Sausio 10-oji – diena, kai po žiemos atostogų į klases grįžo didžioji dalis šalies moksleivių. Epidemiologai ir statistikos analitikai beveik net neabejoja – moksleivių grįžimas į klases tikrai atsispindės naujų užsikrėtimų statistikoje.
Galimi rekordai, bet juos pamatyti trukdys testavimo apimtys
„Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius sako, kad moksleivių grįžimas į klases epidemiologinei situacijai turės tokį patį efektą, kokį turėjo rudenį. Pasibaigus rudens atostogoms ir mokykloms pravėrus duris, naujų užsikrėtimų kreivė ėmė augti.
Mokslininko teigimu, mokyklų atvėrimas turėtų prisidėti prie naujų atvejų rekordų. Stebime po Naujųjų ir Kalėdų išaugusius sergamumo rodiklius, tad, tikėtina, prisidėjus mokykloms, situacija dar prastės. Vis dėlto įvardinti, kokie tie rekordai galėtų būti – kol kas sunku, tam trūksta dalies duomenų.
„Per delta bangą labai aiškiai pamatėme, kaip trūksta testavimo pajėgumų. Keturi tūkstančiai atvejų turėtų būti, tačiau mes nesame stebėję, kiek mus riboja testavimas. Čia ir yra klausimas – ar pradėjus riboti testavimo pajėgumus, atvejų daugės?
Mes neturime duomenų, kiek žmonių norėjo užsiregistruoti, bet neužsiregistravo. Jei per tris dienas neužsiregistruoji testui, tai ir neužsiregistravai. Kai neturi duomenų, kiek yra neišpildytos paklausos, negali spėti, kiek atvejų lieka neužfiksuoti“, – tv3.lt aiškina V. Zemlys-Balevičius.
Yra skaičiavimų, kad jei nesusidurtume su ribotais testavimo pajėgumais, Lietuvoje galėtume nustatyti netgi apie 12 tūkst. atvejų per dieną. Pasak V. Zemlio-Balevičiaus, stebint kitų šalių patirtis, 12 tūkst. per dieną neatrodo kaip nerealus skaičius, tačiau ar jį iš tikrųjų pamatysime – abejotina.
To neleistų jau minėtas testavimo pajėgumų nepakankamumas.
Šiuo metu esame pernai spalio–lapkričio padėtyje
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė teigia, kad praėjus pirmajai sausio savaitei, ją jau galima lyginti su paskutine gruodžio savaite. Sergančiųjų COVID-19 per šį laikotarpį visose amžiaus grupėse išaugo daugiau nei 40 proc.
Stebima, kad pirmąją sausio savaitę užsikrėtimų vaikų iki 18 m. amžiaus grupėje daugėjo apie 10 proc.
„Sergamumo skaičiai, ar imtume kitus rodiklius, septynių, keturiolikos dienų vidurkį ar pandemijos pagreitį – visi jie nenuteikia pozityviai. Kiekvienos dienos augimas turės įtakos ir pilnai atsidarius ugdymo įstaigoms. Praėjusią savaitę dirbo ne visos ugdymo įstaigos, buvo atsidariusios privačios mokyklos, be abejonės, tai tikrai turės įtakos skaičių didėjimui“, – žurnalistams komentavo D. Razmuvienė.
Specialistė teigė kol kas negalinti pasakyti, kokio dydžio bus šiuo metu besiritanti koronaviruso banga. Dar laukiama tikslesnių duomenų apie tai, kiek vaikų negrįžo į mokyklas ir serga COVID-19. Tačiau neabejojama, kad vaikams susirinkus į mokymo įstaigas, ims formuotis protrūkiai.
„Sergamumo simptomatika nėra labai sudėtinga, tačiau yra didelis sergančiųjų skaitlingumas, tad yra tikimybė, kad žmonės sirgs ir sirgs sunkiai. Tarp skaitlingo sergamumo bus didesnis sergančiųjų vaikų skaičius, tai, be abejonės, apims ir didžiąją dalį mokyklų.
Kaip ir iki šiol, iki atostogų mokyklos tarp visų protrūkių, kurie būdavo registruojami, didžiąją dalį sudarydavo ugdymo įstaigose, ne tik mokyklose. Manau, kad tokio pakilimo ugdymo įstaigose tiesiog neįmanoma išvengti.
Vaikai iki 18 m. visoje populiacijoje sudaro apie 18 proc. Negalime to 18 proc. eliminuoti, kad ten virusas neįsisiūbuotų ir ten neplistų. Ar pasieksime rudens situaciją – sunku pasakyti. Dabartiniu metu mes esame pernai metų spalio pabaigos–lapkričio pradžios sergamumo lygmenyje“, – sako D. Razmuvienė.
Jei atvejų kreivė nepradės kilti, galimai suveiks imunizacija
Tikėtina, kad naujų užsikrėtimų kreivė intensyviau augti turėtų pradėti už savaitės. Kaip sako duomenų analitikas V. Zemlys-Balevičius, užsikrėtimų kreivė turėtų pradėti augti ženkliai ir staigiai.
„Žiūrėkite, kas buvo po Naujųjų. Kai grįžta vaikai, Kalėdos ir Naujieji bus kiekvieną dieną. Nematau priežasčių, kodėl tai neturėtų įvykti greitai. Jei tai neįvyks, pirma, reikėtų pasidžiaugti, antra, aiškintis kodėl“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Pagrindinė priežastis, jei užsikrėtimų kreivė neaugs, pasak mokslininko, turėtų būti aukštas imunizacijos lygis. Statistikos departamento antradienio duomenimis, nuo COVID-19 yra pasiskiepiję 69 proc. šalies gyventojų, o tai nėra laikoma itin aukštu imunizacijos lygiu.
Jei atvejų po savaitės užsikrėtimų nedaugės, bus galima daryti prielaidą, kad daug gyventojų persirgo to nežinodami arba nepasitvirtinę, todėl buvo pasiektas aukštesnis imunizacijos lygis, tad naujų atvejų dabar sumažėjo.
„Iš vienos pusės, tai gerai, tai matėme visoje Europoje. Tie, kas atidarė mokyklas pernai metų žiemą ir pavasarį, persirgo, tad neturėjo didelio šuolio rudenį. Pas mus buvo atvirkščiai. Kadangi visi moksleiviai buvo uždaryti, dauguma susirgo būtent delta atmaina.
Žiūrėjau moksleivių sergamumo procentus – pusė turi kartu su skiepijimu ir persirgimu užfiksuotą imunizaciją. Jeigu yra tik pusė, tiek tikrai nėra pakankamai, kad banga vėl neįsibėgėtų“, – svarsto mokslininkas.
Šiugždinienė: svarstoma mokinius testuoti prieš kiekvieną pirmadienį
Portalas tv3.lt primena, kad švietimo, mokslo ir ministrė Jurgita Šiugždinienė pranešė, jog yra svarstoma varstoma mokinius dėl COVID-19 testuoti dažniau – prieš kiekvieną pirmadienį.
„Svarstome, jog po kiekvieno savaitgalio galėtume testuoti vakare prieš ateinant į mokyklą. Svarstome ir priimsime sprendimus dėl to, tai bus dažnesnis testavimas“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė.
Jos teigimu, po žiemos atostogų visos šalies ugdymo įstaigos sugrįžo į kontaktinį mokymą.
„Laikomės visų saugumo priemonių ir tikimės, kad visuomenė aktyviau skiepysis trečiąja doze“, – pridūrė J. Šiugždinienė.
Švietimo ministerija šiuo metu rekomenduoja mokiniams testuotis profilaktiškai, mokyklos gali rinktis iš dviejų testavimo būdų – greitaisiais antigenų testais arba kaupinių metodu. Testavimas vyksta savanoriškai.
Dulkys: svarstoma iki septynių dienų trumpinti izoliacijos laiką
Pastebint specialistų trūkumą, svarstoma iki septynių dienų trumpinti izoliaciją dėl COVID-19, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Jeigu šiandien turime dešimties dienų, tai galėtume pagalvoti apie trumpesnį laikotarpį, nes esame tame etape, kai turime rūpintis specialistais ne tik sveikatos apsaugos sistemoje, bet ir kitose valstybei svarbiose kritinėse funkcijose, nes žmonės vis tiek užsikrečia“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.
„Svarstysime iki septynių dienų“, – pridūrė jis.
Nuo pirmadienio taip pat įsigaliojo nauja tvarka gydymo, slaugos ir socialinės globos įstaigose, kai pasiskiepiję ir persirgę sąlytį su COVID-19 sergančiuoju turėję darbuotojai, gavę neigiamą PGR tyrimo rezultatą ir nejaučiantys simptomų, gali tęsti darbą.
Išimtis dėl PGR tyrimo atlikimo yra numatyta sąlytį turėjusiems darbuotojams, kurie COVID-19 liga persirgo neseniai, trijų mėnesių laikotarpiu.
Nepaskiepytiems arba ne pagal pilną schemą paskiepytiems, taip pat daugiau nei prieš 210 dienų persirgusiems darbuotojams po sąlyčio su sergančiu COVID-19 liga reikia izoliuotis 10 dienų.
Nuo sausio 10 dienos taip pat nebeliko griežtesnių izoliacijos reikalavimų asmenims, kurie turėjo sąlytį su omikron atmaina užsikrėtusiu asmeniu. Visi sąlytį turėję žmonės, nepriklausomai nuo užsikrėtusiajam nustatytos koronaviruso atmainos, izoliuosis įprasta tvarka.
