Apie tai švietimo, mokslo ir sporto ministrė kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
2022 metais turėtų pradėti galioti mokyklų tinklo optimizavimo reforma. Kiek tai mokyklų palies?
Tai palies tikrai nemažą skaičių mokyklų. Tai nėra optimizavimo reforma, kaip jūs pavadinote, tai yra tam tikri mokyklų tinklo stiprinimo pokyčiai. Jie yra skirti būtent kokybės stiprinimui. Šių pokyčių tikslas yra, kad kiekvienas vaikas turėtų vienodas galimybes mokytis geroje mokykloje ir turėtų vienodas starto galimybes.
Šio pokyčio tikslas yra, kad nebebūtų tokių situacijų, kuomet penktokas ir aštuntokas mokosi vienoje klasėje. Kai kurios mūsų mokyklos yra tokios mažos, kad mes negalime mokiniams užtikrinti reikalingo neformalaus ugdymo, mokytojas negali dirbti pilnu etatu, mokinys negali gauti kokybiško ugdymo, negali socializuotis.
Vaikai mokosi vieni iš kitų, tai svarbu ne tik pats ugdymo procesas, svarbu aplinka. Jei keli mokiniai mokosi mažytėje jungtinėje klasėje, mes juos apribojame ir nuo socializacijos, nuo galimybės mokytis vieni iš kitų.
Turbūt sunku įsivaizduoti, kad jei mokykloje yra apie 60 mokinių, ten bus įrengtos laboratorijos. Taigi, šio pokyčio tikslas yra kokybė. Ilgus metus mes nepriėmėme šito sprendimo, ir pagaliau mes turime jį priimti.
Turbūt sulaukiate ir visokių graudenimų, kad vaikams mokytis toli, kad jie pripratę turėti mokyklą šalia, o dabar jos nebebus? Ką galėtumėte atsakyti į tokius skundus?
Pagraudenimai man šiuo atveju neveikia. Man yra svarbu, kad mūsų vaikai turėtų galimybę mokytis. Jeigu tokios geros galimybės nėra, tai čia man yra asmeninis dalykas, o tai, ar pastatas renovuotas, ar dar kažkas, tai man tikrai nėra pagrindiniai dalykai. Man yra svarbu, kad mes išspręstume klausimus, kurių nesprendėme ilgus metus.
Pavežėjimas yra normalus dalykas. Lietuvoje jau ir šiandien pavežėjama labai daug vaikų, ir patys tėvai tiek miestuose, tiek rajonuose paveža vaikus. Mes dažnai sakome, kodėl mūsų kaimai nyksta? Jie nyksta dar ir dėl tos priežasties, kad šiandien tėvai nori vaikui turėti adekvačias mokymo sąlygas. Mes jas turime sudaryti. Jeigu negalime turėti pakankamo dydžio mokyklos, pakankamai geros infrastruktūros, pritraukti mokytojų, tai mes turime pavežėti.
Mūsų siūlymuose yra išskirti du dalykai. Jeigu yra pradinis ugdymas, mes sakome, kad visgi galima jungti gretimas klases, bet tikrai negalime leisti jungti visų keturių klasių. Šį sprendimą priėmėme po ilgų diskusijų ir su savivaldybių asociacija, ir su savivaldybėmis, kad visgi norėtumėme, kad pradinė mokykla būtų kuo arčiau namų. Tačiau jei kalbame apie 5-8, aš jau nekalbu apie gimnazijos klases, tai tikrai pavežėjimas nėra toks sudėtingas ir Lietuvoje tikrai nėra tokių didžiulių atstumų.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „Dienos pjūvis“, esančioje straipsnio pradžioje.
