Ministras pažymėjo, kad galimybių pasas buvo laikinas įrankis, tad, natūralu, galima sulaukti ir pokyčių dėl jo.
„Galimybių pasas, jei pažiūrėsime retrospektyviai, mes visada sakėme, kad tai yra laikina priemonė. Omikronas, kaip matome, keičia ir testavimo strategiją ir politiką. Visko gali būti ir su galimybių pasu.
Girdime, svarstome ir žinome ekspertus, ir Europos Sąjungos mastu diskutuojama ir dėl Europos sertifikato turinio ir jo veikimo. Lygiai taip pat ir mes turėsime pergalvoti galimybių paso turinį ir elgesį, nes elgesį keičia ir viruso atmaina“, – komentavo žurnalistams jis prieš Vyriausybės posėdį.
Jis pridūrė, kad šiuo metu ant Vyriausybės darbo stalo yra analizė, kokia galėtų būti galimybių paso ateitis.
„Bet šiandien dar sprendimų nėra“, – pridūrė jis.
Tačiau šiandien Vyriausybė turėtų apsispręsti dėl galimybių paso vaikams nuo 12 m. atidėjimo.
Ekspertai turi klausimų dėl galimybių paso
Portalas tv3.lt primena, kad vakar Sveikatos ekspertų taryba po susitikimo su prezidentu pateikė įžvalgas, kad omikron atmaina nuo kitų variantų skiriasi tuo, kad ji neturi didelių barjerų ir plinta plačiai, tad ir galimybių paso taikymas turėtų būti permąstytas.
„Plataus masto ribojimai, išskyrus susitelkimus, buriavimąsi, bereikalingus susitikimus, bereikalingą kontaktinį darbą, yra netikslingi. Pasiekti rezultatams karantinui ir kitiems reikia pakankamai laiko, tai sukelia tam tikrų neramumų ir galbūt susitelkimas pasirengimui būtų svarbesnis“, – kalbėjo LSMU prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis.
Pasak profesoriaus, su tuo yra susijęs galimybių pasas ir dabartinis jo formatas.
„Matome, kad šiame etape omikron viruso variantas yra tiek pat gali susirgti ir vakcinuoti, ir nevakcinuoti. Aišku, norėčiau pasakyti, kad vakcinuoti be abejonės serga žymiai lengviau. Šis variantas, kalbant apie galimybių pasą kaip epidemiologinę valdymo priemonę, gali sukurti nepamatuotą saugumo jausmą ir čia gali padaryti daugiau problemų.
Jei naudotume galimybių pasą kaip vakcinavimo skatinimo priemonę, prie to, kas buvo pasakyta, artimiausiems dviem–trims mėnesiams, vargu, ar numanomi siekiai bus pasiekti. Esminis siūlymas – ši priemonė yra svarbi, bet jos taikymas turėtų būti peržiūrėtas ir pergalvotas bent artimiausiam laikotarpiui“, – kalbėjo K. Petrikonis.
Profesorius teigia, kad galimybių pasas, kaip saugumo priemonė, ekspertams kelia klausimų. Pasak jų, susibūrimų mažinimas, srautų valdymas, patalpų vėdinimas ir kaukės yra efektyvesnės priemonės nei į patalpas įleisti žmogų, turintį galimybių pasą.
„Tai epidemiologinio saugumo priemonė, kuri gali atskirti mažiau saugius ir mažiau atsparius žmones nuo tų, kurie atsparesni. Omikron metu šios priemonės efektyvumas bus labai nedidelis. Galbūt keliavimo metu tarp valstybių, ši priemonė bus efektyvi, pristabdanti ir ribojanti. Tačiau lokaliai efektyvumas diskutuotinas.
Jei priemonė įdiegta, ją reikėtų modifikuoti arba tam tikrus sugriežtinimus šiame etape nukelti į ateitį ir stebėti situaciją. Nesame labai drąsūs pasakyti, kad šias priemones reikėtų atšaukti, bet matome tam tikrus ribotumus ir manome, kad čia reikėtų atkreipti dėmesį“, – sakė K. Petrikonis.
Naujų atvejų rekordas
Praėjusią parą nustatyti 4635 nauji COVID-19 atvejai, mirė šeši žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Tai rekordinis atvejų skaičius Lietuvoje nuo pandemijos pradžios.
Visi mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Praėjusią parą beveik 1,1 tūkst. žmonių buvo paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta per 14,4 tūkst. žmonių.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1079 COVID-19 sergantys pacientai – keletu daugiau nei prieš parą, 85 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 23,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir 4 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 1281,7 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių – 18,6 procento. Abu jie paaugo, lyginant su praėjusia para.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo beveik 552 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė beveik 7,6 tūkst. žmonių.
