Sodas ir daržas

Vasarai persiritus į antrąją pusę, daržoves auginantys žmonės jau džiaugiasi derliumi, o švieži agurkai – geriausias užkandis karštą vasaros dieną. Tačiau derėtų nepamiršti, kad ir pradėjus imti derlių augalams reikalinga tinkama priežiūra. Kaip tinkamai prižiūrėti agurkus šiltnamyje, kodėl gelsta jų lapai bei apkarsta vaisiai, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto dr. Julė Jankauskienė.

Vasaros metu pievelėje gali veistis piktžolės, bet tai dar nereiškia, kad jų pageidaujame, ypač jei mėgstate leisti laiką sode. Yra šeši lengvi būdai šalinti piktžoles nesigriebiant chemikalų ir sintetinių piktžolių naikinimo priemonių, rašoma express.co.uk. Piktžolės sodininkams dažnai yra stiprus galvos skausmas, ypač jei sunkiai dirbote, kad sodas atrodytų gražiai ir tvarkingai. Bet nesijaudinkite – galite lengvai atsikratyti piktžolių ir be stiprių chemikalų.

Gruzdiškių kaime, Raseinių rajone liepos 31-ąją dieną Mindaugas Kleišmantas užfiksavo neįtikėtino grožio grėsmingą kadrą. Hidrometeorologijos ir aplinkotyros specialybes įgijęs vyras sako, kad šiam reiškiniui nėra tikslaus lietuviško pavadinimo. „Tai yra kamuolinio lietaus debesies padas/pagrindas/šerdis – galima įvardinti visaip, nes lietuvių kalboje aiškaus termino nėra. Angliškai meteorologai tiesiog sako „base““, – pasakoja orų entuziastas.

Robotas-vejapjovė – tikra inovacija aplinkos priežiūros rinkoje. Tokio tipo prietaisas itin palengvina dažno nuosavo namo, sodybos, ar kito panašaus objekto savininko gyvenimą: sutaupoma laiko, nereikia vargti norint nupjauti veją sunkiau pasiekiamose vietose, išvengiama įprastų vejapjovių keliamo triukšmo bei užtikrinama, kad veja atrodys nepriekaištingai. Be to, robotas-vejapjovė gali tapti patikimu būdu prižiūrint sportinio tipo veją ar parkus.

Sodininkystė daugeliui nuima stresą, o buvimas lauke kiekvienam padeda pagerinti emocinę būklę. Kokie sodo darbai laukia rugpjūtį? Čia patariame, ką sodinti, kaip genėti ir kaip tinkamai užsiimti sodininkyste.   Gražus sodas yra daugelio privačių namų savininkų įkvėpimas. Juose galima auginti įvairiausius augalus, daržoves, užauginti sodus. Dalis darbo prižiūrint sodą yra žinojimas, kuriuos darbus reikia atlikti tinkamu metų laiku – oras gali stipriai paveikti augalų augimą.

Unikalių dangaus reiškinių fiksavimu garsėjantys „Sky chaser LT“ pasidalijo dar vienu neįtikėtinu kadru – kosminėmis šviesomis arba kosminiu žaibu. Šiuo kadru jie pasidalijo savo facebooke ir rašė: „Visi esat girdėję apie mistinį kamuolinį žaibą. Deja, niekam nėra pavykę jo užfiksuoti. Tačiau, egzistuoja kur kas mistiškesni žaibai, nei kada galėjot įsivaizduoti! Visą šimtmetį lėktuvų pilotai pranešinėdavo, kad virš audrų matydavo keistus šviesos darinius, tarsi šmėklas keliaujančias į dangų.

Išmesti negalima palikti. Kur dėsime kablelį sodyboje atsiradus įvairiomis metalo ar medžio atliekoms? Tai priklauso nuo kiekvieno mūsų išradingumo. Kol vieni metalo laužo atsikrato specialiose supirktuvėse, kitiems tai tikras nešlifuotas deimantas – įdėjus truputį fantazijos ir pastangų, atrodytų, net niekam tikusios senienos gali būti prikeltos naujam gyvenimui.

Sodininkų pasaulyje dalinamasi nauju paprastu būdu atbaidyti šliužus nuo daržo gėrybių. Šliužai dievina plačialapius vešlius augalus darže, todėl geriausiai juos nuo lysvių laikyti atokiai. Kiekvienas sodininkas yra susidūręs su pačiu dažniausiu daržo kenkėju – šliužu. Šliužai mėgsta taikytis į vešlius ir daug lapų turinčius augalus bei daržoves. Dažniausiai jų ėdami augalai – melsvės, dalijos ir žirneliai. Ten, kur gyvena šliužai, bet kokį augalą užauginti gali būti labai sudėtinga.

Ši šiluma džiuginanti vasara vis nesiliauja stebinusi. Šiaulių rajone buvo užfiksuotas neįtikėtinas vaizdo įrašas, kuriame siaučia grėsmingas viesulas. LHMT Tyrimų ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Izolda Marcinonienė teigia, kad iš sinoptikų buvo gautas pranešimas apie šį reiškinį, tad gali patvirtinti, kad toks viesulas tikrai buvo. „Konvekcijai sąlygos buvo tikrai labai geros, buvo didelis nepastovumas.

Trečiadienį „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota liepsnojanti medžio drevė. Tokį vaizdą kaunietis įamžino Jiesios kraštovaizdžio draustinio pažintiniame take. „Kaune, Jiesios parke, padegtas medis. Tai eilinis siautėjančių šiame parke, chuliganiškas, su satanistiniu prieskoniu, veiksmas“, – trečiadienio vidurdienį praneša skaitytojas. Kaip matyti vaizdo įraše, žalialapio kamienas dega atvira liepsna, tikėtina, kad buvo padegta medžio drevė.

Delfiniumai (pentiniai) – tai įspūdingo grožio augalai, kurie papuošia kiekvieną sodą. Bet kada reikėtų trumpinti ilgus jų stiebus? Delfiniumai auga gegužės bei birželio mėnesiais – jie pasižymi ilgais, iki dviejų metrų galinčiais siekti stiebais su žiedais. Šias gėles labai mėgsta bitės ir kiti polinatoriai, o pamerktos į vazą namuose jos atrodo ypatingai. Delfiniumai yra daugiametės gėlės, išsiskiriančios ryškiomis spalvomis.

Kalvarijos gyventoja, buvusi policijos pareigūnė Daiva Macijauskaitė garsėja arbūzų, vynuogių ir gėlių auginimu. Tradiciją tęsia jau dešimtmetį. Nors ši vasara tropinė, kai dieną ir naktį alina karštis, arbūzų derlius vėluoja. Šiemetis sezonas daržuose kur kas sunkesnis nei ankstesnių metų. Tačiau atkakli moteris džiaugiasi, kad kai kurie arbūzai jau sunkėja. Patyrusi augintoja mano, kad nuskinti ir paragauti savo plantacijoje išaugintų arbūzų galės apie rugpjūčio 10 dieną.

Tręšimas mielėmis pastebimai pagerina augalo būklę, didina derlingumą, paspartina vaisių brendimą. Tačiau jeigu norite, kad mielių tirpalas nepakenktų, reikia jį tinkamai paruošti ir naudoti. Kodėl pomidorai ir agurkai laistomi mielėmis? Tręšimas mielėmis turi daug pliusų ir jeigu jas naudosite pagal visas taisykles, jų poveikis augalams bus labai teigiamas.

Piktžolės gali sugadinti bet kurį sodą – jos išnyra būtent ten, kur yra mažiausiai pageidaujamos, ir plinta žaibo greičiu. Baltasis actas gali efektyviai šalinti piktžoles, sutaupyti jums pinigų ir laiko – štai kaip iš acto pasigaminti galingos piktžolių naikinimo priemonės. Piktžolių ravėjimas vargina ir užima daug laiko, ypač jei piktžolės išplitusios po visus sodo kampus, dygsta tarp plytelių ir net šalia jūsų auginamų augalų.

Sodininkystė duoda daug naudos žmogaus fizinei ir psichinei savijautai. Ekspertas atskleidė, kodėl piktžolių ravėjimas ne tik gražina daržą ar sodą bet ir gerina jūsų pačių sveikatą. Karališkosios sodininkystės draugijos tyrimai atskleidė, kad žmonės, kurie kasdien dirba sode,  geriau jaučiasi ir nepatiria tiek streso, lyginant su tais, kurie sodininkyste nesižavi.

Fuksijos – nuostabios gėlės, kurios vasarą papildo puikiomis savo spalvomis, tačiau ar žinote kada turėtumėte apkarpyti jų krūmus? Fuksijas apkarpyti reikėtų kiekvienais metais, kad kasmet jos pasipuoštų gausybe žiedų. Apgenėjimas taip pat padeda išvengti įvairių augalų ligų ir apskritai pagerina augalų sveikatą. Fuksijoms reikia specialios priežiūros, kad stimuliuotumėte geresnį jos vystymąsi ir augimą, rašoma express.co.uk.

Svogūnai – viena geriausių daržovių, kurias galima auginti darže. Juos lengva užauginti, kadangi juos sėti galima ne tik su sėklomis, bet ir mažais svogūnėliais. Jei oras sausas, svogūnus reikia reguliariai laistyti, karts nuo karto ir patręšti. Jei svogūnai išsipūtę, nustokite juos laistyti. Taip dažniausiai būna vasaros viduryje.   Dažnai ravėkite, kadangi svogūnai gerai neauga, jei turi konkuruoti su kitais augalais.

Vilnietės Linos šiltnamyje užaugo tikras pomidoras galiūnas – jis svėrė daugiau nei kilogramą. Moteris juokiasi, kad pomidorai jos šiltnamyje auga patys, tačiau ji sutiko su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalinti, kaip juos prižiūri. Neseniai moteris pomidorų augintojus vienijančioje facebooko grupėje pasidalijo nuotrauka, kuri pritraukė nemažai dėmesio, nes ne kiekvieno žmogaus šiltnamyje užauga daugiau nei kilogramą sveriantys pomidorai.

Šią vasarą Lietuvoje vis dažniau pastebima įvairiausių gamtos reiškinių. Savaitgalį vilnietis Mindaugas Kleišmantas užfiksavo neįprastus debesis ir jų nuotrauka sutiko pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. „Tarp plataus spektro hidrometeorologinių reiškinių, Vilniaus rajone pasirodė ir Asperitas (Undulatus asperatus) debesys“, – grupėje „Orų entuziastai“ rašė Mindaugas ir nurodė, kad šiuos debesis jam pavyko užfiksuoti liepos 17 dieną, Saltoniškėse.

Pirmadienio rytą Klaipėdos gyventojai ir svečiai galėjo pamatyti ir užfiksuoti įspūdingą ir bauginantį reiškinį – vandens viesulą. Naglis Šulija paaiškino, kas lėmė viesulo atsiradimą Lietuvos pajūryje. Liepos 19-os TV3 žiniose Naglis Šulija pasidalijo įspūdingais skaitytojų vaizdais, užfiksuotais Baltijos jūroje ir aiškino, kad šilta jūra ir pokyčiai atmosferoje lėmė tai, kad vakar ryte Klaipėdoje pasirodė įspūdingas viesulas.

Liepos 20-oji nuo seno buvo švenčiama kaip Perkūno diena, o vėliau pervadinta į Šv. Elijaus debesų valdytojo dieną. Tačiau tikslas išliko tas pats – melsti, kad lietūs ir audros nesugadintų rugiapjūtės pabaigos. Etnologas Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kokie orai, atsižvelgiant į gamtos ženklus, laukia iki mėnesio pabaigos.

Samanos miške – labai gražus dalykas, bet savo sode jų turėti nenori niekas. Joms pradėjus veistis įvairiose sodo vietose, jų atsikratyti gali būti nelengva. Laimei, yra keletas būdų tai padaryti. Jei jūsų vejoje ėmė augti samanos, labai greitai tai pastebėsite. Jos neretai trukdo mėgstantiems dailią ir lygią pievelę kieme. Juk ten, kur auga samanos, žolė augti nebegali. Samanos gali išplisti labai greitai ir apimti storą dirvos sluoksnį.

Iš daržo nuėjusi nusiskinti česnaką moteris rado netikėtą staigmeną. Brooke Spiller iš Sauthemptono, Jungtinės Karalystės, buvo apstulbusi, kai pamatė, iki kokio dydžio išaugo jos česnakai. Moteris rado česnaką, kurio aukštis nuo šaknų iki stiebo viršaus buvo 127 cm – milžiniškos česnakų galvutės buvo didesnės už jos vos 90 cm ūgio dvimetę dukrą Dilailą. 22 metų amžiaus moteris česnakus pasodino praėjusiais metais, bet tikrai nesitikėjo, kad jie šitaip išaugs.

Šią vasarą, Lietuvos orų entuziastai nenustoja dalintis įspūdingo grožio debesų nuotraukomis. Biržų rajone gyvenantis Aidas Survila su tv3.lt portalo skaitytojais dalinasi nuotrauka, kurioje galime pamatyti dar vieną gamtos stebuklą.

Artėjant vasaros paskutiniam mėnesiui, kenkėjų populiacijos gali pasiekti nematytus kiekius. Sodininkystės ekspertė pasidalino patarimais, kaip kontroliuoti kenkėjų populiacijas sode. Gali pasirodyti, kad vienintelis būdas atsikratyti kenkėjų sode – naudoti pesticidus, tačiau jie gali pakenkti kitiems vabalams, kurie maitinasi taip nemėgstamais kenkėjais. Vietoj to, Jane Perrone rekomenduoja sodinti gėles, kurios traukia apdulkintojus ir kitus vabzdžius.

Liepos vidurys – pirmųjų  pomidorų metas. Šiemet užpuolus karščiams ypač svarbu tinkamai prižiūrėti šiuos augalus, kuo labiau sumažinti ekstremalią temperatūrą, nuolat vėdinti, gausiai laistyti. Agronomė Vilija Juškevičienė sako, kad geriausiai tokiu kaitros metu derėti gali nebent lauke auginami pomidorai.  Pomidorams ypač svarbi temperatūra, nes jie nemėgsta karšto oro, mėgsta drėgmę ir gausų laistymą.

Pomidorų marą sukelia grybeliniai organizmai, kurie greitai plinta ant lapų ir šakniagumbių. Pomidorų augimo sezonas yra liepa, tada ir reikėtų atidžiai juos prižiūrėti. Lietingu ir drėgnu oru maras gali sukelti problemų tiek bulvėms, tiek pomidorams, auginamiems lauke, tačiau šiek tiek rečiau − šiltnamiuose auginamiems pomidorams, rašo express.co.uk. Besikaitaliojančios oro sąlygos gali sukelti maro protrūkius.

Briliantinis žaliasis, vartojamas infekcijos profilaktikai po odos nubrozdinimų ar įdrėskimų, apsaugo nuo ligų ne tik žmones – šį vaistinį preparatą iš vaistinių lentynų graibsto ir sodininkai bei floristai. Kraštovaizdžio architektė Audronė Daubarienė pasidalijo naudingomis sodo paslaptimis ir atskleidė, kad ši priemonė iš namų vaistinėlės ne tik gydo augalus, bet netgi gali padidinti sodo derlių.

Sodininkystės ekspertė pasidalino fantastišku natūraliu būdu kenkėjams naikinti. Artėjant vidurvasaris, ir kenkėjai veisiasi intensyviau nei bet kuriuo kitu metų laiku. Sodininkystės ekspertė Jane Perrone pasidalino savo geriausiais patarimais, kaip suvaldyti besiveisiančius kenkėjus. Nors gali kilti pagunda naudoti cheminius pesticidus, jie gali pakenkti ir tiems vabzdžiams, kurie naikina nepageidaujamus kenkėjus.

Dieviname braškes – jos tiesiog tokios skanios! Deja, raudoni vaisiai taip pat yra labai pažeidžiami, o tai reiškia, kad kartais tenka pusę jų išmesti. Jų plovimas jiems ypač kenkia: jūs jas nuplaunate, o po valandos braškės pavirsta į minkštą, minkštą košę. Laimei, radome patogų triuką, kuris padės jums išsaugoti braškes nuo minkštos mirties tik per 30 sekundžių! Prieš pristatydami šį patogų triuką, norime šiek tiek pakalbėti apie braškių valgymo naudą.

Hortenzijos ir rododendrai – dažnas vienas kitą papildantis derinys sode. Šie augalai pasižymi panašiais dirvos terpės poreikiais, taip pat žydi vienas po kito, todėl visuomet bus kuo pasigrožėti. Tačiau norint susikurti jų žiedų pasaką savo namuose gali prireikti nemažai pastangų ir žinių. Prekybos centruose, sodo skyriuose stalai nukrauti gausiai žydinčiomis hortenzijomis vazonėliuose.

Nuo šiol orchidėjas prižiūrėti bus lengviau – šis netikėtas metodas padeda jų neperlaistyti, rašoma bhg.com.au. Ledo kubelių metodas augalų laistymui jau seniai tapo folkloru, bet kai kurie žmonės vis tiek tikina, kad jis tikrai veikia. Kambariniai augalai tampa vis populiaresni, todėl nenuostabu, kad žmonės ieško lengvesnių būdų juos prižiūrėti. Kai kurie augalai yra labai atsparūs ir juos laistyti reikia visai nedaug, tačiau yra ir tokių rūšių, kurias numarinti labai lengva.

Retas, užsiimantis daržininkyste žmogus, įsivaizduoja savo daržą ar šiltnamį be tikros daržo pažibos – pomidorų. Tačiau, kad ir kaip mėgstamas šis augalas, jo, kaip ir kitų, neaplenkia įvairiausios ligos. Kokios ligos puola lietuvių pamiltus augalus, kas jas sukelia bei kaip jas atpažinti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Sonata Kazlauskaitė ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos doc. dr. Elena Survilienė-Radzevičė.

Vienas Lietuvos olimpinės rinktinės lyderių, disko metikas Andrius Gudžius savo senelių žemėje Jurbarko rajone jau trejus metus užsiima jį iš prigimties traukiančia ūkine veikla. „Viską, ką darome, darome vedami smalsumo. Nėra dar to tokio, kad va padarysime, uždirbsime pinigų. Kol kas neskaičiuojame, kad pinigų uždirbsime“, – TV3 laidai „Svajonių ūkis“ dėstė pradedantysis ūkininkas.

Sodininkystės ekspertė paaiškino, kaip žinoti, kada darže auginamos žolelės jau bus karčios. Jos teigimu, žoleles reikia skinti dar iki joms pradedant žydėti. Šviežios žolelės paskanina bet kurį patiekalą ir kiekvienam sodui suteikia nuostabios žalumos bei kvapnumo. Sode taip pat galima auginti ir pavėsyje, kartu su salotomis. Žinoma, saulėkaitoje jos augs dar geriau, bet jei svarstote, ką pasodint daug saulės negaunančioje sodo vietoje – geriausia rinktis žoleles.

Lietuvą ir toliau kaitina daugiau nei 30°C laipsnių karštis. Tačiau skaitytoja Vlada iš Nemenčinės pažiūrėjusi į termometrą už lango nustebo dar labiau – termometro stulpelis pakilęs beveik iki 50°C laipsnių. Tiesa, nuotraukoje galima matyti, kad ant termometro šviečia saulė. Nemenčinėje gyvenanti Vlada negalėjo patikėti savo akimis, kai pamatė termometre rodomus skaičius.

Kurmiai yra smulkūs žinduoliai, gyvenantys po žeme ir judantys išraustais tuneliais. Jie yra mėsėdžiai ir minta smulkiais bestuburiais, kuriuos randa po žeme, augalų jie neėda. Jei nematote kurmių, nebūkite tikri, kad jūsų darže ar sode jų nėra, rašo express.co.uk. Kurmiai paprastai būna nuo 13 iki 16cm ilgio ir turi trumpo plauko juodą kailį. Vidutiniškai jie gyvena nuo dviejų iki trejų metų, o retais atvejais net iki šešerių.

Nuo senovės lietuviai žalčius laikė gerovės, turtų, vaisingumo simboliais, todėl užsukus į namus jų nevydavo, o kaip tik apdovanodavo. Viena dažniausių aukų tapdavo pieno sklidinas dubenėlis. Visgi profesionalus egzotinių gyvūnų priežiūros specialistas, dar geriau žinomas Džiunglių Žmogumi, Gerardas Paškevičius paaiškino, kodėl žalčių vaišinti pienu nereikėtų. Specialistas nurodo, kad pieno žalčiams duoti nereikėtų, nes šiuos roplius traukdavo ne pienas, o jo šiluma.

Grybavimas – tai ne vienam lietuviui geriausias būdas atsipalaiduoti, pasimėgauti gamta, pamiršti kankinančius rūpesčius. Kai kurie, nors ir nemėgsta grybauti, traukia į miškus dėl didelės meilės patiekalams iš grybų. Kaip bebūtų, lietuvaičiai miško gėrybes renka ir dalinasi gausaus grybų derliaus nuotraukomis. Dalinasi patarimais Skaitytoja Jurga Paukštytė, kuri grybavo Švenčionių rajone, tikslios grybavimo vietos išduoti neskuba: „Tikslios vietos išduoti negaliu – tai grybautojo paslaptis.

Lietuvą kankinant karščiams gamtos stichijos vis nesiliauja stebinti. Šilalės rajone gyvenančiai Akvilei Beinoriūtei pavyko užfiksuoti pavojingus ir tuo pat metu žavinčius viesulus. Mergina sako, kad visada svajojo gyvai pamatyti viesulą, tačiau, kai juos pamatė netgi du, šiek tiek išsigando. Danguje viesulai sukosi apie 10 min., galiausiai liko tik vienas, kurį buvo galima matyti dar 5 min. Laimė, viesulai žemės taip ir nepasiekė, jų šokį buvo galima išvysti tik danguje.

Pomidorų marą sukelia grybeliniai organizmai, kurie greitai plinta ant lapų ir šakniagumbių. Pomidorų augimo sezonas yra liepa, tada ir reikėtų atidžiai juos prižiūrėti. Lietingu ir drėgnu oru maras gali sukelti problemų tiek bulvėms, tiek pomidorams, auginamiems lauke, tačiau šiek tiek rečiau − šiltnamiuose auginamiems pomidorams, rašo express.co.uk. Besikaitaliojančios oro sąlygos gali sukelti maro protrūkius.

Sodininkystės ekspertas įspėja tėvus, kad kai kurie augalai, nors ir gražūs, tačiau gali kelti pavojų vaikams ir augintiniams. Kai kurie populiarūs augalai iš tikrųjų gali kelti riziką vaikų ir augintinių sveikatai. Ekspertai iš GardenBuildingsDirect.co.uk įvardijo augalus, kurie gali būti nuodingi. „Daugelis mūsų augalų iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nekalti, tačiau yra keletas tylių žudikų, kurie kai kuriais atvejais gali sukelti mirtiną riziką.

Augindami pomidorus neretai susiduriame su įvairiausiomis jų ligomis. Kad ir kaip bebūtų gaila, ne visas įmanoma išgydyti, tačiau galima užbėgti joms už akių. „Almanac“ tinklaraštyje pomidorų auginimo ekspertė Robin Sweester pasidalijo populiariausiomis pomidorų ligomis ir kaip jų išvengti. Pomidoro apačios puvimas Paprastai tai prasideda pačioje vaisiaus apačioje, todėl dažnai to nepastebime, kol nenueiname nuskinti pomidoro. Tada ir pamatome, kad dalis pomidoro yra pajuodusi ir supuvusi.

Įsibėgėjus vasarai, miško gėrybių rinkėjai suskumba ieškoti pirmųjų grybų. Jau birželio mėnesį galima atrasti ir ne taip plačiai žinomą grybą – poniabudę. Sklinda kalbos, kad šis grybas pasižymi įvairiausiomis gydomosiomis savybėmis, tačiau gamtininkas Almantas Kulbis neskuba sutikti su tokia nuomone. Seniau, pavyzdžiui Viduramžiais, šis grybas buvo šlovinamas, apipintas mistika, nes buvo naudojamas įvairioms burtininkų ir raganų apeigoms.

Vasarai įsibėgėjus dauguma mėgstančių gamtą lietuvių skuba į miškus ne tik pakvėpuoti grynu oru ar prisirinkti grybų, bet ir prisiuogauti mėlynių, kurių sezono pradžia jau galime džiaugtis. Rinkti nedideles uogas – sunkus ir varginantis darbas, tad kai kurie žmonės gudrauja ir naudoja Lietuvoje draudžiamą įrankį, liaudiškai vadinamą „šukomis“. Gamtininkas Almantas Kulbis sako, kad tokių įrankių naudojimas gali gadinti uogynus.

Visi norime užauginti kuo didesnį pomidorų derlių, tačiau kartais tam kelią pastoja įvairios ligos ir kenkėjai. Fitoftorozė Ją sukelia bulvinė fitoftora. Rudos dėmės pastebimos ant lapų, stiebų, bet daugiausiai jų esti ant vaisių, kurie pasidaro rudai margi. Dėmės esti įvairaus dydžio, neryškiais pakraščiais, kietos konsistencijos. Sergančio vaisiaus vidus taip pat rudas. Ant lapų dėmės būna netaisyklingos, pilkai rusvos, dažnai su šviesesniu pakraščiu.

Gyvatvorės ne tik gražu, bet ir praktiška – apsaugo nuo triukšmo, vėjo, dulkių ar smalsių kaimynų žvilgsnių, taip pat padeda padalyti sklypą į zonas, pavyzdžiui, poilsio, ūkinę ar kt. Prižiūrėti žaliąją sodybos tvorą nėra taip jau sunku – tereikia pasirinkti kokybiškus įrankius, ypač, žirkles.

Pomidorai neatsiejami nuo vasariškų salotų, troškinių, įvairiausių picų, sumuštinių, makaronų ar užtepėlių. Tradiciniai raudonieji pomidorai Lietuvoje itin mėgstami ir nuolat patenka į kasdienių daržovių penketuką. Kaip teigia prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė Jolanta Sabaitienė, pomidorai – ne tik skanūs, bet ir naudingi sveikatai.

Praėjusią savaitę praūžę lietūs labiausiai džiugino grybavimo mėgėjus, juk ne veltui sakoma „išdygo, kaip grybas po lietaus“. Savo grybavimo laimikiais žmonės džiaugiasi ir dalijasi socialiniuose tinkluose. Keletas grybautojų savo laimikiais pasidalijo ir su naujienų portalu tv3.lt. Įprasta, kad birželį prasideda grybavimo sezonas ir miškų bei pirmųjų grybų skonio pasiilgę lietuviai traukia į miškus.