakcinos dozė mūsų gali neišgelbėti nuo karantino. Sakoma, kad, jei karantinas bus, jis bus griežtas ir visiems. Tačiau laidoje „Karštai su tv3.lt“ apsilankęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys sako, kad visiems reikia palaukti bent 10 dienų, o tada paaiškės, ar išvis bus reikalingi bent kokie ribojimai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako pozityviai vertinantis Vyriausybės apsisprendimą stabdyti galimybių paso reikalavimą vaikams. „Pozityviai vertinu Vyriausybės apsisprendimą kol kas stabdyti galimybių paso vaikams iki 16 metų reikalavimą. Ministrų kabinetas turės laiko persvarstyti strategiją ir priimti geriausius šiam laikotarpiui sprendimus“, – antradienį feisbuke paskelbė šalies vadovas.

Atsisakyti susibūrimų, svariai sumažinti bet kokius kontaktus, jei įmanoma – dirbti nuotoliniu būdu, laikytis visų infekcijos prevencijos priemonių, stebėti savo ir artimųjų sveikatą, pajutus net menkiausius viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms būdingus simptomus, likti namuose – šių taisyklių laikytis ir atsakingai vertinti situaciją, siekiant stabdyti viruso plitimą, ragina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai.

Vyriausybė ruošiasi laikinai stabdyti galimybių paso taikymą vaikams iki 16 metų, nes siekiama jame pripažinti mokyklose atliekamus savikontrolės profilaktinius antigeno testus, sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė. Pasak jos, tėvams pagrįstai kyla klausimas, kodėl vaikui negali būti suformuotas galimybių pasas, jei jis testuojasi du kartus per savaitę ir gauna neigiamą atsakymą. „Reikia laiko pasižiūrėti, kaip ir kiek tie techniniai dalykai išsprendžiami.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad plintant omikron atmainai, kuri, anot jos, jau netrukus taps dominuojančia Lietuvoje, gali pradėti pildytis ir ligoninių lovos. Nors šiuo metu situacija stabili, Vyriausybės vadovė neatmeta galimybės, kad artimiausiu metu reanimacijos lovų užimtumas pasieks tokį skaičių, nuo kurio Vyriausybė gali įvesti karantiną. Plintant koronaviruso omikron atmainai, premjerė teigia, kad jei ne šią, tai kitą savaitę ši atmaina taps dominuojančia Lietuvoje.

Po sveikatos ekspertų iškelto klausimo dėl galimybių paso plintant omikron atmainai tvarumo, ministerija šios priemonės iš esmės peržiūrėti neplanuoja. Tačiau pažymima, kad ruošiami pakeitimai dėl izoliacijos, ją planuojama trumpinti tiek kontaktiniams asmenims su sergančiuoju COVID-19, tiek galbūt besimptomiams atvejams.

Omikron atmainos piką Lietuva turėtų pasiekti iki vasario pradžios, o paros atvejų skaičius gali išaugti iki beveik 10 tūkst., sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis.

Kylanti omikron banga ne tik kelia nerimą dėl galinčių išaugti hospitalizacijų, bet ir šalies testavimo pajėgumų. Todėl specialistai siūlo kuo greičiau svarstyti, kad COVID-19 būtų galima diagnozuoti ir greituoju antigeno testu. Be to, persirgimo faktą jau pasiskiepijus siūlo patvirtinti specialiu antikūnų tyrimu. Po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda VUL Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro vadovas doc.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė stabdys reikalavimą į įvairias viešas vietas norintiems patekti vaikams iki 16 metų turėti galimybių pasą. „Reikalavimas taikyti galimybių pasą paaugliams iki 16 metų bus atidėtas“, – žurnalistams Seime antradienį sakė ministrė pirmininkė. Premjerės teigimu, plintant itin užkrečiamai omikron atmainai, nėra papildomos infrastruktūros tam, kad reguliariai būtų testuojami vaikai, kurių tėvai nusprendė jų neskiepyti dėl kažkokių įsitikinimų.

Ekspertai pateikia naujausius galimus omikron bangos plitimo scenarijus. Jie rodo, kad atvejų Lietuvoje rekordai dar tik laukia, tačiau yra ir gera žinia – hospitalizacijų tiek grėsmingai gali ir neišaugti. Vis tik įspėjama, kad apsigauti nereikėtų ir reikia nusiteikti, kad omikron bangai išgyventi mažiausiai prireiks dviejų mėnesių.  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof.

Seimas antradienį spręs dėl privalomų skiepų medikams ir socialiniams darbuotojams. Palaikymo projektas gali sulaukti ir iš opozicijos, kuri vis ragina valdančiuosius greičiau priimti skiepų žalos atlyginimo mechanizmą. Visgi privalomi skiepai ateityje gali būti reikalingi ir daugiau profesijų atstovų. Kalbama, kad plintant omikron atmainai, Vyriausybė gali priimti tą numatančius pakeitimus, o pirmieji privalomos vakcinacijos sąraše atsidurtų mokytojai.

Sveikatos ekspertų taryba siūlytų peržiūrėti galimybių pasą ir pritaikyti jį dabartinei situacijai, kad jis gyventojams nekurtų perdėto saugumo jausmo, sako tarybos narys profesorius Kęstutis Petrikonis. Ekspertų nuomone, biosaugos priemonės šiuo metu yra efektyvesnės. Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Sveikatos ekspertų taryba. Susitikimo metu aptarta epidemiologinė situacija šalyje ir omikron atmainos įtaka jai. Po susitikimo surenkta spaudos konferencija.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros tarnyba pirmadienį pareiškė, kad per kelias savaites gali priimti sprendimą, ar leisti naudoti bendrovės „Pfizer“ sukurtą geriamąjį vaistą nuo COVID-19.   JAV farmacijos milžinė pateikė oficialų prašymą patvirtinti jos sukurtą geriamąjį preparatą nuo koronaviruso.

Praėjusią parą nustatyta 2680 naujų COVID-19 atvejų, mirė devyni žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Aštuoni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą beveik 1,5 tūkst. žmonių buvo paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta per 16,2 tūkst. žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1107 COVID-19 sergantys pacientai – keletu daugiau nei prieš parą, 90 iš jų – reanimacijoje.

Su nerimu žiūrint, į ką Lietuvoje išvirs kylanti omikron banga, specialistai kartu pateikia viltingų žinių, kad šis naujas susirgimų kilimas gali būti koronaviruso eros pabaigos ženklas.

Pradėjus augti naujų COVID-19 atvejų skaičiui, akys krypsta į ligonines. Įprasta, kad nustačius daugiau užsikrėtimų koronavirusu, po kurio laiko ligonines užplūsta COVID-19 pacientai. Šiuo metu neraminančių tendencijų ligoninės nefiksuoja, tačiau dirba įtemptai stebėdamos situaciją. Kol kas dar neaišku, ar savotiškas pacientų štilis yra tik tyla prieš audrą, ar didėjančios imunizacijos rezultatas. Praėjusią savaitę naujų COVID-19 atvejų skaičiai šoktelėjo į kurį laiką nematytas aukštumas.

Koronavirusui ir toliau krečiant pasaulį, Lietuvos valdžia nusprendė, kad nuo šiandien, sausio 10-osios, didelis antikūnų kiekis – ne rodiklis. Norint gauti galimybių pasą, reikia pasiskiepyti trečiąja doze arba persirgti koronavirusu. Toks sprendimas kelia pasipiktinimą net ir pasiskiepijusiems, o kur dar kalbos apie papildomas vakcinos dozes ir griežtą karantiną visiems.

Tūkstančiams moksleivių po žiemos atostogų sugrįžus į mokyklas – nerimas dėl naujos omikron užkrato bangos. Visuomenės sveikatos specialistai prognozuoja, kad susirgimų kreivė šoks į viršų – ugdymo įstaigose kils koronaviruso protrūkiai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė prabyla apie dažnesnį mokinių testavimą, o ministras Arūnas Dulkys užsimena apie izoliacijos taisyklių pokyčius. Po žiemos atostogų į mokyklas sugužėjo moksleiviai.

Šeimos susibūrimai ir naujųjų metų pagirios baigėsi. Nepaisant rekordinių koronaviruso infekcijos skaičių per šventinį laikotarpį, įrodymai, kad atvejų gali mažėti, paskatino spėlioti, jog bent jau Londonas gali būti arti „omikrono piko“.  Teigiama, kad Borisas Johnsonas yra apsėstas šio hipotetinio laiko momento, nes mano, kad jis nulems, kaip COVID-19 atmaina išplis visoje šalyje.

Popiežius Pranciškus pirmadienį paragino tarptautinę bendruomenę suaktyvinti vakcinaciją nuo COVID-19, taip pat pasitelkiant „realybės terapiją“ kovoti su „nepagrįsta informacija“, atgrasančia žmones nuo skiepų. Pontifikas argentinietis, anksčiau skiepijimąsi pavadinęs „meilės aktu“, paragino vyriausybes pasirūpinti, kad galimybę vakcinuotis turėtų visi pasaulio gyventojai.

Svarstoma mokinius testuoti dėl COVID-19 testuoti dažniau – prieš kiekvieną pirmadienį, teigia švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Svarstome, jog po kiekvieno savaitgalio galėtume testuoti vakare prieš ateinant į mokyklą. Svarstome ir priimsime sprendimus dėl to, tai bus dažnesnis testavimas“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė. Jos teigimu, po žiemos atostogų visos šalies ugdymo įstaigos sugrįžo į kontaktinį mokymą.

Kylant omikron bangai ir vis daugiau žmonių „iškrentant iš rikiuotės“ dėl būtinybės izoliuotis sprendžiama keisti šią tvarką ir trumpinti izoliacijos laiką, pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Visgi jis įspėjo, kad, nepaisant stabilios situacijos ligoninėse, sprendimai dėl pandemijos priemonių gali keistis kiekvieną dieną. Ministras nurodė, kad ketinama svarstyti pokyčius dėl izoliacijos tvarkos ne tik medikams, bet ir visai visuomenei.

Kelias savaites pagerėjus situacijai dėl mirštamumo nuo COVID-19 tarp itin jauno amžiaus asmenų, sausio pirmomis dienomis fiksuotas liūdnas įvykis. Nors ir buvo pilnai pasiskiepijusi, 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusi moteris neišgyveno. Nors moteris mirė dar sausio 5 d., apie įvykį paaiškėjo tik vėliau – duomenys įkelti per šį savaitgalį.

Praėjusią parą nustatytas 1701 naujas COVID-19 atvejis, mirė 10 žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Septyni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 207 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyti 2394 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1111 COVID-19 sergančių pacientų – maždaug pusšimčiu daugiau nei prieš parą, 93 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 7,3 tūkst.