Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Sveikatos ekspertų taryba. Susitikimo metu aptarta epidemiologinė situacija šalyje ir omikron atmainos įtaka jai.
Po susitikimo surenkta spaudos konferencija. Joje dalyvavo prezidento patarėja Irena Segalovičienė, profesorius Juozas Augutis, proforesorius Kęstutis Petrikonis, Dalius Vitkus ir profesorius Tomas Jovaiša.
Pateikė rekomendacijas
Profesorius K. Petrikonis teigė, kad ekspertų taryba maždaug savaitę derino ir aptarinėjo savo rekomendacijas, mat situacija intensyviai kinta. Vis dėlto pagrindinė ekspertų rekomendacija – ne priimti griežtesnius ribojimus, o gerai pasirengti omikron bangai.
„Ji gal bus trumpa, bet nežinome, ar vėliau neatsiras problemų“, – kalbėjo profesorius.
Pasak jo, viena iš svarbiausių sričių, kur reikėtų pasistengti – pasirūpinti įmonių plataus masto informavimu. Svarbu yra skatinti vakcinuotis sustiprinančiąja doze tuos, kuriems atėjo laikas. Profesorius primena, kad pasiskiepiję ir susitiprinančiąją dozę gavę žmonės perserga lengviau.
„Kitų šalių patirtis leidžia remtis patirtimi, kad simptomai yra viršutinių kvėpavimo takų ir jie rečiau kada leidžiasi į apatines kvėpavimo organų dalis ir kitos organizmo sistemos ne taip pažeidžiamos. Lietuva turi išskrtinumų, turime nepasibaigusią deltą bangą, tam tikri diagnostikos algoritmų peržiūrėjimai ir žmonių inofrmavimas, kada ir kur kreiptis, jei atvejų bus daug, jei atsidarius mokykloms atsiras daugiau sergančių – informavimas itin svarbus ir čia reikėtų skirti daugiau dėmesio“, – kalbėjo K. Petrikonis.
Ekspertų taryba planuoja dar šiandien apsispręsti, kaip išplėsti testavimo apimtis, ar antigeno testus naudoti diagnostikoje ir savitestavimui.
Susitikimo metu kalbėta ir apie izoliacijos tvarką. Pasak profesoriaus, jei diskutuojama, kaip elgtis kuriose įstaigose ir įmonėse atsiradus daugiau sergančiųjų.
„Kas padėjo pirmos–antros bangos metu – Karštoji linija, kur žmonės turėjo galimybę pasiskambinti ir pasitarti su specialistais, savanoriais dėl simptomų, tvarfkos ir kriepimųsi. Manytume, kad Karštosios linijos įjungimas artimiausiems dviems–trims mėnesiams būtų ypatingai svarbus“, – sako K. Petrikonis.
Siūlytų peržiūrėti galimybių pasą
Pasak profesoriaus, omikron atmaina nuo kitų variantų skiriasi tuo, kad ji neturi didelių barjerų ir plinta plačiai.
„Plataus masto ribojimai, išskyrus susitelkimus, buriavimusis, bereikalingus susitikimus, bereikalingą kontaktinį darbą, yra netikslingi. Pasiekti rezultatams karantinui ir kitiems reikia pakankamai laiko, tai sukelia tam tikrų neramumų ir galbūt susitelkimas pasirengimui būtų svarbesnis“, – kalbėjo K. Petrikonis.
Pasak profesoriaus, su tuo yra susijęs galimybių pasas ir dabartinis jo formatas.
„Matome, kad šiame etape omikron viruso variantas yra tiek pat gali susirgti ir vakcinuoti, ir nevakcinuoti. Aišku, norėčiau pasakyti, kad vakcinuoti be abejonės serga žymiai lengviau. Šis variantas, kalbant apie galimybių pasą kaip epidemiologinę valdymo priemonę, gali sukurti nepamatuotą saugumo jausmą ir čia gali padaryti daugiau problemų.
Jei naudotume galimybių pasą kaip vakcinavimo skatinimo priemonę, prie to, kas buvo pasakyta, artimiausiems dviems–trims mėnesiams, vargu, ar numanomi siekiai bus pasiekti. Esminis siūlymas – ši priemonė yra svarbi, bet jos taikymas turėtų būti peržiūrėtas ir pergalvotas bent artimiausiam laikotarpiui“, – kalbėjo K. Petrikonis.
Profesorius teigia, kad galimybių pasas, kaip saugumo priemonė, ekspertams kelia klausimų. Pasak jų, susibūrimų mažinimas, srautų valdymas, patalpų vėdinimas ir kaukės yra efektyvesnės priemonės nei į patalpas įleisti žmogų, turintį galimybių pasą.
„Tai epidemiologinio saugumo priemonė, kuri gali atskirti mažiau saugius ir mažiau atsparius žmones nuo tų, kurie atsparesni. Omikron metu šios priemonės efektyvumas bus labai nedidelis. Galbūt keliavimo metu tarp valstybių, ši priemonė bus efektyvi, pristabdanti ir ribojanti. Tačiau lokaliai efektyvumas diskutuotinas.
Jei priemonė įdiegta, ją reikėtų modifikuoti arba tam tikrus sugriežtinimus šiame etape nukelti į ateitį ir stebėti situaciją. Nesame labai drąsūs pasakyti, kad šias priemones reikėtų atšaukti, bet matome tam tikrus ribotumus ir manome, kad čia reikėtų atkreipti dėmesį“, – sakė K. Petrikonis.
Omikron tapo dominuojančia atmaina
Praėjusią savaitę pranešta, kad Lietuvoje yra patvirtinti 128 omikron atmainos atvejai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodė, kad įvežtinių atvejų dalis išlieka mažesnė (27 proc.) lyginant su atvejais, kurie nesiejami su kelionėmis į užsienį.
Kaip nurodė epidemiologai, didžioji dalis patvirtintų atvejų yra nustatyti Vilniaus apskrityje, kiti pavieniai atvejai pasiskirstę po visas apskritis.
Netrukus tą pačią dieną Statistikos departamentas paskelbė, kad omikron atmaina jau tapo dominuojančia atmaina ir sudaro apie 90 proc. atvejų.
Šia informacija pasidalinęs departamentas nurodė, kad šiuo metu beveik visuose teigiamą PCR tyrimo atsakymą turinčiuose mėginiuose, kurie yra tikrinami papildomu specialiuoju qPCR metodu (preliminariai nustatančiu viruso atmainą, tai nėra sekoskaitos metodas) – yra įtariama omikron atmaina.
„Pagal šį metodą, Kalėdų laikotarpiu paplitimas greičiausiai buvo mažiau nei 10 proc., o šiuo metu paplitimas, tikėtina, viršija 90 proc. Nors šis metodas nėra skirtas galutinai patvirtinti viruso atmainai, tačiau mūsų skaičiavimais jo rezultatai šiuo metu turi gerai sutapti su patikimais sekoskaitos rezultatais, kurie dėl sudėtingo proceso atsilieka apie porą savaičių nuo ėminio paėmimo datos.
Preliminariuoju atmainos nustatymo metodu šiuo metu yra ištiriama apie trečdalis visų teigiamų mėginių, tad ši statistika yra reprezentatyvi Lietuvos dinamikai“, – buvo dėstoma įraše.
Pokyčiai dėl galimybių paso
Portalas tv3.lt primena, kad pirmadienį, sausio 10 d., įsigaliojo pokyčiai dėl galimybių paso išdavimo su teigiamu antikūnų testu. Nuo šiol jis paskiepytiems žmonėms nebetiks galimybių pasui gauti. Tuo metu tvarka, kai antikūnų tyrimas atliekamas po persirgimo, bent kol kas nesikeičia.
Jei pilnai pasiskiepijęs žmogus iki sausio 9 d. neturės pasidaręs teigiamo antikūnų tyrimo, galimybių pasu galės naudotis, tik jei pasiskiepys sustiprinamąja doze.
Jei persirgęs žmogus turi teigiamą antikūnų testą, galimybių pasas tokiu atveju galios 60 d. Taip pat galimybių pasas galioja 72 valandas nuo PGR tyrimo paėmimo (jam esant neigiamam) ir persirgus COVID-19 (ne seniau nei prieš 210 d.), kai liga yra patvirtinta laboratoriniais tyrimais.
Daug visuomenės pasipiktinimo sukėlusį sprendimą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškina tuo, kad Europoje ir Lietuvoje plinta omikron atmaina.
„Ši atmaina yra labiausiai besiskirianti nuo kitų iki šiol aptiktų, galimai susijusi su vakcinų veiksmingumo sumažėjimu, ypač praėjus ilgesniam laikui po vakcinacijos. Tik po trijų dozių vakcinavimo efektyvumą patvirtina moksliniai tyrimai ir stebėsena“, – aiškino SAM specialistai. Pažymima, kad būtent skiepijimą sustiprinančiąja doze akcentuoja ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, tad svarbiausia gyventojams yra pasiskiepyti ir tokiu būdu apsaugoti save ir aplinkinius, o ne atlikti serologinius antikūnų tyrimus po pilnos vakcinacijos schemos.
„Taip pat svarbu paminėti, kad įprastai sprendžiant dėl vakcinacijos nėra vertinami antikūnų tyrimų rezultatai, todėl visiems gyventojams rekomenduoja pasiskiepyti sustiprinančiąja doze“, – dėstoma SAM pranešime.
